Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-318-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-15
Bylos Nr.
1A-524-318-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pociene (pirm.), Stasys Lemežis, Stasys Punys
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
O. S.
Kategorijos

Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-524/2009 m.

Teiseja Aldona Tumelionyte Procesinio sprendimo kategorija:2.1.7.4. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gegužes 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teiseju Stasio Lemežio, Stasio Punio,sekretoriaujant Kristinai Januševiciutei,dalyvaujant išteisintajai A. S.,nukentejusiajai O. S.,teismo medicinos ekspertui Egidijui Burzdikui,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios O. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nesant jos veiksmuose šio nusikaltimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išnagrinejusi byla, kolegija

Aprašomoji dalis

nustate:

A. S. buvo kaltinama tuo, kad 2008 m. lapkricio 8 d. apie 16 val. O. S. nuosavybes teise priklausanciame name, esanciame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto del vaiko perrengimo nelaidytais rubais metu netycia perbreže O. S. dešines rankos dilbi, padarydama nežymu sveikatos sutrikdyma, bei tycia sudave nukentejusiajai alkune i krutines sriti, sukeldama dusima.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto treciasis apylinkes teismas 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžiu A. S. del jai inkriminuotu veiksmu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisino, nesant jos veiksmuos šio nusikaltimo požymiu. Toki savo sprendima teismas motyvavo tuo, jog byloje nera surinkta pakankamai objektyviu irodymu, patvirtinanciu A. S. kalte tycia nubrozdinant nukentejusiajai dešini dilbi ir suduodant alkune smugi i krutines sriti.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentejusioji O. S. prašo Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja nuosprendi: A. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jai bausme – viešuosius darbus.

Nukentejusioji teigia, kad A. S. tycia sudave jai stipru smugi i krutine bei sužalojo ranka, ir byloje pakanka šias aplinkybes patvirtinanciu objektyviu irodymu. Visu pirma, tai medžiaga iš greitosios pagalbos tarnybos, iš kurios matyti, jog nukentejusiaja apžiurejusi gydytoja sutiko, kad skausmas krutineje yra galimas ir išraše nuskausminamuju vaistu. Naujininku poliklinikos chirurgas 2008 m. lapkricio 20 d. apžiuros metu nustate gilu krutines sumušima ir taip pat skyre vaistus nuo skausmo. Mykolo Romerio universiteto TMI Vilniaus skyriaus 2008-11-10 specialisto išvada Nr. G54/27-08(01) rodo, jog nukentejusiaja apžiurejes specialistas konstatavo nubrozdinima dešiniame dilbyje, kuris galejo buti padarytas nurodytomis aplinkybemis ir laiku. Krutines srityje sužalojimu specialistas nenustate, taciau jis gali nustatyti tik išorinius sužalojimus.

O. S. tvirtina, jog tas aplinkybes, kad ji buvo sumušta ir patyre fizini skausma krutines srityje, patvirtino iš karto po ivykio i jos namus atvyke liudytojai. Liudytojas V. U. paaiškino, kad nukentejusioji vos kvepavo, o liudytoja D. U. patvirtino, kad nukentejusioji laikesi už paširdžiu, reke, kad skauda, mate nubrozdinima. Liudytoja N. L. nurode, kad nukentejusioji gydytojai rode sumušima šonkauliu puseje, gydytoja net itare šonkauliu luži ir iškviete policija. Net ir pati kaltinamoji, O. S. teigimu, pirmame teismo posedyje pripažino, kad dešines rankos alkune sudave nukentejusiajai. Ivertinus kaltinamosios agresyvuma ivykio metu, kai pastaroji reke, keikesi necenzuriniais žodžiais, stume i siena nuo jos savo mažameti sunu, šis smugis alkune, nukentejusiosios manymu, buvo tycinis.

Nukentejusioji teigia, jog apylinkes teismas privalejo apklausti ja apžiurejusius greitosios pagalbos gydytoja bei teismo medicinos specialista, kurie galetu patvirtinti, kad jos busena po ivykio rode, jog ji jaute fizini skausma, nors ir nebuvo jokiu išoriniu požymiu. Taip pat jie galetu paaiškinti, ar visuomet turi buti tam tikri išoriniai sumuštos kuno srities požymiai. Teismas šiu liudytoju neapklause, taciau ne karta atidejo bylos nagrinejima, suteikdamas kalinamajai galimybe atsivesti liudytojus, taip, nukentejusiosios manymu, atlikdamas kaltinamosios gynejo funkcijas.

O. S. tvirtina, jog teismas, remdamasis vien tik kaltinamosios paaiškinimais, konstatavo, jog tarp kaltinamosios ir nukentejusiosios nuolat vyksta konfliktai ir nukentejusioji taip siekia apriboti motinos valdžia. Taciau ši aplinkybe, nukentejusiosios teigimu, jokios itakos jos sužalojimui neturi, nes A. S. nevykdo savo kaip motinos pareigu. Nukentejusioji aiškina nesakiusi teismui, kad A. S. šiuo metu rupinasi vaikais ir gyvena su draugu, nes ji to nežino.

Teismo posedyje nukentejusioji O. S. praše apeliacini skunda tenkinti.

Išteisintoji A. S. paliko spresti teismo nuožiura.

Motyvuojamoji dalis

Nukentejusiosios O. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. išteisino.

O. S. A. S. reiškiamus kaltinimus, kad pastaroji nubrozdino jai dešines rankos dilbi, padarydama nežymu sveikatos sutrikdyma, ir sudave alkune i krutines sriti, sukeldama dusima ir fizini skausma, grinde liudytoju T. V., N. L., D. U., V. U. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadoje, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteleje bei Vilniaus m. savivaldybes VšI Naujininku poliklinikos medicinineje korteleje užfiksuotais duomenimis.

Tiek nukentejusioji O. S., tiek kaltinamoji A. S. teisme patvirtino, jog 2008-11-08 apie 16 val., kilus tarpusavio konfliktui del A. S. sunaus aprangos, jos susistumde. Taciau kaltinamoji neige tycia sužalojusi savo motina ir paaiškino, jog konflikto metu, noredama atimti iš motinos sunaus megztini, galejo ja netycia pastumti, o ranka pastaroji galejo susižaloti pati, nešdama malkas.

Kaip matyti iš A. S. ir pacios O. S. parodymu, tarp nukentejusiosios ir jos dukros nuolat tvyrojo itempti santykiai, salygoti pastaruju nesutarimu del A. S. vaiku priežiuros ir auklejimo. Nukentejusioji O. S. teisiamojo posedžio metu patvirtino, jog siekia tapti kaltinamosios vaiku globeja ir apriboti pastarajai motinystes teises. Šios aplinkybes neabejotinai turi itakos nukentejusiosios parodymu objektyvumui. Be to O. S. nebuvo nuosekli aiškindama jos sužalojimo aplinkybes. Iš karto po ivykio pas ja i namus atvykusiai liudytojai D. U. nukentejusioji aiškino, jog ranka ji susižalojo krisdama po A. S. jai alkune suduoto smugio i paširdžius. Pirmosios instancijos teisme O. S. aiškino, jog konflikto su A. S. metu pastaroji, griebdama vaika, jai nubrozdino dešines rankos dilbi, taciau tai padare tikriausiai netycia, ji pati iš karto rankos sužalojimo nepajuto, ji parode atvykus greitosios pagalbos tarnybos gydytoja. Taciau teismui priemus išteisinamaji nuosprendi, nukentejusioji eme tvirtinti, jog dešine ranka A. S. jai sužalojo tycia.

Liudytojai N. L. O. S. aiškino, jog dukra ja sužalojo stipriai pastumdama. Pareiškime Vilniaus miesto apylinkes prokuraturai ji nurode, kad dukra smugiavo jai i krutine kumšciu. Pirmosios instancijos teisme O. S. tvirtino, jog dukra tycia sudave jai alkune i krutines sriti, del to ji eme dusti ir negalejo kalbeti, prašneko tik po to, kai liudytoja D. U., užejusi pas ja be jokios priežasties, suteike pagalba. Tuo tarpu, kaip matyti iš liudytoju D. U. ir V. U. parodymu, pastarieji pas O. S. i namus atejo del to, kad nukentejusioji jiems paskambino telefonu ir praneše, jog jai blogai, nes buvo sumušta. Esant nustatytoms aplinkybems, nukentejusiosios O. S. parodymais teismas gali remtis tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems irodymams arba pastarieji juos patvirtina.

Liudytojai T. V., N. L., D. U., V. U. patvirtino, jog atvyke i O. S. namus 2008-11-08, ja rado prastos sveikatos bukles, mate nubrozdinta O. S. dešine ranka. Kita vertus, paties ivykio ne vienas iš šiu liudytoju nemate ir apie tai, jog O. S. sužalojo jos dukra ir del to nukentejusiajai labai skauda krutine, sužinojo tik iš pacios O. S. žodžiu.

Kaip matyti iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteleje užfiksuotu duomenu, atvykusiai gydytojai nukentejusioji paaiškino, jog konflikto su dukra metu, pastaroji smoge jai alkune i kaire puse, skundesi skausmu po krutimi. Todel nukentejusiajai buvo diagnozuotas kaires krutines puses sumušimas. Taip pat nukentejusiajai buvo nustatytas 200/120 mm arterinis spaudimas (b.l. 72).

Specialisto išvada Nr. Nr. G 5427/08(01) konstatuota, kad O. S. padarytas odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, galimai paveikus aštriabriauniu daiktu ar irankiu, aplinkybese nurodytu laiku, t.y. 2008-11-08. Krutines srityje išoriniu kuno sužalojimu nera (b.l. 3-4).

Iš Vilniaus m. savivaldybes VšI Naujininku poliklinikos 2008-12-30 rašto Nr. 783 matyti, jog 2008-11-19 O. S. buvo atliktas rentgenologinis krutines tyrimas, kurio metu jokiu patologiniu pakitimu nenustatyta. Kadangi ligone skundesi skausmais krutines srityje, jai buvo paskirti vaistai nuo skausmo. Daugiau jokiu irašu nukentejusiosios medicinineje korteleje nera (b.l. 60). Duomenu, kad O. S. buvo diagnozuotas gilus krutines sumušimas, byloje nera.

Apeliacines instancijos teismo posedyje apklaustas teismo medicinos ekspertas paaiškino, jog išoriniu sumušimo žymiu atsiradimas ar neatsiradimas priklauso nuo suduoto smugio stiprumo ir mažai tiketina, jog sudavus stipru smugi alkune i krutines sriti, sumušimo žymes neatsiras. Ekspertas taip pat nurode, kad kvepavimo nepakankamuma gali sukelti smugis i krutines centra, t.y. vadinamaji saules rezgini, taciau smugis i nukentejusiosios nurodyta sriti, t.y. kaire krutines puse, tokiu pasekmiu nesukelia. Del smugio i kaire krutines puse nukentejusioji galejo patirti aštru skausma, jei smugiuojant butu pataikyta i tarpšonkaulini nerva. Kita vertus, skausmas tokiu atveju butu buves momentinis, taciau ne trunkamasis, kaip kad nurode nukentejusioji. Tuo tarpu O. S. nurodytas pasekmes, t.y., aukšta kraujospudi, dusuli bei skausma širdies plote galejo sukelti ne smugis, o konflikto metu nukentejusiosios patirtas nervinis stresas. Tam neprieštarauja ir nukentejusiosios O. S. aiškinimas apeliacines instancijos teisme, kad ir anksciau konfliktu su dukra metu ja imdavo kresti drebulys ir budavo sunku kalbeti.

Taigi nei O. S. iš karto po ivykio apžiurejusi gydytoja, nei specialistas, apžiurejes pastaraja po dvieju dienu, nei VšI Naujininku poliklinikos chirurgas, i kuri O. S. kreipesi praejus 11 dienu po ivykio, jokiu objektyviu išoriniu ar vidiniu nukentejusiosios krutines sumušimo požymiu neužfiksavo, o nukentejusiosios nurodytos pasekmes neatitinka jos paaiškinimu del suduoto smugio.

Ta aplinkybe, jog medikai O. S. skyre nuskausminamuosius vaistus, atsižvelgiant i tai, jog pastaroji skundesi skausmu krutineje, nepatvirtina, kad išteisintoji A. S. padare jai inkriminuojamus veiksmus.

Taigi šioje byloje yra tik nukentejusiosios O. S., jau ilga laika konfliktuojancios su kaltinamaja, parodymai apie tycinius A. S. veiksmus, sužalojant jai ranka bei suduodant smugi alkune i krutine, kuriu nepatvirtina jokie objektyvus faktiniai duomenys. Todel apylinkes teismas pagristai pripažino, jog, nesant kitu objektyviu juos patvirtinanciu faktiniu duomenu, pastarieji negali buti vertinami kaip pakankami A. S. pareikštam kaltinimui pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. pagristi.

Apkaltinamasis nuosprendis gali buti grindžiamas tik objektyviais nekelianciais abejoniu faktiniais duomenimis. Todel visos tiek apylinkes teismo nuosprendyje, tiek kolegijos nutartyje išdestytos abejones del pateiktu irodymu objektyvumo vertinamos kaltinamosios A. S. naudai. Esant šioms aplinkybems, kolegija konstatuoja, jog byloje neirodyta, kad A. S. 2008-11-08 vykusio konflikto su O. S. metu tycia nubrozdino pastarajai dešines rankos dilbi ir sudave alkune i krutines sriti, taip sukeldama nukentejusiajai fizini skausma ir nežymiai sutrikdydama sveikata. Todel ji pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinta pagristai, nes nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Kaip matyti iš teisiamojo posedžio protokolo, teisme buvo apklausti tiek nukentejusiosios, tiek kaltinamosios nurodyti liudytojai. Nei pati nukentejusioji, nei jos atstove nepareiške prašymu apklausti teismo medicinos specialista ar greitosios medicinos pagalbos gydytoja. Todel apeliacinio skundo argumentas, jog teismas buvo šališkas, nes tenkino kaltinamosios prašymus del liudytoju apklausos, niekuo nepagristas.

Esant šioms aplinkybems, naikinti apylinkes teismo nuosprendi del nukentejusiosios O. S. apeliaciniame skunde išdestytu motyvu, nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

nukentejusiosios O. S. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininke Regina PocieneTeisejai Stasys LemežisStasys Punys