Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-11-23 · Administracinė byla Nr. I1-6598-320/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-23
Bylos Nr.
I1-6598-320/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01755-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-6598-320/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01755-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui M. B.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir M. B.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 500 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 7 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3), atsikirtime į atsiliepimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN) kamerų tipo gyvenamosiose patalpose netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad jam, be jokio pagrindo, buvo uždrausta vaikščioti į sporto kiemelį, kuriame galėjo sportuoti. Pasivaikščioti buvo vedamas tinkamai. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė pažeminimą, psichologinį spaudimą, palūžo psichologiškai, sutriko nervų sistema, negalėjo sportuoti ir neturėjo kuo užsiimti.

Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą (b. l. 7-9) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės PN. Pažymėjo, kad skundžiamu laikotarpiu sportiniai užsiėmimai Marijampolės PN nebuvo vykdomi, kadangi remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-98 „Dėl darbo organizavimo Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ekstremaliosios situacijos dėl koronaviruso (Covid-19) plitimo grėsmės metu tvarkos aprašo patvirtinimo“, paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu buvo pavesta pataisos namams sustabdyti nuteistųjų grupinių užsiėmimų vykdymą, išskyrus tuos atvejus, kuomet grupiniame užsiėmime dalyvauja toje pačioje gyvenamojoje patalpoje gyvenantys asmenys. Nurodė, kad apribojimai buvo taikomi siekiant apsaugoti pataisos namuose dirbančius pareigūnus ir nuteistuosius, tame tarpe ir pareiškėją, nuo plintančio koronaviruso (Covid-19).

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsakovės atstovas pateiktame atsiliepime (b. l. 9) prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 7 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Marijampolės PN jam, be jokio pagrindo, buvo uždrausta vaikščioti į sporto kiemelį, todėl negalėjo ten sportuoti.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau- ir Vidaus tvarkos taisyklės) 17.10 punktas numato, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla, be to Vidaus tvarkos taisyklių 116 punktas numato, kad pataisos įstaigos administracija skatina nuteistuosius užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla, pagal galimybes įrengia tokiai veiklai vykdyti tinkamas patalpas ar kitą vietą ir aprūpina nuteistuosius reikmenimis individualiai veiklai vykdyti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-98 „Dėl darbo organizavimo Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ekstremaliosios situacijos dėl koronaviruso (Covid-19) plitimo grėsmės metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau- ir Įsakymas) 25.4 punktas numato, kad paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu pavedama pataisos namams sustabdyti nuteistųjų grupinių užsiėmimų vykdymą, išskyrus tuos atvejus, kuomet grupiniame užsiėmime dalyvauja toje pačioje gyvenamojoje patalpoje gyvenantys asmenys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (galiojo iki 2020 m. birželio 17 d.) nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, kuris su pratęsimais buvo taikomas iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog Marijampolės PN yra įrengta patalpa grupiniams sportiniams užsiėmimams. Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Įsakymu pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo leidžiamas į grupinius užsiėmimus, tame tarpe ir sportinius užsiėmimus (b. l. 7-8). Pažymėtina, jog Įsakymo 25.4 punkte imperatyviai numatyta, kad nuteistųjų grupiniai užsiėmimai sustabdomi tik kai yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas. Nagrinėjamoje situacijoje karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo taikomas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., tai yra ginčo laikotarpiu, nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. liepos 7 d., karantinas nebuvo taikomas.

Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Atsakovės atstovas nepateikė jokių argumentų bei duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjo teisė sportuoti buvo ribojama, pasibaigus Lietuvos Respublikoje paskelbtam karantinui, t.y. nuo 2020-06-16 iki 2020-07-07. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, nesant imperatyviai numatytai sąlygai taikyti apribojimus nuteistųjų grupiniams užsiėmimams, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. liepos 7 d. buvo nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė užsiimti kitokia veikla – sportuoti, ir tuo laikotarpiu Marijampolės PN pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 17.10 ir 116 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo teisė užsiimti kitokia veikla buvo apribota siekiant apsaugoti jo sveikatą, nepašalina atsakovės atstovo padaryto pažeidimo, kadangi teisė užsiimti kitokia veikla yra garantuojama teisės aktais.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 21 parą buvo kalinamas ribojant jo teisę užsiimti kitokia veikla (sportuoti).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiškėjo teisių apimtį.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau– ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į Marijampolės pataisos namų administraciją nesikreipė, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. liepos 7 d. buvo pažeista pareiškėjo M. B. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose.

Kitą skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė