- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- e2-18461-1019/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12837-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus Žolyno vaikų socialinės
- Atsakovas
- T. B.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,
trečiojo asmens Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų atstovei direktoriaus pavaduotojai Audronei Kuzminskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei T. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią T. B. vaiko D. Z. atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovė T. B. turi nepilnametį sūnų D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kurio pati neaugina ir motinos valdžios jo atžvilgiu neįgyvendina. Ieškovas nurodė, kad Tarnybai atsakovė yra žinoma nuo 2007 metų, dėl turimos priklausomybės narkotinėms medžiagoms, socialinių įgūdžių stokos, atsakovės šeima nuo 2007-04-12 buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nepilnamečiui D. Z. nuo 2009-11-03 iki 2010-07-02 buvo nustatyta laikinoji globa Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose. Situacijai šeimoje pagerėjus, atsakovei sprendžiant priklausomybės problemą, vaikas buvo grąžintas į šeimą. Šeima buvo stebima socialinių darbuotojų. Antrą kartą D. Z. laikinoji globa buvo nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-18 įsakymu Nr. 30-603, Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, kadangi atsakovė nesugebėjo užtikrinti vaikui saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nevykdė įsipareigojimų. Nustačius vaikui laikinąją globą, teigiami pokyčiai atsakovės šeimoje nevyko. Motina nesiėmė konkrečių, aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, įsipareigojimų nevykdė, nebendradarbiavo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5870-1050/2017 laikinai apribojo atsakovei motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, D. Z. nustatė nuolatinę globą Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, iš motinos priteisė išlaikymą. Nuo laikino motinos valdžios apribojimo praėjo beveik dveji metai, tačiau atsakovė motinos valdžios sūnaus D. Z. atžvilgiu vykdyti nepradėjo, į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko susigrąžinimo į šeimą nesikreipė. Ieškovas nurodė, kad socialinė darbuotoja, dirbanti su atsakovės šeima, 2017-08-03, 2018-03-28 pranešimais informavo Skyrių, kad situacija T. B. šeimoje išlieka be teigiamų pokyčių. Atsakovė ir toliau su socialine darbuotoja nebendradarbiauja, nevykdo įsipareigojimų lankyti vaiką, gydytis nuo turimos priklausomybės narkotinėms medžiagoms, bendradarbiauti, nekeičia gyvenimo būdo ir nededa pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą. Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai 2018-06-14 pranešė Skyriui, kad motina sūnaus nelanko ir juo nesidomi. Vaiko ryšys su motina nutrūko prieš pusę metų. 2018-06-26 Skyriuje vyko D. Z. globos peržiūra, kurioje dalyvavo ir pati atsakovė. Peržiūros metu, nustačius, kad teigiamų pokyčių atsakovės šeimoje neįvyko ir galimybės vaikui grįžti į šeimą nėra, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios T. B. apribojimo. 2018-11-23 ir 2018-11-28 Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje vyko atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdžiai, į kuriuos T. B. neatvyko. Surinkus atsakovę charakterizuojančią informaciją nustatyta, kad atsakovė teista už vagystę, daug kartų bausta administracine tvarka. Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau - RPLC) 2019-04-12 pateiktais duomenimis, atsakovei RPLC nustatyta diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (F11.2). Sodros duomenimis, atsakovė niekur nedirba. Ieškovo vertinimu, beveik dviejų metų laikotarpis yra pakankamas laiko tarpas susigrąžinti vaiką į savo šeimą, tačiau atsakovė T. B., teismui laikinai apribojus jai motinos valdžią, nesiima jokių veiksmų, kad jai motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas ir ji prisiimtų visas motinos pareigas bei savarankiškai augintų savo vaiką, nerodo jokios iniciatyvos rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi bei nesiekia jo susigrąžinti. Atsakovė su sūnumi D. Z. negyvena ir juo nesirūpina jau ketvirtus metus (nuo 2016-03-18) ir susigrąžinti į šeimą savo priežiūrai nesiekia, duomenų, kad atsakovės elgesys ir požiūris į vaiką pasikeistų, nėra.
Atsakovei T. B. ieškinys įteiktas tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 2), atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiajam asmeniui Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namams ieškinys įteiktas tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 3), trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai.
Atsakovei T. B. teismo šaukimas įteiktas tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 6). Atsakovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios prašymo atidėti bylos nagrinėjamą iš atsakovės teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovė apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė, trečiasis asmuo sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovei nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas CPK 231 straipsnio 5 dalies pagrindu perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei T. B. nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad nuo laikino motinos valdžios apribojimo situacija nepasikeitė, atsakovė motinos valdžios vykdyti nepradėjo. Ieškovo žiniomis, motina vaiką aplanko prie mokyklos. Atsakovė su globos įstaigos darbuotojais nebendradarbiauja, nesidomi vaiku ir yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, neteikia vaikui išlaikymo, nevykdo jokių įsipareigojimų, vartoja narkotines medžiagas. Po laikino motino valdžios apribojimo jokių pokyčių šeimoje neįvyko, socialiniai darbuotojai vaiko motinos neranda, ji telefonu neatsiliepia. Atsakovė pati nesikreipė dėl socialinių paslaugų jai teikimo, pati nebando keisti gyvenimo būdo, nedirba. Atsakovė nedėjo jokių pastangų tam, kad susigrąžintų vaiką į šeimą, pažymėjo, kad atsakovė net nėra pateikusi prašymo leisti svečiuotis vaikui pas ją.
Trečiojo asmens Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai atstovė nurodė, kad vaikas globos namuose gyvena nuo 2016 m. Iki 2016 metų spalio motina sūnų lankė, tačiau vėliau vaikai persikėlė gyventi į butus. Vaikas šiuo metu gyvena Pilaitėje bute, motina vaiko nė karto neaplankė. Vaikas lanko mokyklą, yra pareigingas, neturi žalingų įpročių. Per šventes D. lanko dvi močiutės, taip pat jos jį lanko ir savaitgaliais, nuperka vaikui lauktuvių. Viena vaiko močiutė gavo leidimą vaikui svečiuotis jos namuose, tačiau vaiko nepasiėmė. Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad atsakovė neteikia išlaikymo vaikui. Atsakovė kartais susitinka su vaiku prie mokyklos, kartais susiskambina vaiko iniciatyva, tačiau vaikas apie motiną nekalba.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė T. B. yra nepilnamečio D. Z. motina (b. l. 4). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 40-277 atsakovės šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (el. b. l. 5).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 40-1591 D. Z. buvo nustatyta laikinoji globa, kuri panaikinta 2010-07-02 (b. l. 6-7). Antrą kartą D. Z. laikinoji globa buvo nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-18 įsakymu Nr. 30-603 Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose (b. l. 8). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5870-1050/2017 laikinai apribojo atsakovei motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, D. Z. nustatė nuolatinę globą Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, iš motinos priteisė išlaikymą (b. l. 8-16). Iš byloje esančio 2017-08-03 rašto Dėl informacijos pateikimo apie T. B. šeimą, įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nustatyta, kad atsakovės T. B. šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko, motina nevykdo įsipareigojimų, vaiko nelanko, vaiko motinos rasti nepavyksta arba ji neatidaro durų ar telefonas būna išjungtas (b. l. 17). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2018-03-28 Elektroninio pranešimo tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-7451/18(2.1.19-SR2) duomenimis, su atsakove susisiekti nepavyksta nuo 2017 metų rugpjūčio, vaiko motina įsipareigojimų nevykdo, nekeičia gyvenimo būdo, nesigydo, nepripažįsta priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, nedirba ir biržoje nesiregistruoja (b. l. 18). Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų 2018-06-14 pranešimo dėl globos peržiūros duomenimis, motina sūnaus nelanko, vaiku nesirūpina, ryšys su motina nutrūkęs prieš pusę metų (b. l. 19). Globojamo vaiko aplankymo akto duomenimis, nepilnametis D. Z. gyvena Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose. Berniukui patinka gyventi globos namuose ir toliau ten norėtų gyventi, tačiau nenorėtų, kad jį įvaikintų. Vaikas su mama kartais susiskambina, paskutiniu metu vaiko mama vaiko nelanko, su tėvu vaikas nepalaiko jokio ryšio, palaiko ryšius su močiutėmis. Vaikas negali sugrįžti pas motiną ar tėvą, kadangi jie nepalaiko pastovių santykių su vaiku, toliau vartoja alkoholį, nebendradarbiauja su atvejo vadybininkais, slapstosi nuo socialių darbuotojų, pagalbos nepriima (b. l. 24-26). Byloje esančiais 2019-04-12 Respublikinės priklausomybės ligų centro duomenimis nustatyta, kad atsakovei nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, taikytas ambulatorinės opioidinės abstinensijos gydymas, gydymui dienos stacionare pacientė neatvyko, nuo 2017-01-18 į centrą nesikreipė (b. l. 30).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017-05-22 atsakovei laikinai buvo apribota motinos valdžia sūnaus D. Z. atžvilgiu, t. y. taikyta prevencinė priemonė, kad motina pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Tačiau, kaip nustatyta socialinių darbuotojų raštuose, atsakovės T. B. šeimoje situacija nesikeičia, nuo laikino motinos valdžios apribojimo T. B. nesugebėjo pakeisti savo gyvenimo būdo, neišsprendė piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemos, su sūnumi santykių iš esmės nepalaikė, sūnaus neišlaikė, neparodė noro susigrąžinti vaiką. Akivaizdu, kad toks motinos elgesys daro vaikui žalą. Atsakovės kaip motinos pareigų savo sūnaus atžvilgiu neįgyvendinimas, atsakovės siekio su sūnumi bendrauti, susigrąžinti jį į šeimą, domėjimosi jo kasdiene buitimi, sveikata stoka, daroma žala vaikui, vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaiko interesams. Atsakovė nesinaudojo jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jai geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti sūnaus poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.
Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, trečiojo asmens atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė atsiribojo nuo savo vaiko D. Z., vengia atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu, juo nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti Tarnybos reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią sūnaus D. Z. atžvilgiu (pakeisti iš laikino motinos valdžios apribojimo į neterminuotą). Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio sūnaus D. Z. atžvilgiu neužkerta atsakovei galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.
Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Nuolatinės globos, gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti su tuo susiję klausimai išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu, todėl teismas dėl šių klausimų pakartotinai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 75 Eur už reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir 7,06 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 82,06 Eur (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią sūnaus D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 82,06 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.