Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje atnaujintas procesas, pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovams A. V. (A. V.) ir M. S. dėl 5 626,36 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių (toliau – ir Sprendimas už akių) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų A. S. ir M. S. 5 626,36 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. S. 2018 m. kovo 19 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, nes nagrinėjant bylą buvo padarytos materialiosios ir proceso teisės normų taikymo klaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 str. 1 d. 9 p.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi tenkino atsakovo A. S. prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Kaip teisingai nurodyta Sprendime už akių, iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ji ir Vilniaus apskrities VPK 2015 m. lapkričio 4 d. sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį Nr. 10-ST2-286 (toliau – ir Sutartis). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo, įgaliojam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal Sutarties 8 punktą ieškovė įgijo teisę imti Sutartyje nurodytą užmokestį už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Iš 2015 m. gruodžio 9 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nustatyta, kad buvo paimtas Automobilis ir saugomas ieškovės aikštelėje. Vadovaujantis paslaugų įkainiais (Sutarties priedas), už Automobilio nuvežimą ir saugojimą nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. ieškovė paskaičiavo 5 626,36 Eur sumą.

Sprendime už akių taip pat teisingai nurodyta, kad iš byloje esančio VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad Automobilis nuosavybės teise priklauso A. S.. Priėmus Sprendimą už akių ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, A. S. kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė 2015 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuri patvirtina, kad A. S. Automobilį pardavė A. V.. Nepaisant to, kad nei A. S., nei A. V. nesikreipė į VĮ „Regitra“ dėl Automobilio registravimo duomenų pakeitimo, t. y. nepateikė VĮ „Regitra“ sudarytos sutarties, ir dėl to Kelių transporto priemonių registre Automobilio savininku toliau buvo nurodomas A. S., pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas Kelių transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011). Taigi, nepaisant to, kad Kelių transporto priemonių registre Automobilio savininku įrašytas A. S., po 2015 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo Automobilio savininku laikytinas A. V., kuris kartu su M. S., vairavusiu Automobilį ir pažeidusiu Kelių eismo taisykles, turi prievolę atlyginti ieškovei jos patirtas Automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Šią išvadą patvirtina Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1849 redakcija) nuostatos, pagal kurias išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Atsakovams A. V. ir M. S. neatsiskaičius su ieškove už Automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą ieškovės stovėjimo aikštelėje, teismas, vadovaudamasis CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pakeičia Sprendimą už akių ir tenkina ieškovės patikslintą reikalavimą – priteisia ieškovei solidariai iš atsakovų A. V. ir M. S. 5 626,36 Eur skolos (CPK 12, 178 ir 185 str.).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas ieškovės sumokėtas 127 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str.).

Šioje byloje valstybė patyrė 19,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios jai lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų. (CPK 92 str.).

Pažymėtina, kad teismui pakeistus sprendimą, ankstesnis teismo sprendimas (Sprendimas už akių) netenka teisinės galios (CPK 371 str. 3 d.).

Ieškovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi areštavo atsakovams A. S. ir M. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant (nepakakus) – kilnojamąjį turtą, jo nesant (nepakakus) – turtines teises ir pinigines lėšas, neviršijant 5 626,36 Eur sumos, uždrausdamas arešto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą, turto vertės mažinimą, leisdamas atsakovams iš banko sąskaitose esančių lėšų atsikaityti su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas už akių, kuriuo įskolinimas priteistas ir iš A. S., netenka teisinės galios (CPK 371 str. 3 d.), o šiuo sprendimu įskolinimas priteisiamas iš kitų asmenų, minėta nutartimi A. S. taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą už akių ir tenkinti patikslintą ieškinį.

Priteisti ieškovei UAB „Tomadas“, j. a. k. 302308932, solidariai iš atsakovų A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 626,36 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 36 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 626,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 127 (vieną šimtą dvidešimt septynis) Eur (iš kiekvieno po 63,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 19,95 Eur (iš kiekvieno po 9,97 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Šios sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą nedelsiant būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi (ankstesnis bylos Nr. e2-28475-433/2017) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjus sprendimui, jo kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.