- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- I-301-243/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07599-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, E. K., L. K., R. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai
- Pareiškėjas
- A. K. L.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Aušrelės Mažrimienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui Tadui Būdvyčiui, viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. L. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, E. K., L. K., R. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl 2011-03-07 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. L. patikslintu skundu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-03-07 reikalavimą Nr. RE-131 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. ne vėliau kaip iki 2011-04-01 savo lėšomis panaikinti buitinių nuotekų vamzdį, nutiestą iš gyvenamojo namo į buitinių nuotekų šulinį, (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjas argumentuoja, jog reikalavime nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neprotingas, pažeidžia jo teisę būti statytoju. Pažymi, jog nustatytas terminas baigėsi anksčiau nei gavo ginčijamą aktą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 35 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas, per kurį Inspekcija įpareigoja Statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija negali sutrumpinti teisės aktu nustatytą terminą. Argumentuoja, jog pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas jis turi teisę legalizuoti savavališkas statybas, tačiau nustačius neprotingai trumpą terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui, jo teisė nepagrįstai suvaržyta. Nurodo, jog pagal STR 1.09.06:2010 47 punkto nuostatas, jeigu statytojas nustatytu terminu iki 2010 m. spalio 1 d. jam įteikto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė, o Inspekcija iki 2010 m. spalio 1 d. nepateikė prašymo (ieškinio) teismui dėl įpareigojimo statytojui vykdyti šį reikalavimą, statytojui prašant, Inspekcija įformina naują Reikalavimą ir jį įteikia statytojui, nurodydama, kad naujam Reikalavimui įvykdyti nuo 2010 m. spalio 1 d. nustatytas 6 mėnesių terminas, o anksčiau įteiktas reikalavimas negalioja. Argumentuoja, jog Inspekcija pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei asmenų lygiateisiškumo principus, nes nustatydama 6 mėnesių reikalavimo įvykdymo terminą, kurį skaičiuoja nuo 2010-10-01, t.y. atgal, sudaro situaciją, kai vieni asmenys turės daugiau laiko pašalinti savavališkos statybos padarinius, o kiti mažiau (t. 1, b.l. 76-79).
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu pareiškėjo patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-08-04 surašė savavališkos statybos aktą Nr. 46, kuriuo konstatavo, kad A. L. savavališkai, neturėdamas supaprastinto statinio projekto, (duomenys neskelbtini), Neringoje, 1,2 m. gylyje nutiesė apie 3 m 100 mm diametro buitinių nuotekų PVC vamzdį į esantį buitinių nuotekų šulinį ir 2009-08-10 raštu Nr. 2-2533-(2.20) buvo įpareigotas savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus savavališkos statybos akte Nr. 46, sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo reikalavimo gavimo. Pažymi, jog pareiškėjas reikalavimo neskundė ir jo neįvykdė. Patikrinimo aktu 2009-11-02 buvo užfiksuota, kad savavališkos statybos padariniai yra nepašalinti. Atsakovė nurodo, jog vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 47 punktu, jeigu statytojas nustatytu terminu iki 2010 m. spalio 1 d. jam įteikto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė, o Inspekcija iki 2010 m. spalio 1 d. nepateikė prašymo (ieškinio) teismui dėl įpareigojimo statytojui vykdyti šį reikalavimą statytojui prašant, Inspekcija įformina naują reikalavimą (Reglamento 6 priedas) ir jį įteikia statytojui šio reglamento nustatyta tvarka, nurodydama, kad naujam Reikalavimui įvykdyti nuo 2010 m. spalio 1 d. nustatytas 6 mėnesių terminas, o anksčiau įteiktas reikalavimas negalioja. Atsakovės teigimu, pareiškėjas jam 2009-08-10 raštu Nr. 2-2533-(2.20) įteikto reikalavimo neįvykdė, o Inspekcija iki 2010 m. spalio 1 d. nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą, todėl Inspekcija 2011-03-07 surašė naują reikalavimą Nr. RE-131, kuriame nurodė pareiškėjui ne vėliau kaip iki 2011-04-01 pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2009-08-04 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 46, padarinius - panaikinti buitinių nuotekų vamzdį, nutiestą į gyvenamojo namo į buitinių nuotekų šulinį, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje. Argumentuoja, jog nesutrumpino nustatyto termino reikalavimui įvykdyti, kaip klaidingai teigia pareiškėjas, nes jam dar 2009-08-10 surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurio pareiškėjas nevykdė. Pažymi, jog nuo 2010-10-01, pasikeitus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatoms, pareiškėjas galėjo pasirinkti alternatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą - kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nes Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmeniui per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gavus statybą leidžiantį dokumentą ir pateikus jį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikinamas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymi, jog pareiškėjas nesikreipė dėl ginčijamo reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo, nors tokia galimybė jam buvo išaiškinta taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas pradėjo statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrą (t. 1, b.l. 116-118).
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepimu siūlo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes ginčijamas reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, jog 2011-03-07 reikalavimas Nr. RE-131 priimtas, vadovaujantis Statybos techninio reglamentu STR 1.09.06:2010. Nurodo, jog 2002-08-19 valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, nuomos sutartis Nr. N23/2002-0117 su pareiškėju nutraukta Klaipėdos apskrities viršininko 2009-07-17 įsakymu Nr. 4-4569-(1.3 ir kad VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2011-10-17 sprendimas Nr. (4.6.10) RS-1119 „Dėl juridinio fakto išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro“ apskųstas centriniam registratoriui (t. 1, b.l. 104-105).
Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu siūlo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog namas, (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 1214; buvęs kodas - S172), Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ 1.4 punktu pripažintas saugoma kultūros vertybe ir nustatytas jos apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Nurodo, jog pareiškėjo atlikti statybos darbai nebuvo suderinti, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-08-04 pagrįstai surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. 2-2533-(2.20). Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, ginčijamas 2011-03-07 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-131 yra teisėtas ir pagrįstas, surašytas vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 47 punkto nuostatomis (t. 1, b.l. 110-111).
Tretysis suinteresuotas asmuo Lilija Kryževičienė atsiliepimu pareiškėjo patikslintą skundą siūlo atmesti. Argumentuoja, jog nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl teisių pažeidimo, nes įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-277-777/2010 panaudos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir R. K. nutraukta ir pareiškėjas iškeldintas iš jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Pažymi, jog pareiškėjo pateikti dokumentai: 2011-03-28 prašymas pritarti statinio projektui, 2002 techninis projektas lauko vandentiekio ir nuotekų tinklams, 2002-08-19 statybos leidimas bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-03-25 pažyma Nr. VSI-P164, kuriais grindžiamas argumentas dėl statybų įteisinimo, yra susiję su kitu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu objektu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , o skundžiamu reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nurodoma panaikinti buitinių nuotekų vamzdį, nutiestą iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) į buitinių nuotekų šulinį (t. 1, b.l. 115).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui A. K. L. 2011-03-07 surašyto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimo Nr. RE-131 pašalinti savavališkos statybos padarinius savo lėšomis iki 2011-04-01, t.y. panaikinti buitinių nuotekų vamzdį, nutiestą iš gyvenamojo namo į buitinių nuotekų šulinį, (duomenys neskelbtini), Neringoje, teisėtumo ir pagrįstumo (t. 1, b.l. 5-6). Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia iš esmės vienu argumentu –reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pertrumpu įvykdymo terminu, suvaržančiu jo teisę įteisinti neteisėtą statinį. Ginčo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę įteisinti neteisėtą statinį, nes tokia teisė nėra absoliuti. Savavališkos statybos įteisinimas siejamas su Statybos įstatyme įtvirtintomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu, nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01) 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Nuo 2010-10-01, pasikeitus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. XI-992 nuostatoms, pareiškėjas galėjo pasirinkti alternatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkto pastabose nurodyta, jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos; šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį užfiksavus savavališkos statybos faktą nustatomas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių terminas įvykdyti reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius, per kurį asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pažymėtina, jog tokia pareiškėjo teisė yra nurodyta ir išaiškinta ginčijamame 2011-03-07 reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 5-6).
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), Neringa (t. 1, b.l. 59-64). Tame pačiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2009-07-28 priklauso E. K. ir L.K. (t. 1, b.l. 59-64). Iš VĮ „Registrų centras“ Centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog gyvenamasis namas nuo 1993-04-15 iki 2009-07-28 nuosavybės teise priklausė R. K., kuri su pareiškėju 2004-10-12 buvo sudariusi panaudos sutartį, kuria jam suteiktos patalpos neatlygintinai valdyti ir naudotis gyvenamajam būstui įsirengti 31,29 kv.m. ploto kambarys, 3,46 kv.m. ploto sandėlis ir 1,33 kv.m. ploto koridorius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Neringa (t. 1, b.l. 60). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-277-777-2010, įsiteisėjusiu 2011-06-02, panaudos sutartis nutraukta ir pareiškėjas su daiktais iškraustytas iš jam suteiktų neatlygintinai naudotis gyvenamojo namo patalpų. Panaudos sutartis nutraukta ir pareiškėjas iškraustytas iš patalpų iš esmės dėl to, jog nors panaudos sutartimi jis įsipareigojo tinkamai naudoti ir prižiūrėti jam suteiktas patalpas, savavališkai vykdė statybos darbus jam suteiktoje naudoti gyvenamojo namo dalyje, t.y. iš kultūros paveldo statinio – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Neringoje, neturėdamas suderinto supaprastinto projekto, 1,2 m. gylyje nutiesė apie 3 m 100 mm diametro buitinių nuotekų PVC vamzdį į esantį buitinių nuotekų šulinį. Teismas konstatavo, jog dėl pareiškėjo atliktų savavališkos statybos darbų pablogėjo gyvenamojo namo būklė. Klaipėdos apskrities viršininko 2009-07-17 įsakymu Nr. 4-4569-(1.3) nutraukta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringa, nuomos sutartis, sudaryta su pareiškėju 2002-08-19, dėl to, jog pareiškėjas pažeidė nuomos sutarties 6 punkte nurodytas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas – draudimą vykdyti bet kokius statybos darbus, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto (t. 1, b.l. 107-109). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-08-04 surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo konstatavo, jog A. K. L. savavališkai iš kultūros paveldo statinio neturėdamas statybos leidimo ir suderinto projekto nutiesė buitinių nuotekų vamzdį į buitinių nuotekų šulinį (duomenys neskelbtini), Neringa (t. 1, b.l. 27-28). Tą pačią dieną surašytas statybos sustabdymo aktas Nr. 46 (t. 1, b.l. 33-34). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-08-10 raštu Nr. 2-2533-(2.20) pareiškėjas įpareigotas savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus savavališkos statybos akte Nr. 46, ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo reikalavimo gavimo (t. 1, b.l. 35). Patikrinimo aktu 2009-11-02 buvo užfiksuota, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti (t. 1, b.l. 41). Įsiteisėjusiu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-08-25 nutarimu Nr. 46 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 159² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta bauda (t. 1, b.l. 39-40). Nustatyta, kad pareiškėjo pateikti dokumentai - 2011-03-29 prašymas raštu pritarti statinio projektui (t. 1, b.l. 8), techninis projektas (t. 1, b.l. 65), statybos leidimas (t. 1, b.l. 81), Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2003-03-25 pažyma (t. 1, b.l. 82), yra pareiškėjui priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, o savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius pareiškėjui surašyti dėl buitinių nuotekų vamzdžio nutiesimo į buitinių nuotekų šulinį iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. K. ir L. K. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl savavališkos statybos įteisinimo ir kad pasinaudojo teise per reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Teismas, nagrinėjantis bylą, pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą gali įpareigoti pareiškėją per nustatą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, jog tokia teismo teisė nėra neribojama. Ji turėtų būti vertinama kartu su to paties straipsnio 4 dalies nuostatomis, t.y. asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjo nurodoma įstatymo nuostata (dėl savavališkos statybos įteisinimo) gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tam yra visos aukščiau nurodytos sąlygos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog valstybinės žemės sklype, kurio nuomos sutartis su pareiškėju nutraukta, pareiškėjas savavališkai nutiesė buitinių nuotekų vamzdį į buitinių nuotekų šulinį iš kultūros paveldo statinio - gyvenamojo namo, kuris nepriklauso pareiškėjui ir kurio savininkai nedavė sutikimo atlikti tokius darbu. Teismo vertinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms pareiškėjas negali pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališkų statinių įteisinimo tvarka. Tam tikrais atvejais nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant. Toks savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis įstatymo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tokiais atvejais sprendimas statinį nugriauti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012). Pažymėtina ir tai, kad savavališkų statybų kontekste valstybės kišimasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiškia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikomas atitinkančiu bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčiu teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą ar net bendrosios dalinės nuosavybės sistemos funkcionavimą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai (ne)konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Savavališkos statybos yra susijusios su teritorijų planavimo sritimi, kurioje valstybė naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis ir teismas paprastai proporcingu laiko ribojimą, kuriuo siekiama atkurti vietovės padėtį, kuri būtų buvusi, jei būtų laikomasi įstatymų, ir kuris garantuotų visišką aplinkos apsaugą bei atgrasintų kitus asmenis nuo panašių pažeidimų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Nr. 21861/03 Hamer v. Belgija). Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad ginčijamu aktu yra pažeidžiama jo teisė į nuosavybę ar teisėtų lūkesčių principas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas teisme yra pareiškęs reikalavimą įpareigoti pareiškėją vykdyti reikalavimą - pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurio patenkinimas sukeltų realias materialiąsias pasekmes. Ginčo atveju atsakovas pradėjo kitokio pobūdžio procedūrą, kurios metu pasiūlė pareiškėjui pačiam pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinių motyvų pagrindu, konstatuojama, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius turėjo teisę priimti 2011-03-07 reikalavimą Nr. RE-131 įpareigoti pareiškėją A. K. L. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjo nurodytas procedūrinis pažeidimas – nustatymas reikalavimu trumpesnio negu 6 mėnesių savavališkos statybos padariniams pašalinti termino nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, nes ginčo nagrinėjimo metu 2012-05-15, t.y praėjus daugiau negu vieneriems metams nuo ginčijamo reikalavimo surašymo dienos pareiškėjas nepašalino savavališkos statybos padarinius. Teismui nagrinėjamu atveju konstatavus, jog pareiškėjas negali pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališko statinio įteisinimo tvarka nurodytas procedūrinis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą aktą ir nedaro įtakos administracinio akto teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-03-07 reikalavimą Nr. RE-131, kuriuo A. K. L. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nenustačius administracinio akto panaikinimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 89 straipsnyje, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundas atmestas, todėl jis neturi teisės gauti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo A. K. L. patikslintą skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-03-07 reikalavimo Nr. RE-131 pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo,
nepatenkinti pareiškėjo A. K. L. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.