Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis Latvijos firmoje „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio surinkėju, teistas: 1) Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda; 2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda; 3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 70 parų arešto bausme; paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda ir paskirta galutinė subendrinta – 70 parų arešto bausmė ir 14 MGL (1820 Lt) bauda, kuri Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pakeista ir paskirta galutinė – 60 parų arešto bausmė ir 14 MGL (1820 Lt) bauda; 4) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 14 MGL (1820 Lt) bauda; 5) Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė; 6) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine – 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 7) Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutine – 26 parų arešto bausme; 8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 20 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutine – 46 parų arešto bausme; 9) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį galutine subendrinta – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme; 10) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu bei Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 10) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį galutine subendrinta – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K., smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2022 m. liepos 24 d., apie 00.15 val., Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia spyrė koja du kartus į pilvo sritį savo sugyventinei I. L., po ko šiai atsisėdus ant sofos, du kartus spyrė į dešinę ranką bei sudavė jai du smūgius į veido sritį, ir taip smurtaudamas padarė jai poodinę kraujosruvą dešiniajame žaste, tai yra I. L. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio naktį buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Keturis metus gyvena su drauge I. L., turi bendrą vaiką. Anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, vartojo alkoholį dažnai. Nuo spalio mėnesio, po paskutinio bausmės atlikimo nebegeria, dirba ir stengiasi. Pamena, kad įvykio dieną, vėliu paros metu, būdamas namuose pas draugę I. L., konfliktavo su ja dėl telefono. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba, tačiau tikslios datos ir laiko dėl girtumo nepamena. Neprisimena visų aplinkybių, tačiau nukentėjusiosios duotais parodymais tiki. Gailisi, kad nuskriaudė savo gyvenimo draugę, jos atsiprašė. Alkoholis įtakojo visas nesąmones. Alkoholio atsisakė ir jokių problemų nebėra. Iš ankstesnių klaidų pasimokė, prašo teismo už padarytą nusikaltimą neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo bei duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu, visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji I. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad T. K. jai su vaiku labai daug padeda, šiai dienai jis nebegeria ir yra pasitaisęs. Ji jam atleido, viena su vaiku neišgyventų. Pretenzijų T. K. neturi. Prašo teismo, kad šiuo nuosprendžiu T. K. skiriama bausmė būtų sumažinta vienu trečdaliu, ir kad nebūtų jam skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. L. parodė, kad 2022 m. liepos 24 d. 00.15 val. į namus grįžo neblaivus sugyventinis T. K. Ji T. K. gražiuoju pasakė, kad šis išeitų iš namų, kadangi yra neblaivus ir jam yra paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos, nes sugyventinis prieš ją anksčiau buvo smurtavęs. Tarp T. K. ir jos kilo žodinis konfliktas. Po žodinio konflikto T. K. išėjo iš namų, tačiau iš karto vėl parėjo į namus ir pradėjo jos klausinėti, kur yra jo mobilaus ryšio telefonas. Ji pasakė, kad nežino. Tuomet, jai stovint kambaryje, T. K. spyrė jai du kartus į pilvą. Ji atsisėdo ant fotelio. Tuomet T. K. du kartus spyrė jai į dešinę ranką ir du kartus trenkė į dešinę veido pusę, tik ji nematė, ar į veidą jai spyrė, ar trenkė ranka, nes ji buvo veidą užsidengusi rankomis. Dėl tokių T. K. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po suduotų smūgių T. K. iš buto išėjo (1 t., b. l. 29-31). Papildomai apklausta I. L. parodė, kad ji tą dieną labai supyko dėl to, kad T. K. su savo tėvais išvyko į Akmenės pušyno šventę, o jos su sūnumi nesivežė. Ji dar tą pačią dieną buvo susipykusi ir su T. K. mama. Taip viskas ir gavosi. Tą vakarą iš liepos 23 d. į 24 d. ji su T. K. bendravo „mesindžeriu“, žinutėmis. Jie vienas kitam neskambino. Ji pirma T. K. parašė, taip ir bendravo visą tą vakarą. Ji galvojo, kad T. K. po šventės grįš apie 23.00 val. ar 24.00 val. T. K. grįžo po 24.00 val. nakties, įėjo ramiai į namus ir paklausė, ar gali išmiegoti. Ji pasakė, kad ne, nes šis negali artintis prie jos dėl kardomosios priemonės. Tada ji pati pradėjo prie T. K. kabinėtis, sugyventinį provokuoti dėl to, kad šis pasirinko savo tėvus, o ne ją su sūnumi, sakė: „eik iš ten kur parėjęs“. T. K. pradėjo jai sakyti, kad labai gerai laiką šventėje praleido, kad buvo su mergina ir, kad ji jam neįdomi. Ji supyko, pasakė: „nori, iškviesiu pareigūnus“, sugyventinis atsakė „kviesk“ ir davė jai savo telefoną. Ji atsakė, kad nereikia, savo turi. Ji pradžioje apsimetė, kad skambina pagalbos centrui, norėdama pažiūrėti sugyventinio reakciją, bet paskui paskambino. T. K. supyko. T. K. jai sakė: „juk žinai, kad negalima jam kviesti pareigūnų dėl esamo ikiteisminio tyrimo“. Tada T. K. išėjo iš buto. Ji pareigūnus kvietė, kad T. K. išprašytų kaip nepageidaujamą asmenį dėl kardomosios priemonės pažeidimo. Kol ji laukė atvykstančių pareigūnų, T. K. grįžo atgal. Ji buvo neužrakinusi durų, nes laukė pareigūnų ir negalvojo, kad T. K. sugrįš. T. K. buto raktų neturėjo jau po pirmo įvykio liepos pradžioje. Įėjęs pakartotinai į namus T. K. paklausė, kur yra jo telefonas, matyt telefoną paliko jos namuose. Ji atsakė, kad nežino. Tada ji norėjo, kad sugyventinis išeitų, todėl ėjo pro jį pro šalį pas vaiką į kambarį ir tuo metu T. K. spyrė jai į pilvą vieną kartą. Ji buvo salione, o T. buvo įėjęs į kambario vidurį, atstumas buvo nemažas tarp jų, kai spyrė jai į pilvą. Ji iš to skausmo net susilenkė ir susiėmė už pilvo. Skausmas buvo tik momentinis, negali pasakyti, ar labai stiprus buvo smūgis. Tada ji atsisėdo ant fotelio, užsidengė veidą, tikėdamasi, kad T. K., ją tokią pamatęs, išeis, bet sugyventinis priėjo prie jos ir dar kartą jai trenkė, bet negali pasakyti, ar ranka, ar koja spyrė ir pataikė jai į ranką. Negali pasakyti, ar vieną kartą, ar du jai trenkė į ranką, nes, kaip minėjo, buvo užsidengusi veidą rankomis. Ji policiją kvietė iš pykčio ir keršto, nes žinojo, kad T. K. turi jau paskirtas paras. Kaip minėjo, skausmas buvo tik momentinis, ji jau iškart atvykusiems pareigūnams pasakė, kad pareiškimo nerašys ir T. K. pretenzijų neturi. Ji nori, kad tyrimas būtų nutrauktas, kaip ir pradžioje pareigūnams pasakė, kad nebūtų tyrimas atliekamas. T. K. jos atžvilgiu naudojo smurtą, bet ji sugyventiniui atleidžia ir skausmas jai buvo tik momentinis (1 t., b. l. 56-59). T. tą dieną galėjo suduoti jai smūgį į vidinę rankos dalį ties alkūne. Ji to įvykio metu buvo apimta išgąsčio ir dangstėsi veidą rankomis ir tikrai negalvojo kur jis jai taiko kur pataiko, kad prisimintų ir po to galėtų nurodyti tikslią vietą. Viskas tada įvyko greitai, spontaniškai ir netikėtai todėl ji buvo apimta greičiau pykčio. Ji kiek prisimena atvykę medikai ją apžiūrėjo ir ji tik sakė, kad pilvą skaudą, bet apie ranką neprisimena, kad būtų kalbėjusi. Medikai išvyko, ji su jais nevyko, o tiesiog išgėrė nuo skausmo vaistų (1 t., b. l. 182-185).

Iš 2022 m. liepos 24 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27568-22, matyti, jog 2022 m. liepos 24 d., apie 00.15 val., neblaivus T. K. sumušė savo sugyventinę I. L. Nukentėjusioji apžiūrėta medikų vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Informuotas specializuotas pagalbos centras. T. K. nerastas ir nesulaikytas (1 tomas, b. l. 3-4).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2022 m. liepos 24 d. 00.23 val. gautas I. L. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Nurodyta, jog T. K. sumušė savo sugyventinę I. L. Šeimoje auga nepilnametis vaikas T. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji, apžiūrėta medikų, vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Įvykio vieta apžiūrėta, nufotografuota, apžiūros metu niekas nepaimta, T. K. nerastas, nesulaikytas (1 tomas, b. l. 8-11).

Iš 2022 m. spalio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pareigūnų tarnybine „Body“ vaizdo kamera darytas vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu 2022_0724_004747_015.MP4, garso ir vaizdo įrašo trukmė 05:00 min., kuriame užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiosios I. L. ir Akmenės rajono PK pareigūnų. Vaizdo ir garso įraše matosi, kad I. L. elgiasi ramiai, ramiai pasakoja įvykio aplinkybes: ,,medikų nereikia, paleido kojas į darbą, du kartus spyrė į pilvą, į ranką, čia, dabar toj vietoj skauda ranką, ir į veidą porą kartų iš kojos. Pareiškimo rašyti nenoriu”. Nurodoma, jog vaizdo įrašas prastos kokybės, dėl to akivaizdžių sužalojimų ant I. L. kūno nematyti (1 tomas, b. l. 17-18).

Iš 2022 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog 2022 m. liepos 24 d. 00.23 val. paskambinusi pagalbos centrui I. L. pranešė, kad namo parėjo sugyventinis T. K., kuriam apribota teisė prie jos artintis. Ji prašė, kad sugyventinis išeitų, tačiau šis neišėjo, todėl nori, kad policija sugyventinį iš jos namų išprašytų. Apie jokį jos atžvilgiu panaudotą smurtą, sukeltą fizinį skausmą ar padarytus sužalojimus I. L. neužsiminė. Paskambinusi ji nurodė, kad greitoji medicininė pagalba jai nereikalinga. Tą pačią dieną, 00.39 val., gautas antras I. L. skambutis pagalbos centre, kuriuo ji pranešė, kad sugyventinis prieš ją smurtavo (1 tomas, b. l. 12-14).

Iš greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 24 d. 01.11 val., nukentėjusioji I. L. atvykusiems medikams skundėsi skausmu, stebima dešinio žasto hematoma. Nurodyta, jog nukentėjusioji vykti į ligoninę atsisakė (1 tomas, b. l. 40-41).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1058/2022 (04) matyti, kad atsižvelgiant į nukentėjusiosios I. L. nurodytas įvykio aplinkybes, duodama išvada, jog I. L. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame žaste. I. L. nustatytas vienas kūno sužalojimas. Remiantis turimais duomenimis, sužalojimo, nustatyto I. L., padarymas gali būti paaiškinamas tiek smūgio kietu buku daiktu sudavimo, tiek ir atsitrenkimo į kietą buką daiktą ar galimai paviršių aplinkybėmis bei užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis prieš VšĮ GMP jai suteikiant medicininę pagalbą 2022-07-24, galimai nurodytu laiku. I. L. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 47).

Iš 2022 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad susisiekus telefonu su pareigūnu V. P., šis nurodė, kad, dirbdamas naktį iš 2022 m. liepos 23 d. į 24 d., pagal iš anksto numatytą grafiką, (duomenys neskelbtini), jis bendravo su T. K., norėdamas patikrinti pastarojo blaivumą, nes žino, kad T. K. yra įtrauktas į probuojamų asmenų sąrašus ir jam yra uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį. Pareigūnas nurodė, kad prie T. K. jis priėjo, kai šis sėdo į automobilį. Bendraudamas su T. K. pareigūnas naudojosi body kamera, tad tikslus pokalbio turinys ir laikas buvo užfiksuoti. Peržiūrint vaizdo įrašą, darytą V. P. body kameros, matyti, kad pareigūnas su T. K. bendravo 2022 m. liepos 13 d. 23.16 val., pokalbis truko 2 min. T. K. atsisakė tikrintis neblaivumą, įsėdo į automobilį, kuriame sėdėjo kaip keleivis, ir išvyko (1 t., b. l. 60-61).

Iš tarnybinio pranešimo dėl abonentinių numerių analizių matyti, kad: 1) ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad T. K. naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu T. K. nuolat naudojosi internetiniu ryšiu „Internetltfb“. 2022 m. liepos 23 d. nuo 23:19:58 val., T. K. interneto prisijungimo duomenys buvo adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. liepos 24 d. 00:06:10 val. internetinės prieigos duomenys buvo užfiksuoti (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. liepos 24 d. 13:35:11 val. Visą nurodytą laikotarpį T. K. naudojosi tik internetiniais duomenimis. Nustatyta, kad T. K. nurodytas abonentinis numeris buvo naudojamas UAB „Bitė Lietuva“, 2022 m. liepos 23 d. 23:19:58 val., bazinės stoties 011C60D veikimo zona apima Akmenės miesto pietinę dalį ir parko teritoriją, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2022 m. liepos 24 d. 00:06:10 val., bazinės stoties 013E90C veikimo zona apima Naujosios Akmenės miesto pietinę dalį, į kurią įeina (duomenys neskelbtini). 2) Atlikus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurį naudojo I. L., išklotinių analizę matyti, kad 2022 m. liepos 24 d. 00:23:34 val. ir 2022 m. liepos 24 d. 00:39:14 val., ji skambino Bendrajam pagalbos centrui Nr. 112. Nuo 2022 m. liepos 24 d. 00:09:01 val., I. L. naudojosi internetiniu ryšiu – „Internetltfb“, kurie užfiksuoti adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad I. L. abonentinis numeris buvo naudojamas UAB „Bitė Lietuva“, 2022 m. liepos 24 d. 00:09:01 val., bazinės stoties 013E915 veikimo zona apima Naujosios Akmenės miesto šiaurinę dalį, kuri apima (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų matyti, kad T. K. ir I. L. vienas kitam neskambino, praleistų skambučių nerasta, tačiau nukentėjusiosios nurodomu laiku 2022 m. liepos 24 d. 00.15 val. T. K. telefonas jau nuo 00.06 val. registravosi prie bazinės stoties 013E90C veikimo zonos, kuri apima Naujosios Akmenės miesto pietinę dalį, į kurią įeina (duomenys neskelbtini). Taigi T. K. turėjo galimybę būti nukentėjusiosios nurodytoje įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 106-107).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo T. K. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo T. K. prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusios I. L. duoti parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų ir jai padaryto sveikatos sutrikdymo, taip pat kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tarnybine „Body“ vaizdo kamera darytame įraše bei jo apžiūros protokole ir kt. užfiksuoti duomenys. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys. Atsižvelgiant į tai, kad T. K., atlikdamas tyčinius fizinio smurto veiksmus prieš savo sugyventinę I. L., t. y. du kartus spirdamas jai į pilvo sritį ir du kartus į dešinę ranką, bei suduodamas du smūgius į veido sritį, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą dešiniajame žaste, T. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo T. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

T. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Nusikalto būdamas dešimt kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir už fizinio skausmo sukėlimą, už nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 108-136), neišnykus teistumui. T. K. baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 138-148).

Įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. K. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį (trukmę) parenkant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), su įpareigojimais (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas), kurie padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad T. K. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, savo šeimos narį – sugyventinę, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, T. K. privalomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis), atliekant ją per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena, esanti voke prie bylos 1 tomo viršelio, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 302-308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. K. sumažintą – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną, esančią voke prie bylos 1 tomo viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti T. K., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti T. K., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių [...], ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.