- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-44-879/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13741-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. S. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos Z. S. laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirta E. S. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 28 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsniu, iš E. S. nuspręsta konfiskuoti automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6860 Eur valstybės nuosavybėn.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą iškart po eismo įvykio nevartoti alkoholio, kol bus patikrintas blaivumas, 2025 m. balandžio 19 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) sankryža, vairuodamas automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. B., pateko į eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino, po to buvo surastas ir alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510 22.56 val. jam nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, o 23.31 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu E. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti – pakeisti šio nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta taikyti E. S.baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, ir šį terminą sutrumpinti iki 1 metų bei sumažinti konfiskuotino turto vertės dydį iki 4060 Eur.
2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas sutinka, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau mano, kad teismo paskirtas terminas - 1 metams 6 mėnesiams, yra per griežtas. Anot apelianto, teismas, skirdamas tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonę neįvertino šios priemonės proporcingumo.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nustatyta, jog po eismo įvykio jis pasišalino iš įvykio vietos ir vėliau vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Tačiau šie veiksmai, anot apelianto, buvo atlikti esant dideliam emociniam sukrėtimui ir susijaudinimui, kuris kilo dėl prieš pat eismo įvykį įvykusio intensyvaus konflikto su sugyventine, ir kuris ribojo jo racionalų elgesio vertinimą. Jis neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos siekiant išvengti teisėsaugos, o alkoholio vartojimas po eismo įvykio nebuvo planuotas ar tikslingas. Apeliantas pažymi, kad jis nevairavo transporto priemonės būdamas neblaivus, jo nusikalstama veika pasireiškė alkoholio vartojimu po eismo įvykio, be to, jis niekada nebuvo baustas už analogiškų veikų padarymą. Apelianto teigimu, teismas skirdamas griežtesnį nei minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, privalėjo pateikti aiškius motyvus ir argumentus, kodėl vienerių metų specialiosios teisės atėmimo terminas būtų nepakankamas siekiant baudžiamojo poveikio tikslų. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl teismo sprendimas skirti ilgesnį nei minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą laikytinas nemotyvuotu, neindividualizuotu ir pažeidžiančiu proporcingumo principą.
2.3. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, neatsižvelgė į faktinę konkretaus automobilio rinkos vertę ir, dėl to, netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nuspręsdamas konfiskuoti automobilio Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6860 Eur, vadovavosi tik VšI ,,Emprekis“ pateiktais duomenimis. Tuo tarpu apelianto pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 25-12- 002, atlikta nepriklausomo profesionalaus vertintojo M. L., patvirtina, kad faktinė transporto priemonės rinkos vertė yra ženkliai mažesnė, t. y. 4060,00 Eur (PVM įskaičiuotas). Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas šioje dalyje turi būti pakeistas ir konfiskuotinos vertės dydis turi būti sumažintas iki realią transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios sumos, t. y. 4060 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorė J. Vingilytė nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl E. S. skirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise trukmės ar konfiskuotino turto vertės, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl šioje dalyje keisti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamus motyvus dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo, dėl to nėra pagrindo sutikti su E. S. apeliacinio skundo argumentu, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo terminu yra per griežta. Sprendimas E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 1 m. 6 mėn. terminui yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai priemonė, todėl trumpinti šį terminą nėra pagrindo. Taip pat prokurorė mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą iš E. S. išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6860 Eur, nurodytą VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Nors E. S. skunde nurodo, kad išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turėtų būti mažinama iki 4060 Eur, tačiau prokurorė pažymi, kad E. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme jokių dokumentų nepateikė, jo iniciatyva transporto priemonės vertinimas buvo atliktas ir dokumentai pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, automobilio vertinimas atliktas jau po to, kai automobilio vertė neabejotinai sumažėjo tiek dėl 2025-04-19 eismo įvykio, iš kurio E. S. pasišalino, tiek ir dėl praėjusio laiko nuo įvykio dienos ir natūralaus automobilio nusidėvėjimo bei nuvertėjimo, todėl objektyviai vertinant nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę iki eismo įvykio, tokia, kokia ji buvo nusikaltimo padarymo metu, pagrįstai vadovautasi VšĮ „Emprekis“ pažyma.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. S. apeliacinis skundas atmetamas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
5. Apeliaciniu skundu neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytos E. S. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacija, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumas. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą - E. S. sutinka ir su jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių rūšimis, tačiau prašo jas sušvelninti. Apeliantas prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir: 1) vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, sutrumpinti iki 1 metų, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 28 d.; 2) vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsniu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6860 Eur, sumažinti iki 4060 Eur.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino
6. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metų 6 mėnesių terminui, nurodant, jog minėta baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcingai griežta, neatitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijų, todėl paskirtas terminas turėtų būti mažinamas iki minimumo.
7. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019).
8. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
9. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pačios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, pritaikymo nėra. Tačiau apeliantas nesutinka su teismo nustatytu šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu, teigiant, kad teismas, paskirdamas griežtesnį nei minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, savo sprendimo nemotyvavo ir paskyrė neproporcingai griežtą baudžiamojo poveikio priemonę.
10. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis.
11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – į tai, kad E. S. vairavo blaivus, o alkoholis buvo vartotas jau po eismo įvykio grįžus į namus, taip pat įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, ir sprendė, jog E. S.skirtinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
12. Sprendžiant klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo, svarbu įvertinti pačio nusikalstamą veiką padariusio asmens charakterizuojančius duomenis. Šiuo atveju teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti nuteistąjį E. S. teigiamai charakterizuojančiais duomenimis, t. y. anksčiau neteistas, praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka, dirba, turi neįgalumą. Gi, iš esmės į visas šias aplinkybes buvo atsižvelgta atleidžiant E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, nagrinėjamu atveju ne ką mažiau svarbu įvertinti ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaip ir teisingai akcentuojama skunde, byloje nėra nustatyta, jog E. S. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Visgi, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje nurodoma, kad tokiu atveju, kuomet asmuo padarė eismo įvykį ir iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme, prilyginamas asmeniui, vairavusiam transporto priemonę neblaiviam, dėl ko jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant ir baudžiamojo poveikio priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).
13. E. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasis jam suteikta teise – vairuoti kelių transporto priemones, todėl vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, specialiosios teisės atėmimas E. S.gali būti skirtinas nuo vienerių iki penkerių metų. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu, E. S.paskirtas specialiosios teisės atėmimas kiek didesnis nei sankcijoje numatytas minimalus terminas. Visgi, spręsti, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas pernelyg griežtas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
14. Bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykis įvyko vakaro metu (apie 20.30 val.), (duomenys neskelbtini) mieste gana intensyvioje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kuomet E. S. vairuojamas automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su R. R. vairuojamu automobiliu Cupra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju pažymėtina tai, kad iš byloje esančių apžiūros protokolų, fotolentelių matyti, jog ant abiejų transporto priemonių yra akivaizdūs pažeidimai, apgadinimai (1 t., b. l. 13-20; 21-24), be to, pats E. S., kaip ir kito automobilio vairuotojas (R. R.), po susidūrimo buvo išlipę iš automobilio apžiūrėti esamos situacijos, todėl nėra pagrindo manyti, jog E. S. nesuprato, jog įvyko eismo įvykis ir, kad jis privalo pasilikti vietoje, tam, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės. Visgi, nepaisant šių aplinkybių, E. S. sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo namo, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Netrukus jis buvo surastas ir E. S. 22.56 val. buvo nustatytas 2,28 prom. neblaivumas, o 23.31 val. – 2,16 prom. neblaivumas. Taigi, E. S. nustatytas neblaivumo laipsnis taip pat turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo.
15. Be to, nors apeliantas teigia, kad jis niekada nebuvo baustas už analogiškų veikų padarymą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. S. 2023-04-21 buvo baustas pagal ANK 422 str. 5 d. už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 0,51 prom. girtumas, už ką jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 6 mėn., bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. Ir praėjus vos metams po administracinio poveikio priemonių taikymo pabaigos, E. S. vėl padarė įstatymo pažeidimą, kuris šiuo atveju vertinamas jau kaip nusikalstama veika, todėl tai irgi svarbi aplinkybė nustatant baudžiamojo poveikio priemonės termino dydį.
16. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teismų suformuotą praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta baudžiamosios poveikio priemonės trukme, kuri teisėjų kolegijos vertinimu yra proporcinga padarytos veikos ir E. S. asmenybės pavojingumui. Šiuo atveju pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas yra ženkliai mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad E. S. iš esmės nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų – jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nustatytas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 5 dalį yra minimalus, laidavimas paskirtas be užstato. Atsižvelgiant į tai, jog BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone taip pat siekiama apsaugoti ir visuomenę, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nėra pagrindo spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių terminui yra aiškiai neteisinga ar per griežta. Priešingai, būtent toks teismo nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, juo labiau, kad, kaip minėta, E. S. už analogiško pobūdžio teisės pažeidimą (vairavimą esant neblaiviam) buvo baustas ir administracine tvarka. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 68 straipsnio nuostatas, teisės aiškinimų klaidų nepadarė.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo
17. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik kartu su bausme, bet ir pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, pvz. laidavimo atveju (BK 67 straipsnio 2 dalis).
18. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
19. Šiuo atveju E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančios pinigų sumos – 6 860 Eur konfiskavimas. Apeliantas neginčija paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo, tačiau nesutinka su nustatyta išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma. Apeliantas prašo sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, remiantis, kartu su apeliaciniu skundu pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 25-12-002 (toliau – Vertinimo ataskaita), kurioje nustatyta, jog automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 4060 Eur (2 t., b. l .72-121). Tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas.
20. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovavosi byloje VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, kad automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje, 2025 m. balandžio mėnesį, įskaičius pridėtinės vertės mokestį, buvo 6860 Eur (1 t., b. l. 72).
21. Apeliantas, siekdamas paneigti VšĮ „Emprekis“ nustatytą transporto priemonės vertę, kartu su apeliaciniu skundu pateikė nepriklausomo vertintojo atliktą Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 25-12-002. Kaip matyti iš pateiktos Vertinimo ataskaitos ir byloje buvusių VšĮ „Emprekis“ žinyno duomenų, juose nurodomos sumos esmingai skiriasi. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 2025-12-29 automobilio Peugeot 5008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 4060 Eur, tuo tarpu pagal minėto žinyno duomenis, tos pačios rūšies transporto priemonės vidutinė rinkos kaina su PVM 2025 m. balandžio mėnesį – 6860 Eur. Šiuo atveju svarbu tai, kad automobilio vertė yra kintanti vien jau laiko atžvilgiu, nevertinant kitų bylos aplinkybių. Dėl to neabejotina, kad automobilio vertinimas atliktas praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo, neatspindės būtent eismo įvykio metu, t. y. 2025 m. balandžio mėnesį, buvusios aptariamo automobilio tikrosios vertės, nes ji per tą laikotarpį tiesiog sumažėjo. Kaip matyti, Vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog 2025-12-29 transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra 5353 Eur, o įvertinus pataisą - apgadinimus ir defektus (remonto sąmata - 1336,445 Eur), vertinamos transporto priemonės rinkos vertė yra 4060 Eur. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, konfiskuotino turto vertės nustatymas praėjus ne mažam laiko tarpui (daugiau nei 8 mėnesiams), taip pat vertinant po eismo įvykio padarymo atsiradusius mechaninius/techninius pažeidimus, dėl ko iš esmės pasikeitė ir automobilio vertė, būtų neteisingas ir sudarytų prielaidas išvengti baudžiamosios poveikio priemonės – konfiskuoti turtą pagal jo vertę nusikaltimo padarymo metu – taikymo bei neužtikrintų jos prevencinio tikslo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tuo atveju, jei minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklausytų atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės – R. S., ji būtų konfiskuojama būtent tokios būklės, kokia ji buvo nusikaltimo padarymo metu. Todėl apygardos teismas, atsižvelgęs ne tik į bylos duomenis, bet ir į bylą pateiktas ataskaitas dėl automobilio vertės nustatymo (2025 m. balandžio mėn. ir 2025 m. gruodžio mėn.) bei formuojamą teismų praktiką dėl konfiskuotino turto dydžio nustatymo, pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta konfiskuotino turto vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra objektyvi ir realiai atspindinti rinkos vertę, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Daryti kitokias išvadas nėra pagrindo.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas ir aptartas aplinkybes, sprendžia, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentas nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. S. apeliacinį skundą atmesti.