Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-01-30 · Civilinė byla Nr. e2-69-231/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
e2-69-231/2017
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02745-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Ieškovas
M. T.
Atsakovas
A. K.
Išvadą teikia
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-69-231/2017 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02745-2016-9.Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1.; 3.2.6.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2017 m. sausio 30 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovei M. T., jos atstovei advokatei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. T. ieškinį atsakovui A. K., institucija, teikianti išvadą byloje-Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko – dukters G. K., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja (ieškove) , priteisti iš atsakovo A. K. šalių nepilnametei dukrai G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 190.00 EUR išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, t.y. iki (duomenys neskelbtini) bei 4410 EUR išlaikymo įsiskolinimą, t.y. už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2015-12-27, už 27 mėnesius po 100 eurų-2700 eurų ir už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-09-28, už 9 mėnesius po 190 eurų-1710 eurų, iš viso 4410 eurų bei prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, tai yra kad atsakovas A. K. su dukra G. K. bendrauja netrukdomai, pagal dukters ir tėvo poreikį, susitikimų laiką ir vietą pranešęs ieškovei prieš dvi dienas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su A. K. santuokos sudarę nebuvo, kartu pradėjo gyventi kai ieškovei buvo 18 metų, iš pradžių gyveno nuomojamame bute, vėliau ieškovės bute Lentvaryje. Po šešių metų bendro gyvenimo 2004 m. gimė duktė G., atsakovas tėvystę pripažino, po vaiko gimimo rūpinosi dukra, augino, tačiau vėliau pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, kėlė namuose triukšmą, nešdavo iš namų daiktus, smurtavo vaiko akivaizdoje, tada ieškovė liepė jam palikti jos namus ir nuo 2011 m. jie kartu nebegyvena. Atsakovas visiškai nesirūpina dukra, neteikia pakankamai pajamų dukters išlaikymui, nuo 2011 m. iki 2015 pabaigos skyrė apie tik 50 eurų mėnesiui, todėl yra skolingas išlaikymą vaikui. Jis neperka būtiniausiu daiktų, tai yra nevykdo tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Dukra rūpinasi tik ieškovė, atsakovas į ieškovės prašymus teikti dukrai išlaikymą, nereagavo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukrai yra jau 12 m., ji sparčiai auga, todėl jos poreikiai kaskart didėja, vien mergaitės higienos priemonėms, vitaminams bei susirgus vaistams, kas mėnesį ji išleidžia vaikui nemažai pinigų, duktė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 5 klasėje, yra aktyvi, domisi mokslais, todėl jos ugdymui yra skiriamos lėšos. Tokiu būdu vaiko minimaliems poreikiams tenkinti per mėnesį reikia skirti mažiausia bent pusę minimalios mėnesinės algos. Nurodė, kad ji nedirba, jos mėnesinės pajamos yra gaunama pašalpa ir giminių pagalba, jokio turto ji neturi. Atsakovas geranoriškai išlaikymo neteikia, todėl prašo vaikui priteisti po 190 eurų per mėnesį išlaikymo sumą, tai yra vieną antrąjį dalį nepilnametės dukters išlaikymui minimaliai būtinų mėnesinių išlaidų. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo iš viso 4410 EUR išlaikymo įsiskolinimą už nurodytą laikotarpį, tai yra nuo 2013-10-01 iki 2015-12-31 po 100 eurų, (minusavus atsakovo teiktų 50 eurų) ir nuo 2016-01-01 iki 2016-09-28 po 190 eurų, atsakovui nemokant išlaikymo vaikui.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad duktė gyvena su ja, duktė labai prie jos prisirišusi, jai sudarytos geros gyvenimo sąlygos, todėl prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja. Nurodė, kad ji neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaiku, tačiau šiuo metu jis nenoriai bendrauja su dukra, todėl ji norėtų, kad atsakovas iš anksto praneštų apie norą pabendrauti su dukra ir kad būtų blaiviame stovyje.

Ieškovė teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus ir papildomai nurodė, kad faktiškai su atsakovu ji negyvena nuo 2008 m., iki 2013 spalio jis dukrą išlaikė, tačiau vėliau jo rūpinimasis dukra mažėjo, jis duodavo mažiau lėšų vaikui, apie 50 eurų, ko vaikui tikrai neužtekdavo. Nurodė, kad 2015 m. ji patyrė traumą, todėl nedirba, gyvena iš 180 eurų pašalpos, gyvena su draugu, kuris dirba užsienyje ir pastoviai siunčia jai pinigų pragyvenimui.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka, atsakovas apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, atsiliepimas į ieškinį nėra gautas, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, rašytiniu prašymu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui posėdyje nedalyvaujant. Išvadoje nurodė, kad palaiko ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Ieškovės teismo posėdžio metu, jos atstovės, paaiškinimais, institucijos, duodančios išvadą byloje - Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodytos aplinkybės ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas-duktė Gabija gyvena su ieškove. Ieškovė teismo prašo, kad šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas jokio atsiliepimo ir savo nuomonės teismui nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl atsižvelgdamas į tokį atsakovo požiūrį (neveiksnumą), bei ieškovės pateiktą prašymą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, teismas daro išvadą, kad šalių dukters Gabijos teisės ir interesai bus užtikrinti, nustačius mergaitės gyvenamąją vietą su ieškove M. T.. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovės reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, ir pateiktus įrodymus vertina, jog šalių dukrai G. K. yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ieškovės-vaiko motinos gyvenamojoje vietoje, ką patvirtina ir išvadą byloje duodanti institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnų pateikti dokumentai. Tačiau teismas pažymi, jog tiek motina, tiek tėvas bei vaikas nori ir siekia palaikyti tarpusavio glaudų ryšį, rodo norą bendrauti, dėl to yra būtinybė nustatyti ir vaiko bei atskirai gyvenančio tėvo (atsakovo) tarpusavio bendravimo tvarką. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis, pažymi, kad būtent ieškovė, su kuria teismas nustato nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, turi pareigą suteikti tėvui galimybę netrukdomai bendrauti su dukra. Teismas, atsižvelgiant į vaiko interesus nustato vaiko tėvo bendravimo su nepilnamete dukra, t. y. nustatytina, jog tėvas A. K. su nepilnamete dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini) netrukdomai bendrauja pagal dukters ir tėvo poreikį, susitikimų laiką ir vietą pranešęs ieškovei prieš dvi dienas. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Byloje esanti gimimo liudijimo AA Nr. 293475 kopija patvirtina, kad atsakovas yra šalių vaiko –dukters G. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (b.l. 16), todėl privalo teikti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Tai, kad šalių vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri išlaiko savo dukrą, patvirtinama ieškovės ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis, Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos 2016-04-22 pažyma Nr. 2016-41010-PS-203 (b.l. 11), Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-10-25 išvada Nr. VT2-1020 (b. l. 38-39), (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2016-06-02 pažyma Nr. P-20.

Ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis per mėnesį – 190,00 EUR. Kaip nurodė ieškovė ir jos atstovė ieškinyje ir teismo posėdyje, toks išlaikymo dydis užtikrintų jos sūnaus tik minimalius poreikius.

Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmeninę atsakomybę, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Iš byloje esančių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį, matyti, kad ieškovė nedirba, gauna pašalpą (b.l. 14), 2015- 10-18 ieškovė patyrė traumą, buvo hospitalizuota, operuota, kas pasitvirtina esančiais byloje medicininiais dokumentais, ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (b.l. 12), ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių (b.l. 13).

Ieškovė pateiktame ieškinyje ir teismo posėdžio metu jos atstovė nurodė, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymą, kurio sumą atitinka minimalią teiktino išlaikymo ribą, o tai pagrindžia vaiko poreikių paskaičiavimu (b.l. 10).

Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti ½ dalies šalių vaikui reikalingo išlaikymo, byloje nėra. Iš informacijos, gautos apie atsakovo turtą, gaunamas pajamas matyti, kad jis nekilnojamojo turto, transporto priemonių bei indelių neturi, Sodros duomenimis pajamų negauna, nes nedirba.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį bei į tai, kad byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra neįgalus, nedarbingas, nėra, darytina išvada, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo (CK 3.156, 3.192 str.). Šiuo atveju papildomai pažymėtina, kad ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametė duktė šiuo metu yra moksleivė, ji sparčiai auga ir bręsta, todėl būtina skirti lėšų vaiko rūbams, ugdymui ir auklėjimui, sveikatai, o ieškovei, kaip vienam iš tėvų, pas kurį gyvena nepilnametis vaikas, objektyviai tenka didesne dalimi prisidėti prie G. K. išlaikymo. Atsižvelgiant į teismo išanalizuotas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui nėra per didelis, yra proporcingas vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai ir būtinas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui vystytis, todėl ieškovės prašymas dėl 190,00 EUR sumos nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo, tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, kuris sudaro iš viso 4410 EUR sumą už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2015-12-31 po 100 eurų, (atėmus atsakovo teiktų 50 eurų) ir nuo 2016-01-01 iki 2016-09-28 po 190 eurų, atsakovui nemokant išlaikymo vaikui. Byloje duomenų, paneigiančių aukščiau nurodytus ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, nėra.

Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Ieškovė prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą (4410 EUR) paskaičiavo remdamasi CK 3.200 str. nuostatomis, pagal kurias išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Ieškinys teismui paduotas 2016-09-28, taigi ieškovei teisė į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą atsirado už laikotarpį nuo 2013-09-28 iki 2016-09-28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą po 100 EUR nuo 2013-10-01 iki 2015-12-31, po to po 190 EUR (atitinkamai ½ MMA) periodinių išmokų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki ieškinio padavimo dienos, ieškovės reikalavimas tenkinamas t.y. šalių nepilnametei dukrai G. K. iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas 4410 EUR.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., ieškovė buvo atkeista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 200,70 EUR bylinėjimosi išlaidų (190x12+4410)x 3 proc..

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-05-05 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-1635-7137 ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, kuria ieškovė buvo 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 410,18 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei – 200,70 EUR žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (190,00 EUR x 12 mėnesių + 4410,00 EUR) x 3%) ir 209,48 EUR išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą).

Vadovaujantis LR CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-03 nutartimi atsakovui A. K. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.168-3.169, 3.190, 3.192-3.200, 3.208 straipsniais, CPK 5, 79, 80, 85, 88, 92, 96, 99, 177-178, 268-270, 282, 375-380 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti G. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vieta su jos motina M. T. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kas atsakovas A. K., gim. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini) netrukdomai bendrauja pagal dukters ir tėvo poreikį, susitikimų laiką ir vietą pranešęs ieškovei prieš dvi dienas.

Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. K. gim. (duomenys neskelbtini), po 190,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2016-09-28, iki G. K., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, t.y. iki 2022-07-27, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 4410 EUR išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Pavesti M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti G. K. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-09-22 nutartimi atsakovui A. K. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo A. K. 209,48 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą, valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. K. 200,70 EUR žyminio mokesčio, valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Česlava Malinovska