Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios A. P. individualios įmonės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Sesnita“ prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi A. P. individualiai įmonei (toliau – IĮ) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sesnita“. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi A. P. įmonei nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi A. P. IĮ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatytas 6 mėnesių supaprastinto bankroto proceso terminas. Teisme gautas bankrutuojančios A. P. IĮ bankroto administratorės UAB „Sesnita“ įgalioto asmens G. Ž. prašymas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Kartu su prašymu pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros pažyma ir likvidavimo aktas.Apie paskirtą teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos, viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, tačiau įmonės kreditorių prieštaravimų dėl bankroto administratorės pareikšto prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl galimumo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, be kita ko, būtina vertinti, ar egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorė atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (iš lot. preliminariai) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m sausio 4 d., 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. nutartimis patvirtinti bankrutuojančios A. P. IĮ kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 7 046,25 Eur sumai. Iš bankroto administratoriaus pateikto likvidavimo akto matyti, kad bankroto procese nebuvo gauta pajamų, todėl kreditoriniai reikalavimai bankroto procese nebuvo tenkinami. Nors bankroto administratorius nepateikė bendrovės turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei įmonė, nei jos savininkas neturi debitorių ir turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, be to, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų A. P. IĮ.Teismui pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros 2016 m. gruodžio 8. pažyma patvirtina, kad agentūra neturi pretenzijų dėl A. P. IĮ veiklos pabaigos. Visi paminėti duomenys rodo, jog visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra pilnai užbaigtos, pagal bankroto administratorės pateiktus duomenis liko nepatenkinti 7 046,25 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau įmonė neturi turto, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Duomenų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinti kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo, byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra kliūčių priimti sprendimą dėl šios įmonės veiklos pabaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

Pripažinti, kad A. P. IĮ (juridinio asmens kodas 166858659, buveinės adresas Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Naftininkų g. 18-45) veikla pasibaigė.

Patvirtinti bankrutavusios kad A. P. IĮ likusius nepatenkintus kreditorinius reikalavimus 7 046,25 Eur sumai:

Eil. Nr.KreditoriusKreditorinis reikalavimas,EurAntros eilės kreditoriai1.VSDFV Mažeikių skyrius106,602.VĮ Turto bankas6 877,99Viso:6 984,59Trečios eilės kreditoriai1.Antstolė E. M.61,66Viso:61,66Bendra kreditorinių reikalavimų suma:7 046,25

Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti bankroto administratorei.