Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2010-01-04 · Civilinė byla Nr. 2-73-772/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-04
Bylos Nr.
2-73-772/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-73-772/2010Procesinio sprendimo kategorija: 128.19. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTI S2010 m. sausio 04 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Ingridai Murzaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. P., neatvykus suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. P. su pareiškimu 2009-11-11 kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui, po jo motinos N. P. (a/k (duomenys neskelbtini) paskutinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pareiškėjas nurodė, jog motina jai priklausantį palikimą pagal testamentą paliko jam. Kadangi su velione motina N. P. jis kartu negyveno, o po motinos mirties jam teko daug rūpesčių, todėl jis nesusiprato ir nespėjo laiku kreiptis į vietos notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo. Teigė, kad paveldėjimo teisės byla pagal pareiškėjo prašymą vietos notarų biure nėra pradėta. Be to jis tuo metu turėjo ir kitų problemų. Tačiau 2009 metų rudenį, jis apsilankęs pas notarą, suprato, kad yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą dėl motinos palikimo priėmimo. Papildomai pareiškėjas A. P. paaiškino teismui, kad iki motinos mirties, jis nėra turėjęs jokių reikalų susijusių su palikimo priėmimu ir manė, kad terminas palikimui priimti yra ilgesnis nei trys mėnesiai. Pareiškėjas A. P. pripažino, kad tik 2009 metų rudenį jis suprato, kad pirmiausia, jam reikia kreiptis į vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą gavimo, o tik po to į registro įmone dėl nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistravimo. Kadangi jis jau nebegali kreiptis į vietos notarą, nes yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą, todėl prašė teismo jį atnaujinti. Be to prašė teismo pripažinti, kad terminą kreiptis į vietos notaro biurą jis praleido dėl svarbių priežasčių. Prašė pareiškimą tenkinti, kadangi nori užbaigti su paveldėjimu susijusių dokumentų sutvarkymą. Pareiškėjas A. P. nurodė, kad brolis V. P. mirė 1996 metais, o kitų suinteresuotų asmenų dėl jo vardu atsiradusio palikimo nėra ir dėl to jokių pretenzijų niekas nereiškia.

Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities VMI prieštaravimų nepareiškė, į teismo posėdį įstaigos atstovas neatvyko, pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant. Įstaiga prašyme nurodė, jog nustačius, kad pareiškėjas A. P. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, ji neprieštarauja, kad šis terminas jam būtų atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad palikėja N. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.4). Velionė iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravus adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 2), o pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (b.l.2). Iš to seka, kad turto palikėja ir įpėdinis gyveno skirtingose vietose. Taip pat palikėja iki mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis kartu su sutuoktiniu S. P., valdė po 1/2 dalį nekilnojamojo daikto, butą esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.2). N. P. 2007-12-11 sudarė pas notarą testamentą, kuriuo jai priklausančią buto dalį paliko sūnui (pareiškėjui) A. P. (b.l.2). Pareiškėjas palikimo priėmimo terminu slaugė velionį tėvą mirusį (duomenys neskelbtini), kuris iki tol sirgo ir buvo gydomas (b.l.7).

Vietos notarų biure paveldėjimo teisės pagal testamentą bylą nėra pradėta.

Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai savo valią dėl atsiradusio palikimo turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notaro biurui. Pareiškėjo A. P. velionė motina N. P. mirė (duomenys neskelbtini), dėl to pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) turėjo kreiptis į vietos notarų biurą. Tačiau pareiškėjas iki minėto termino pabaigos, neišreiškė savo valios priimti motinos vardu atsiradusį palikimą, kadangi po motinos mirties slaugė ir prižiūrėjo velionį tėvą, kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).

Visos šios aukščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad įpėdinis A. P. savo teises į atsiradusi palikimą po motinos N. P. mirties, realizavo netinkamai. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėjas siekdamas realizuoti savo teisę į atsiradusį palikimą, terminą praleido trumpai, nes jau 2009 m. rudenį kreipėsi į vietos notarų biurą, išreikšdamas savo valią dėl atsiradusio palikimo priėmimo. Visuma aplinkybių leidžia teismui pripažinti, kad pareiškėjas, per įstatymo nustatytą terminą dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių, negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės kreiptis į vietos notaro biurą atsiradusiam palikimui priimti. Taip pat šios ir kitos priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėjas A. P. praleido įstatymo nustatytą terminą laiku kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui priimti, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į velionės motinos N. P. palikimą.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50str.). Palikimo atsiradimo dieną įpėdinis A. P. įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, o savo veiksmais siekdamas pateikti pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, išreiškė ir valią jį priimti. Kadangi mirus palikėjai N. P. atsirado palikimas, tai po jos mirties, šį jai priklausantį turtą turi teisę paveldėti jos testamentinis įpėdinis (sūnus) pareiškėjas A. P..

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000m. CK 5.50str. 3d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000m. CK 1.117str. 4d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis nuo tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis aukščiau paminėtu prailgintinas pareiškėjui A. P. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50str.3d., 5.57str.), jo mirusios motinos N. P. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas pareiškėjui A. P. reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.57 str., CPK 290- 291, 576- 578 str.,

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjui A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po jo motinos N. P. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys