Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-11-21 · Administracinė byla Nr. I-4431-121/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-11-21
Bylos Nr.
I-4431-121/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Alvydas Barkauskas, Nijolė Šidagienė (pran.)
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
G. R.
Administracinė byla Nr.I-4431-121/2008Procesinio sprendimo kategorija 24, 61 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDVilnius, 2008 m. lapkričio 21d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. M., vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo- G. R., dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- Tarnyba) 2008-08-27 sprendimą Nr.(1.13)-SD-1946-08 (toliau- Sprendimas) ir įpareigoti ištirti jo skundą dėl advokatės G. R. teiktos antrinės teisinės pagalbos kokybės civilinėje byloje Nr.2-140-653/06. Paaiškina nesutinkantis su Sprendimu dėl šių motyvų:

1) Tarnyba nepagrįstai teigia, kad dėl advokatės G. R. jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-140-653/06 kokybės buvo pasisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2007-02-01 sprendime administracinėje byloje Nr.I-3556-13/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007-05-31 nutartyje administracinėje byloje Nr.A17-565/2007. Jis VAAT 2007-02-14 padavė prašymą išaiškinti teismo 2007-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr.I-3556-13/2007, nurodant, kokioje sprendimo vietoje teismas pasisakė dėl advokatės G. R. jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybės civilinėje byloje Nr.2-140-653/06, tačiau teismas išaiškino, kad jis nepasisakė šiuo klausimu, nes byloje buvo nagrinėjami tik Tarnybos 2006-10-27 sprendimo Nr.1-374/07 atsisakyti jam teikti antrinę teisinę pagalbą pagrindai;

2) Tarnyba nepadarė jokių išvadų dėl advokatės G. R. 2008-08-22 pateikto paaiškinimo, kuriame ji teigė, kad, norint „įvardyti“ susirgimo priežastį, pirma būtina ją „nustatyti“. Šis teiginys yra neteisingas, nes teisės normos poliklinikos gydytojų neįpareigoja „nustatyti“ ligos priežastį, o įpareigoja „išmanyti“ ligos priežastį ir atitinkamai šią priežastį įvardyti. Jis Tarnybai 2008-08-07 pateikė pasiūlymą susipažinti su civiline byla Nr.2-140-653/06 Vilniaus miesto 3-ios apylinkės teisme ir nurodė, kad jis visuose teismo posėdžiuose aiškino, jog ne gydytojai nustato susirgimo priežastį, o komisija, tačiau Tarnyba rėmėsi tik G. R. paaiškinimais;

3) Tarnyba turi kontroliuoti teisinės pagalbos teikimą, o pagal Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos 2005-04-28 sutarties Nr.8 2.2.6 punktą advokatas privalo užtikrinti nepertraukiamą kliento gynybą (atstovavimą klientui), kas nebuvo padaryta šiuo atveju. Tarnyba netyrė jo skunde nurodytos aplinkybės, kad G. R. jį klaidingai informavo, jog 2006-02-09 dieną nebus teismo posėdžio civilinėje byloje Nr.2-140-653/06 ir jis gali neatvykti į teismo parengiamąjį posėdį. Pareiškėjas mano, kad advokatė G. R. buvo įsitikinusi, jog jis patikės jos patarimu ir neatvyks į teismo posėdį, pati G. R. neatvyko į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių. Advokatė G. R., paaiškinime Tarnybai teigdama, kad ji neprisimena nei vieno atvejo, kad nebūtų atvykusi į parengiamąjį teismo posėdį antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui metu, suteikė Tarnybai klaidingą informaciją, tuo padarydama grubų pažeidimą, be to, nedalyvaudama teismo posėdyje be pateisinamos priežasties, ji taip pat padarė grubų pažeidimą. Pažymi, kad advokatė G. R. neteikia Tarnybai ataskaitos apie byloje atliktus veiksmus ir neužtikrina jam nepertraukiamos gynybos (atstovavimo), o Tarnyba jos veiklos nekontroliuoja. Todėl Tarnyba pateisino tokius advokatės veiksmus, tuo pažeisdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės principą (b.l.2-3).

Atsiliepimas

Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas dėl advokatės G. R. jam teikiamos antrinės teisinės pagalbos minėtoje civilinėje byloje kokybės kreipėsi tik 2008-08-06, t.y., praėjus daugiau kaip dviems metams nuo to laiko, kai antrinė teisinė pagalba šioje byloje jam buvo nutraukta ir teismams jau pripažinus pareiškėjo piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba minėtoje civilinėje byloje. LVAT 2007-05-31 nutartyje administracinėje byloje Nr.A17-565/2007 padarė išvadą, kad A. M., nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, ne kartą ignoravo advokatės G. R. pasiūlymus, dėl ko jo ieškinys VšĮ „Centro poliklinikai“ buvo atmestas. Pareiškėjas nepasirašė advokatės parengto pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo civilinėje byloje Nr.2-140-653/06, o Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teismui buvo įteiktas paties pareiškėjo suformuluotas ieškinio reikalavimas, nors advokatė tam prieštaravo ir išaiškino pareiškėjui galimas teisines pasekmes. Šio teismo 2006-04-12 sprendime taip pat nurodyta, kad ieškovui kelis kartus buvo siūlyta patikslinti savo reikalavimus ir ieškovo atstovė siūlė ieškovui pakeisti ieškinio dalyką. Pareiškėjo ginčas dėl Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teismui siūlytų ir šio teismo nagrinėtų ieškinio reikalavimo formuluočių buvo išnagrinėtas apeliacine instancija Vilniaus apygardos teisme (VAT) ir 2006-08-04 nutartimi buvo nuspręsta palikti galioti Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. VAT nutartyje pažymėta, kad nei VšĮ „Centro poliklinika“, nei ten dirbančių gydytojų teisės normos neįpareigoja nustatyti A. M. diagnozuoto susirgimo priežastį, taip pat nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į gydymo įstaigą su reikalavimu dėl įrašo ligos istorijoje atlikimo ir atsakovo įpareigojimo pranešti apie įtariamą profesinę ligą Valstybės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui. Gi advokatė G. R. siūlė pareiškėjui suformuluoti ieškinio reikalavimą, kuris iš esmės identiškas VAT 2006-08-04 nutartyje nurodytam reikalavimui, tačiau pareiškėjas nepriėmė siūlomų teisinių formuluočių ir laikėsi savo suformuluoto reikalavimo. Anksčiau minėtuose teismų sprendimuose buvo pasisakyta dėl advokatės G. R. pareiškėjui teiktos antrinės teisinės pagalbos Vilniaus miesto 3-ios apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-140-653/06 kokybės ir VAAT 2006-11-27 nutartyje administracinėje byloje Nr.1-3406-13/2006 nustatė, kad byla tapo neperspektyvi dėl paties pareiškėjo A. M. veiksmų (nebendradarbiavimo su advokate, savavališkai atliekamų procesinių veiksmų ir pan.). Atkreipia dėmesį, kad nei viename iš teismų sprendimų advokatės G. R. veiksmuose nenustatyta sutarties su Tarnyba ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- VGTPĮ) pažeidimų, taip pat nenustatytas netinkamas antrinės teisinės pagalbos teikimas. LVAT 2007-05-31 nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai civilinėje byloje Nr.2-140-653/06 nebuvo patenkinti dėl paties pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo ir jo nebendradarbiavimo su advokate, o advokatė G. R. rūpestingai atliko savo pareigas, vykdė teismo nurodymus ir tinkamai atstovavo pareiškėjui, vykdydama VGTPĮ reikalavimus. Pareiškėjas skunde Tarnybai teigdamas, jog advokatė G. R. nedalyvavo viename teismo posėdyje, vykusiame Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-140-653/06, nenurodė konkrečios parengiamojo posėdžio datos, nors tokių posėdžių, kaip nurodė advokatė, buvo ne vienas, todėl G. R. Tarnybai 2008-08-22 paaiškinime negalėjo tiksliai paaiškinti šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir nurodė, kad ji neprisimena nei vieno atvejo, kada nebūtų atvykusi į parengiamąjį teismo posėdį antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui metu. Be to, advokatės dalyvavimas ar nedalyvavimas viename teismo posėdyje negalėjo įtakoti pareiškėjui teikiamos teisinės pagalbos kokybės ir pažymi, kad pareiškėjas į Tarnybą dėl tariamai advokatės G. R. praleisto teismo posėdžio iki antrinės teisinės pagalbos šioje civilinėje byloje nutraukimo nesikreipė (b.l.33-36).

Šalies argumentai

Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, prašė skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovės atsiliepimas neatitinka realybės, tiek VAT, tiek LVAT neteisingai išnagrinėjo jo bylas, o jis 3 metus veltui vaikščiojo po teismus. Jo nuomone, G. R. buvo gavusi nurodymą iš tarnybos kenkti jo interesams. Pareiškėjas pripažino, kad tas posėdis apylinkės teisme, į kurį neatvyko G. R., nebuvo paskutinis, po to dar buvo keli posėdžiai, G. R. juos dalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Tarnyba 2005-04-28 su advokate G. R. sudarė Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr.8, kuria pavedė, o advokatė G. R. įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą administracinės teisės srityje (1.1 punktas), šios sutarties 2.2.1-2.2.14 punktai nustatė advokatui pagal šią sutartį tenkančias pareigas, tarp jų- ir pareigą teikti antrinę teisinę pagalbą laikantis advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių aktų (2.2.3 p.), užtikrinti nepertraukiamą kliento gynybą (2.2.6 p.), pranešti Tarnybai, jei yra VGTPĮ 11 str. 5 ir 6 dalyse nustatyti pagrindai atsisakyti teikti antrinę teisinę (2.2.7 p., b.l.11-12).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Tarnyboje 2008-08-06 buvo gautas pareiškėjo A. M. skundas (reg.Nr.(1.13.)-GD-713-08) patikrinti advokatės G. R. jam teiktos antrinės teisinės pagalbos kokybę, nes civilinė byla Nr.2-140-653/06 būtent dėl šios advokatės netinkamų teisinių paslaugų suteikimo buvo išnagrinėta Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teisme jo nenaudai (b.l.8-9). Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teismas 2006-04-12 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-140-653/06 dėl antrinę teisinę pagalbą jam teikusios advokatės G. R. neapdairumo ir kaltės atmetė pareiškėjo ieškinį atsakovui VšĮ Centro poliklinikai, kuriame jis prašė įpareigoti atsakovą „įvardinti" susirgimo kirkšnine išvarža priežastį. A. M. teigimu, Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, nepagrįstai pakeitė jo keliamą reikalavimą, konstatuodamas, kad jis reikalauja atsakovą „nustatyti" susirgimo kirkšnine išvarža priežastį, nors pareiškėjas prašė „įvardinti" susirgimo kirkšnine išvarža priežastį ir atmetė ieškinį kaip nepagrįstą, kas, pareiškėjo nuomone, yra grubi teismo klaida, kurios antrinę teisinę pagalbą jam teikusi advokatė G. R. nepastebėjo, priešingai, veikdama prieš jo interesus, padėjo teismui, kad būtų nagrinėjamas nesamas ieškininis pareiškimas. Taip pat, G. R. jam suteikus klaidingą informaciją, jog atsakovo atstovui susirgus nebus parengiamojo teismo posėdžio, jis jame nedalyvavo, nors iš tiesų teismo posėdis įvyko ir jame dėl nežinomų priežasčių nedalyvavo ir jo atstovė.

Tarnyba, tirdama pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, G. R. prašė informuoti apie antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui civilinėje byloje Nr.2-140-653/06 eigą ir paaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (b.l.61). G. R. 2008-08-22 raštu (reg. Nr.(1.13.)-GD-756-08,b.l.68) dėl pareiškėjo A. M. teiginio, jog Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teismui buvo pateiktas jo pasirašytas reikalavimas „įvardyti susirgimo priežastį“, tačiau teismas nagrinėjo reikalavimą „nustatyti susirgimo priežastį“, kas, jo nuomone, yra grubi teismo klaida, kurios ji nepastebėjo, todėl teisme buvo išnagrinėtas ne tas ieškinys, paaiškino, kad pareiškėjas neteisus, aiškindamas šių žodžių reikšmę, nors žodžiai iš esmės skirtingi, bet ginčo atveju jie reiškė tą patį reikalavimą, nes, norint įvardyti susirgimo priežastį, ją reikia nustatyti; pats pareiškėjas vienareikšmiškai vartojo abu žodžius tiek pasirengimo teisminiam nagrinėjimui metu, tiek ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tiek ir baigiamojoje teismo posėdžio dalyje; teismas, darydamas išvadą, jog byla parengta nagrinėti teismo posėdyje, teisingai suprato ieškovo reikalavimą, o jos suformuluoto reikalavimo jis negalėjo nagrinėti, nes pareiškėjas kategoriškai su juo nesutiko ir ieškinio nepasirašė; teismo posėdžio protokole yra užfiksuotas galutinis ieškovo A. M. reikalavimas: „Kodėl niekas nedaroma. Reikia nustatyti priežastį. Prašau ieškinį tenkinti“; pareiškėjo ginčas dėl siūlytų teismui ir nagrinėtų teisme ieškinio reikalavimo formuluočių buvo išaiškintas VAAT 2006-11-27 posėdyje ir nutartyje; nurodė, kad savo skunde išdėstytu pagrindu A. M. norėjo rašyti kasacinį skundą ir ji parengė išvadą dėl kasacijos pagrindų nebuvimo ir kurios pagrindu Tarnyba nesuteikė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos kasaciniam skundui parengti ir A. M. skundas šiuo klausimu buvo išnagrinėtas VAAT 2007-02-01 priimant sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, o LVAT 2007-05-31 nutartimi šį VAAT sprendimą paliko nepakeistą. Dėl jos neva nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė parengiamojo posėdžio datos, todėl ji negali tiksliai atsakyti į klausimą, bei pažymėjo, kad parengiamųjų posėdžių buvo ne vienas ir ji neprisimena nei vieno atvejo, kad būtų neatvykusi į posėdį antrinės teisinės pagalbos teikimo metu.

Tarnyba 2008-08-27 sprendimu „Dėl advokatės G. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybės civilinėje byloje Nr.2-140-653/06“ Nr.(1.13)-SD-1946-08 nusprendė, kad pareiškėjo 2008-08-06 skundas dėl advokatės G. R. jam teiktos antrinės teisinės pagalbos Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-140-653/06 kokybės yra visiškai nepagrįstas (b.l.70-73). Tokį sprendimą Tarnyba motyvavo tuo, kad advokatė G. R. pareiškėjui Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teismui pateikiamo ieškinio reikalavimą siūlė suformuluoti tokiu būdu: įpareigoti atsakovą VšĮ Centro polikliniką įrašyti medicininiuose dokumentuose, kad A. M. diagnozuota liga- kirkšninė išvarža- atsirado nuo sunkaus darbo AB „Zunda“ ir išsiųsti pranešimus apie įtariamą profesinę ligą buvusiam darbdaviui, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Valstybinės visuomeninės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai apskrityje, tačiau A. M. nepriėmė advokatės siūlomų teisinių formuluočių ir laikėsi savo suformuluoto reikalavimo, kuris Vilniaus apylinkės 3-sios apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas iš esmės dėl to, kad pareiškėjas reikalavo nustatyti (įvardinti) ligos priežastį, o ne įforminti medicininius dokumentus taip, kad tai padėtų jam siekti profesinės ligos pripažinimo. Tokią išvadą patvirtino VAAT 2006-11-27 nutartyje administracinėje byloje Nr.I-3406-13/2006, išaiškindamas Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teismo 2006-04-12 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-140-653/06. Tarnybai 2008-08-06 pateiktame skunde išdėstytu pagrindu pareiškėjas norėjo pateikti kasacinį skundą dėl VAT 2006-08-04 nutarties civilinėje byloje Nr.2A-711-52/06, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teismo 2006-04-12 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-140-653/06, panaikinimo, tačiau Tarnyba, išnagrinėjusi advokatės G. R. 2006-10-17 išvadą dėl kasacijos pagrindų nebuvimo, 2006-10-27 sprendimu Nr.1-374/06 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą kasacine tvarka apskundžiant minėtą VAT nutartį ir šio atsisakymo teisėtumą patikrino VAAT, kuris 2007-02-01 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-3556-13/2007 atmetė A. M. skundą dėl Tarnybos 2006-10-27 sprendimo Nr.1-374/06 panaikinimo, o LVAT 2007-05-31 nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą. Minėtuose teismų sprendimuose buvo pasisakyta dėl advokatės G. R. pareiškėjui teiktos antrinės teisinės pagalbos Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-140-653/06 kokybės, o VAAT 2006-11-27 nutartyje administracinėje byloje Nr.I-3406-13/2006 aiškiai leido suprasti, kad byla tapo neperspektyvi dėl paties pareiškėjo A. M. veiksmų. Nei viename iš teismų sprendimų advokatės G. R. veiksmuose nenustatyta sutarties su Tarnyba ar VGTPĮ pažeidimų, taip pat nenustatytas netinkamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, atvirkščiai, teismų sprendimai patvirtina, kad A. M. pats savarankiškai pasirinko savo teisių gynimo būdus, nepriimdamas advokatės siūlomų ginčo sprendimo variantų, ir būtent tai lėmė atitinkamą nagrinėjamo ginčo išsprendimo baigtį. Teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurių nereikia įrodinėti, todėl pakartotinai tirti A. M. skundą dėl advokatės teiktos antrinės teisinės pagalbos kokybės yra netikslinga. Dėl teiginio, kad advokatė nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, Tarnyba pasisakė, kad jis skunde nenurodė konkrečios parengiamojo posėdžio datos, nors jų, advokatės teigimu, buvo ne vienas, dėl ko ji 2008-08-22 rašte negalėjo tiksliai paaiškinti atitinkamų pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir paaiškino, kad neprisimena nei vieno atvejo, kuomet nebūtų atvykusi į parengiamąjį teismo posėdį antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui metu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.2-140-653/06 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui VšĮ „Centro poliklinika“, tretiesiems asmenims L. S., G. Š., kurioje pareiškėjas reikalavo įpareigoti atsakovą nustatyti susirgimo „kirkšninė išvarža“ priežastį, 2006m. balandžio 12d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l.43-45). Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai atliko savo pareigas, nustatė ir išaiškino pacientui galimas ligos priežastis (tačiau ieškovas su atsakovo nurodytomis priežastimis nesutiko), nepažeidė ieškovo kaip paciento teisių ir pažymėjo, kad, atsižvelgus į tai, jog ligos priežasčių nustatymas yra susijęs su įtarimu, tikimybėmis, prielaidomis, ieškovo reikalavimas negali būti realiai įvykdytas, todėl ieškinys atmestinas. VAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą, 2006-08-04 nutartimi Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teismo 2006m. balandžio 12d. sprendimą paliko galioti nepakeistą (b.l.46-48). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ligos priežasties nustatymas nėra gydytojo veiklos pagrindinis tikslas, nors faktiškai gydytojas privalo maksimaliai stengtis nustatyti galimą ligos priežastį, kad, ją pašalinus, pacientas būtų išgydytas bei vykdoma ligos profilaktika, tuo tarpu ieškovas savo reikalavimu faktiškai nori įpareigoti gydymo įstaigą teismine tvarka nustatyti gydytojų diagnozuoto susirgimo „kirkšninė išvaržą“ priežastį, patvirtinant, kad tai susiję su dirbtu darbu, nors pats atsisakė būti išgydytas, operuojant išvaržą ir jokių kitų paaiškinimų dėl jo susirgimo nepripažįsta. Kolegija konstatavo, kad reikalavimas negali būti patenkintas, nes nustatyti ieškovui diagnozuoto susirgimo priežastį neįpareigoja nei atsakovo, nei ten dirbančių gydytojų galiojančios teisės normos. Ieškovas siekia profesinio susirgimo pripažinimo, tačiau pagal Vyriausybės 2004-04-28 nutarimu Nr.487 patvirtintus Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatus profesinio susirgimo priežasties nustatymas priklauso profesinės ligos tyrimo komisijos, o ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo kompetencijai, todėl ieškovas faktiškai turi kreiptis į gydymo įstaigą su reikalavimu dėl įrašo ligos istorijoje atlikimo ir atsakovo įpareigojimo pranešti apie įtariamą profesinę ligą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.

VAAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr.I-3406-13/2006 pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Tarnybos 2006-05-05 sprendimą Nr.23/06 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“, kuriuo nuspręsta nutraukti A. M. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr.2-140-653/06, ir įpareigoti Tarnybą tinkamai atstovauti VAT ginant pareiškėjo pažeistas teises, 2006m. spalio 5d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, pareiškėjo skundą atmetė (b.l.84-86). Teismas nustatė, kad iš skundžiamo sprendimo turinio bei pateiktų civilinės bylos dokumentų, pareiškėjo pasisakymo teisme matyti, kad pareiškėjas turi savo tvirtą nuomonę, koks turi būti jo reikalavimas civilinę bylą nagrinėjančiam teismui (įpareigoti atsakovą VšĮ Centro polikliniką nustatyti susirgimo „kirkšninė išvarža“ priežastį- nuo sunkaus fizinio darbo), ir jis nesutinka, jog reikalavimas būtų suformuluotas taip, kaip siūlo advokatė. Teismas pažymėjo, kad iš minėtų dokumentų matyti, jog teismui teikiamus dokumentus advokatė tik formino pagal pareiškėjo reikalavimą, tačiau pareiškėjas nepriėmė jos siūlomų teisinių formuluočių ir tokiu būdu advokatė buvo priversta nesilaikyti vieno pagrindinių teisinės pagalbos principų- ši pagalba turi būti kokybiška, efektyvi ir ekonomiška, o pagal minėto įstatymo nuostatas už tinkamą įstatymo įgyvendinimą atsako advokatai (VGTPĮ 10 str. 2 p.). Teismas padarė išvadą, kad susidariusi situacija patvirtina tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens teiginius, jog A. M. teisinė pagalba nereikalinga, nes jam reikalinga tik techninė pagalba- surašyti jo nurodyto turinio dokumentus lietuvių kalba, kas neįeina į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių institucijų uždavinius, nes teisinės pagalbos esmė- teisinių konsultacijų teikimas. Dėl to pareiškėjo reikalavimai teisinę pagalbą teikiančiam advokatui Tarnybos pagrįstai buvo pripažinti A. M. piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba, kas atitinka VGTPĮ 23 str. 1 d. 6 punkte nustatytam piktnaudžiavimui savo materialia teise. Dėl teisinių konsultacijų padedant įgyvendinti pareiškėjo procesines teises teismas nurodė nenustatęs Tarnybos pažeidimų ir pažymėjo, kad pareiškėjas visomis savo procesinėmis teisėmis nagrinėjant civilinę bylą pasinaudojo tinkamai- tikslino ieškinio dalyką ir pagrindą, dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime, teikė pastabas dėl protokolo, kurios buvo nagrinėjamos ir pateikė VAT apeliacinį skundą, kuris šiuo metu jau yra išnagrinėtas. LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą, 2007-05-31 nutartimi jį atmetė ir VAAT 2006m. spalio 5d. sprendimą paliko nepakeistą (b.l.87-91). LVAT teisėjų kolegija nustatė, kad Tarnyba, gavusi advokatės G. R. siūlymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą 2006m. gegužės 5d. sprendimu nutraukė, vadovaudamasi VGTPĮ 3 str. 4 dalimi (valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principu) ir 23 str. 1 d. 6 punktu (antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais). Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo faktinės aplinkybės, lėmusios iš pareiškėjo atėmimą teisės pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba- pareiškėjo atsisakymas pagal asmens, teikiančio kvalifikuotą teisinę pagalbą, siūlymus formuluoti ieškinio dalyką ir primygtinas reikalavimas teikti tokius reikalavimus, kokius tikslingais laiko pats A. M.. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, ne kartą ignoravo advokatės, priskirtos padėti tinkamai įgyvendinti jo teises, pasiūlymus, dėl ko ieškinys buvo atmestas. Apie tokią galimą bylos baigtį A. M. buvo informuotas, tačiau savo pozicijos dėl skundo dalyko nepakeitė. Prašymas dėl teisinės pagalbos suteikimo dėl apeliacinio skundo surašymo ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme akivaizdžiai prieštarauja jo elgsenai, pasirinktai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o pareiškėjas siekia ir toliau naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, tačiau tik tam, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslinga pats pareiškėjas, visiškai neatsižvelgiant į profesionalaus teisininko teikiamą teisinę informaciją, teisinę konsultaciją, faktinius bei teisinius argumentus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokie pareiškėjo veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, bei paneigia pačią įstatymo paskirtį- garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

VAAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr.I-3556-13/2007 pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl Tarnybos 2006-10-27 sprendimo Nr.1-374/06 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal A. M. prašymą“, kuriuo nuspręsta atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą A. M., panaikinimo ir įpareigojimo suteikti kvalifikuotą antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą dėl VAT 2006-08-04 nutarties, 2007-02-01 sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, A. M. skundą atmetė (b.l.64-67, 76-80). Teismas nustatė, kad Tarnyba 2006-10-27 sprendimu Nr.1-374/06, vadovaudamasi VGTPĮ 11 str. 5 d. 1 punktu, atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą A. M., tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad, ištyrus VAT 2006-08-04 nutartį, advokatės G. R. paaiškinimą dėl galimų kasacijos pagrindų nebuvimo, CPK normas, reguliuojančias kasacinį procesą, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl kasacinio skundo parengimo civilinėje byloje yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo sprendimo turinio bei pateiktų civilinės bylos dokumentų, taip pat iš ankstesnio Tarnybos 2006-05-05 sprendimo, kuriuo A. M. nutraukta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, o taip pat iš pareiškėjo skundo turinio ir pasisakymo teisme matyti, kad pareiškėjas civilinės bylos nagrinėjimo metu visą laiką turėjo savo tvirtą nuomonę, koks reikalavimas teismui turėjo būti suformuluotas, jis šį reikalavimą pakankamai tiksliai formuluoja pats, tačiau su tokia formuluote nesutinka pareiškėjui paskirta advokatė ir Tarnyba (kuri dėl to buvo nutraukusi pagalbos teikimą). Sprendime teismas nurodė sutinkantis su Tarnybos sprendimo motyvais ir argumentais ir pažymėjo, kad Tarnyba pagal VGTPĮ privalo teikti kokybišką teisinę pagalbą, laikytis procesinių įstatymų reikalavimų, o tuo atveju, jeigu Tarnyba nemato kasacijos pagrindų, laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai rašyti kasacinį skundą yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl ji galėjo vadovautis VGTPĮ 11 str. 5 d. 1 punktu ir neteikti antrinės teisinės pagalbos. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymo 11 str. 5 d. 2 punktu nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus, todėl tiek ši teisės norma, tiek 10 straipsnio nuostatos, numatančios, kad už tinkamą įstatymo įgyvendinimą, t.y. už teisinės pagalbos kokybę, atsako advokatai, leidžia Tarnybai vertinti prašymus teikti pagalbą ir iš teisinės pusės, t.y., ar Tarnyba turi teisinių argumentų surašyti prašomus procesinius dokumentus. Tarnyba nėra įpareigota beatodairiškai vykdyti asmenų prašymus teikti jiems teisinę pagalbą, netgi jeigu yra kitos sąlygos tokiai pagalbai teikti (asmens turtinė padėtis), Tarnybai leidžiama vertinti reikalavimų pagrįstumą. LVAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą, 2007-11-09 nutartimi VAAT 2007m. vasario 1d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė (b.l.76-80). LVAT pažymėjo, kad pareiškėjas savo tikrai ar tariamai pažeistas teises civilinėje byloje gina ne ta tvarka, kuri yra skirta šioms teisėms apginti, ir tokio pobūdžio materialinį- teisinį reikalavimą civilinėje byloje pareiškėjas palaiko ir jo nenori keisti, nors apie reikalavimo keitimo tikslingumą jam žinoma iš ankstesnio atsakovo 2006-05-05 sprendimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo civilinėje byloje pareikštas materialinis- teisinis reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kas sudaro pagrindą atsisakyti suteikti jam antrinę teisinę pagalbą kasacine tvarka, skundžiant minėtus teismo sprendimus civilinėje byloje.

A. M. 2007m. vasario 14d. kreipėsi į VAAT, prašydamas išaiškinti 2007m. vasario 1d. sprendimą tokiu būdu: 1) konkrečiai nurodyti, kokioje sprendimo vietoje teismas pasisakė dėl suteiktos advokatės teisinės pagalbos kokybės; 2) išaiškinti, jog advokatės siūloma ieškinio formuluotė yra teisinga; 3) kurioje teismo sprendimo vietoje yra išvada, jog advokatės manymu siūlomi reikalavimai būtų teisingi, bet A. M. nuo jų atsisakė; 4) kurioje teismo sprendimo vietoje matosi analizė iškeltų reikalavimų; 5) nurodyti tiksliai pacituojant, kur advokatė nurodė, kad teismo sprendimu pareiškėjui neužkirsta galimybė teikti naują, tinkamą reikalavimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad sprendime nenurodyta, pagal kokį A. M. ieškinį nei procesinės, nei materialinės teisės normos nebuvo pažeistos, prašė tiksliai pacituoti, koks buvo jo ieškinio reikalavimas civilinėje byloje ir kurioje sprendimo vietoje yra įrodymai, jog materialinės ir procesinės normos nebuvo pažeistos. VAAT 2007m. vasario 26d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino, išaiškindamas, kad teismas 2007m. vasario 1d. sprendime nepasisakė dėl advokatės suteiktos teisinės pagalbos kokybės, neaiškino advokatės siūlytos civilinio ieškinio formuluotės teisingumo, nesprendė klausimo, ar A. M. atsisakė nuo advokatės pasiūlymų dėl civilinio ieškinio formuluotės, neanalizavo civilinio ieškinio reikalavimų teisingumo, nes buvo sprendžiamas tik Tarnybos 2006m. spalio 27d. sprendimo Nr.1-374/06 teisėtumas ir pagrįstumas (b.l.13-14). LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl VAAT 2007m. vasario 26d. nutarties administracinėje byloje, kuriuo prašė įpareigoti VAAT išaiškinti visus klausimus, keliamus jo 2007m. vasario 14d. prašyme, 2007m. balandžio 19d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo sprendimo motyvais ir siekia nuginčyti teismo sprendimą, tad jo prašymas išaiškinti teismo sprendimą neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 str. 3 dalies reikalavimų, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė (b.l.81-83).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (1 str. 1 d.). Taigi, įstatymo pagrindinis tikslas- padėti fiziniams asmenims, kurie patys nepajėgūs už savo lėšas pasisamdyti advokatą, gauti tinkamą teisinę pagalbą.

VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai ir vienas iš jų yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas, taip pat draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (3 str.2 ir 4 d.).

VGTPĮ 23 str. 1 d. 1-12 punktais (2008-04-15 įstatymo Nr.X-1492 redakcija) nustatyti atvejai, kuriems esant nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, tarp jų: kai pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais (6p.); pasikeitus aplinkybėms nustatoma, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis, arba kad jis pats savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus (7p.); atstovavimas byloje yra neperspektyvus (9p.); asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (10p.). Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai (...) apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba (23 str. 3 d.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta šiame ir sprendimo skyriuje „Faktinės bylos aplinkybės“, darytina šios bylos išnagrinėjimui reikšminga išvada, kad Tarnyba skundžiamu 2008-08-27 sprendimu „Dėl advokatės G. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybės civilinėje byloje Nr.2-140-653/06“ Nr.(1.13)-SD-1946-08 pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo 2008-08-06 skundas dėl advokatės G. R. jam teiktos antrinės teisinės pagalbos Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-140-653/06 kokybės yra nepagrįstas, nes a) tokia pozicija iš esmės yra patvirtinta Vilniaus 3-sios apylinkės teismo 2006-04-12 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-140-653/06, VAT apeliacine 2006-08-04 nutartimi dėl šio teismo sprendimo, VAAT 2006-10-05 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-3406-13/2006, LVAT apeliacine 2007-05-31 nutartimi dėl šio teismo sprendimo, VAAT 2007-02-01 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-3556-13/2007 bei LVAT apeliacine 2007-11-09 nutartimi dėl šio teismo sprendimo; b) pagal ABTĮ 58 str.2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundas pripažintinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1d. 1 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Alvydas Barkauskas

Ina Kirkutienė

Nijolė Šidagienė