Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi pareiškėjo K. L. privataus kaltinimo skundą, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą ir pripažinti A. Š. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. ir 235 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo K. L. skundas, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti A. Š. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. ir 235 str. Privataus kaltinimo skunde A. Š. kaltinamas tuo, kad jį, pareiškėją, šmeižia ir duoda melagingus parodymus. K. L. privataus kaltinimo skunde nurodo, kad jo kaimynas, A. Š., su kuriuo gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), šmeižia jį, 2017m. sausio 10 d. teismo posėdyje teigdamas, kad jis, K. L., siekia kaimyną iškraustyti iš buto, reikalauja policijos pareigūnų tai padaryti. Teigia, kad jis, K. L., tokio prašymo VšĮ „Klaipėdos butai“ pateikęs nebuvo. Pareiškėjo K. L. teigimu, A. Š. meluoja teigdamas, kad A. Š. gyvena su seserimi, nes pastaroji buvo dingusi, skleidžia melagingus teiginius apie bendrus skaitiklius, melagingai teigia, kad jis, K. L., ne pirmą kartą kviečia policijos pareigūnus, ir tokie A. Š. veiksmai atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str.ir 235 str.

Privataus kaltinimo bylos procesas pagal K. L. skundą negali būti pradėtas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais, objektyviai nustatytas.

Nuomonė yra subjektyvus kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

A. K. L. teismui pateiktą skundą, matyti, kad jis paduotas iš esmės dėl to, jog 2017m. sausio 10d. teismo posėdyje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, apklaustas liudytoju A. Š. nurodė, kad jis, K. L., siekia kaimyną iškraustyti iš buto, reikalauja policijos pareigūnų tai padaryti. A. Š. meluoja teigdamas, kad A. Š. gyvena su seserimi, nes pastaroji buvo dingusi, skleidžia melagingus teiginius apie bendrus skaitiklius, melagingai teigia, kad jis, K. L., ne pirmą kartą kviečia policijos pareigūnus. Susipažinus su K. L. skundu ir prie skundo pridėta 2017-01-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo kopija, matyti, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje, K. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188(20) str. už tai, kad 2016-11-02 būdamas neblaivus iš buto (duomenys neskelbtini), skambino pagalbos telefono numeriu, kai nėra pagalbos poreikio, liudytoju apklaustas A. Š. pasakė savo nuomonę apie santykius su kaimynu K. L., apie komunalinių mokesčių mokėjimą, apie tai, kad ne pirmą kartą K. L. kviečia policijos pareigūnus, apie tai, kad 2016-11-02 vyko jo pokalbis su K. L. apie jo, A. Š., iškraustymą iš buto, bet jokio konflikto ar susistumdymo nebuvo. 2017-01-20 teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla K. L. nutraukta nesant jo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas tokius A. Š. parodymus teisme nevertina šmeižtu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. Š. pateikta informacija, teiginiai, galėjo pažeminti K. L. arba pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo. A. Š. išdėstė savo poziciją, nuomonę apie K. L. ir santykius su juo. Vien subjektyvus pareiškėjo K. L. įsitikinimas, kad tai jį šmeižia, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti. A. Š. teiginiai pasakyti neįžeidžiančia forma, nėra priešingi nei moralės, nei visuomenės nuostatoms, todėl atitinkamai nėra priešingi ir baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Tokiu būdu yra pagrindas išvadai, kad A. Š. reiškė savo subjektyvią nuomonę, kuri buvo sąlygota ir paremta objektyviai egzistavusiais tam tikrais faktais, tam tikrais įvykiais, susijusiais su kaimynu K. L.. Jis išsakė savo vertinimus apie jam žinomas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. Š., dėstydamas savo subjektyviąją nuomonę, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatytos teisės turėti savo įsitikimus ir juos laisvai reikšti ribų. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadų, kad A. Š. išsakyti teiginiai turi būti vertinami kaip BK 154 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Pažymėtina, jog pagal LR Civilinio kodekso antrosios knygos 2.24 straipsnio “Asmens garbės ir orumo gynimas“ 9 dalies nuostatas, teismo proceso dalyviai už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXX skyrius. Pagal šio skyriaus nuostatas nagrinėjamos tik baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje. K. L. pateiktame skunde A. Š. kaltina ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Ši nusikalstama veika nenumatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje, dėl melagingų parodymų davimo byla yra viešojo, o ne privataus kaltinimo, todėl nenagrinėtina privataus kaltinimo tvarka. Dėl šios veikos turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl pareiškėjas su pareiškimu turi kreiptis į prokurorą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. Š. paskleidė informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti K. L. arba pakirsti visuomenės pasitikėjimą ja.

Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal skunde nurodytus duomenis yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, o vadovaujantis LR BPK 412¹ str. 1 d., teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Be to, teismas pažymi tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal K. L. skundą, kuriame prašoma A. Š. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. kadangi yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šią nutartį per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas turi teisę apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.