Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-09-29 · Administracinė byla Nr. I-426-289/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2008-09-29
Bylos Nr.
I-426-289/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
J. B.
Atsakovas
Raseinių rajono policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Policijos, Kauno
2008 m. rugsėjo mėn. 29 d.(S)Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiškėjui J. B.,dalyvaujant atsakovo Raseinių rajono policijos komisariato atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie LR VRM atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Raseinių rajono policijos komisariatui dėl išeitinės kompensacijos neišmokėtos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

J. B. 2007-01-26 Raseinių rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 82-TE-6 nuo 2007-01-26 buvo atleistas iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). J. B. apskaičiuota 14829,60 Lt išeitinė kompensacija, iš šios sumos išskaičiuotas 27 procentų pajamų mokestis 4003,99 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimu. Savo prašymu prašo skundą nagrinėti jam nedalyvaujant dėl sveikatos sutrikimo. Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad 2007-01-26 Raseinių rajono policijos komisariato viršininko įsakymu buvo atleistas iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės). Išmokant kompensaciją buvo išskaičiuotas 27 procentų dydžio pajamų mokestis – 4003,99 Lt, todėl sumažėjo kompensacija. Mano, kad atsakovas, išskaičiuodamas pajamų mokestį iš jam išmokamos kompensacijos, pasielgė neteisėtai. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas neapmokestinamosioms pajamoms priskiria Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijas, taip pat kompensacijas, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Pareiškėjas teigia, kad darbdavys, atleisdamas jį iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. neturėjo galimybės pareikšti savo valios, nes atsiradus tokiam atleidimo pagrindui privalėjo atleisti jį iš tarnybos kitą dieną ir negalėjo pasielgti kitaip.

Atsiliepimas

Atsakovo Raseinių rajono policijos komisariato atstovas savo rašytiniu atsiliepimu bei teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsakovo nuomone, išeitinėms kompensacijoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas netaikomas ir jos turi būti apmokestinamos apmokestinimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu. Byloje atsakovu turėjo būti patraukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie LR VRM atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimu. Savo atsiliepime su skundu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas, išmokėdamas pareiškėjams priklausančią išeitinę kompensaciją ir išskaičiuodamas atitinkamą pajamų mokesčio tarifą, pasielgė teisėtai. Byloje trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu turėjo būti patraukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos. Teigia, kad vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis išmokama išeitinė kompensacija nėra priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Prašo skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimu. Savo atsiliepime su skundu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas, išmokėdamas pareiškėjams priklausančią išeitinę kompensaciją ir išskaičiuodamas atitinkamą pajamų mokesčio tarifą, pasielgė teisėtai. Teigia, kad vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis išmokama išeitinė kompensacija nėra priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Be to, pareiškėjas 2007 metais atsakovo įsakymo dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos ir atleidimo procedūros neskundė. Su pareiškėju nustatyta tvarka buvo atsiskaityta ir pareiškėjas dėl kompensacijos išmokėjimo pretenzijų nereiškė. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Pareiškėjas neginčija Raseinių rajono policijos komisariato viršininko įsakymu, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės ir išeitinės kompensacijos dydžio. Ginčas yra kilęs dėl nepagrįsto bei neteisėto išeitinės kompensacijos, išmokėtos atleidžiant jį iš vidaus tarnybos, apmokestinimo.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – Statutas) 57 straipsnyje reglamentuoti keturi atvejai, kai atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos išmokama išeitinė kompensacija – 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktai, t. y. kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai; antra, jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų; trečia, jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas ir ketvirta, jeigu jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas.

Gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką reglamentuota Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Šio įstatymo 17 str. 1 d. 5 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas.

Vertinant pareiškėjo J. B. pareikštų reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti jo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, kuris tiesiogiai veikia ginčo dalyką, esmę bei turinį, t. y. ar tokiam atleidimui pagal Statuto 53 str. 1 d. 4 p. turėjo įtakos valiniai darbdavio veiksmai, ar tai buvo kiti tarnybos pasibaigimo padariniai, nepriklausantys nuo darbdavio valios.

Statuto 53 straipsnyje reglamentuoti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, tačiau jie nėra diferencijuoti pagal šalių valinį pobūdį. J. B. iš tarnybos buvo atleistas pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadomis, todėl vadovaujantis Statuto 57 straipsnio nuostatomis jam priklausė nustatyto dydžio išeitinė kompensacija.

Statuto, analogiškų Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo teisės normų, reglamentuojančių atleidimo pagrindus, nesant darbuotojo kaltės, dėl to taikomus apribojimus, garantijas, draudimus, siekiant apsaugoti darbuotojo interesus, teisinio turinio sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną dėl sveikatos būklės, neturi galimybės pareikšti savo valios, neturi pasirinkimo teisės bei negali savarankiškai nuspręsti leisti toliau tęsti tarnybos santykius tokiam pareigūnui ar ne. Tuo pačiu ir atleidžiamo pareigūno valia visiškai neveikia tokio sprendimo dėl atleidimo priėmimo. Taigi, atleidimo iš tarnybos tokiu pagrindu neveikia nei vienos iš šalių valia. Teisės teorijoje atleidimas tokiu pagrindu, kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, taip pat priskiriamas prie teisinių pagrindų, nepriklausančių nuo šalių valios.

Esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikino nedarbingumo bei atostogų metu. Būtent ši teisės norma imperatyviai įpareigoja įstaigos vadovą ir atitinkamai suponuoja jam ne tik pareigą atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pasirinkti. Darbdavys negali šios normos traktuoti kitaip, veikti savo nuožiūra, reikšti savo pozicijos. Įstatymas nenumato jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis darbdavys galėtų sulaikyti pareigūną darbe. Darytina išvada, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p., yra saistomas tik medicinos ekspertizės komisijos išvados ir negali išreikšti savo valios, todėl išeitinė kompensacija, išmokama atleidžiant pareigūną pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. (dėl sveikatos būklės), yra neapmokestinamosios pajamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. A10-1831/2006 bei kitos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys).

Esant nurodytoms aplinkybėms, kai pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas ne darbdavio valia ir Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje numatyto dydžio jam išmokėta išeitinė kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos, pareiškėjo J. B. skundas dėl išeitinės kompensacijos neišmokėtos dalies iš atsakovo - Raseinių rajono policijos komisariato yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl ieškininės senaties taikymo.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo - Policijos departamentas prie LR VRM savo rašytiniu atsiliepimu pareiškėjo reikalavimui iš esmės prašo taikyti ieškininę senatį. LR Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reguliuojamiems santykiams yra treji metai. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Remiantis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Nagrinėjamu atveju, atsakovas - Telšių rajono policijos komisariatas taikyti ieškinio senatį nereikalauja. Tokio reikalavimo atsakovas nepareiškė nei savo rašytiniame atsiliepimu, nei posėdžio metu dalyvavęs atstovas.

Nagrinėjamu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos privalomo atsakovui administravimo akto nepriėmė. Vadovautis Valstybinės mokesčių inspekcijos raštais ar išaiškinimais atsakovas neprivalėjo, todėl nėra pagrindo įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos dalyviu šioje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. A10-1831/2006).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nuspren džia:

Pareiškėjo J. B. skundą dėl išeitinės kompensacijos neišmokėtos dalies priteisimo tenkinti.

Priteisti pareiškėjo J. B. naudai iš atsakovo Raseinių rajono policijos komisariato išeitinės kompensacijos neišmokėtą dalį – 40003,99 Lt. (keturi tūkstančiai trys litai 99 ct.).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Virginijus Stankevičius