Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-635-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
T-635-753/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Byla Nr. T-635-753/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 5 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. vasario 26 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-112 nutarta taikyti nuteistajam K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 5 mėn. 24 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. vasario 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 48 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 55 balų. Nuteistojo elgesys šiuo metu vertinamas kaip teigiamas, dirba, turi teigiamą nuostatą į darbą, per Komisijos skirtą laikotarpį nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nėra pažeidęs, bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, sąžiningą darbą keturiolika kartų buvo skatintas. K. B. vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals.

K. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis skirta 13 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2006 m. rugpjūčio 17 d., pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 16 d. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą privalomą (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Anksčiau teistas – 2002 m. birželio 12 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 225 straipsnio 3 dalį 2 m. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 47 straipsniu, atidėtas 2 m. 6 mėn.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažindamas, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, keturiolika kartų buvo skatintas, tačiau teismas pažymi, kad K. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad K. B. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (48 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas taip pat įvertina tai, kad per bausmės atlikimo laiką K. B. net dvidešimt vieną kartą pažeidė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką jam buvo paskirta septyniolika drausminių nuobaudų, paskutinė drausminė nuobauda panaikinta prieš terminą tik 2017 m. rugsėjo 11 d. Jo padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų laikotarpis apima dešimt metų, tai sudaro praktiškai beveik visą jo bausmės atlikimo laiką. Po nuobaudų skyrimo jis buvo paskatintas, po ko ir vėl darė vidaus tvarkos pažeidimus, taigi paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli. Be to, šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, ir tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.

Atkreiptinas dėmesys, jog K. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos, tarp kurių – labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (nužudymas), padarymą, nusikaltimų pobūdis bei padarymo aplinkybės rodo nuteistojo pavojingumą, ir, nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina, kad anksčiau K. B. jau buvo teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepasitaisė – padarė sunkesnį nusikaltimą ir jam būdingo modelio. Be to, nuteistasis nusikaltimus, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net du kartus už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų bei psichotropinių medžiagų vartojimą buvo uždarytas į baudos izoliatorių, ir tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo ypač neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad vis dar išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai: teisės pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai.

Įvertinus tai, kas paminėta, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis K. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra akivaizdi ir pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu K. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 93-112.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 93-112 taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė