- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- e2VP-16169-1032/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13486-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- M. R.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo M. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese. Pareiškėjas prašo teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti buto, esančio Dragūnų g. 11-117, Klaipėdoje, realizavimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15816-1067/2017 priėmimo. Nurodo, kad 2017 m. spalio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį Joną Petriką prašydamas sustabdyti priverstinį turto išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00527, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kredito sutarties tarp pareiškėjo ir akcinės bendrovės SEB bankas nutraukimo pripažinimo neteisėta. 2017 m. spalio 17 d. patvarkymu Nr. S17-35827 antstolis pareiškėjo prašymo dėl vykdymo veiksmų netenkino.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje yra numatytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias teismas gali taikyti nagrinėdamas civilinę bylą. Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalį, skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau jos turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais.
Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymas susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojo atžvilgiu taikymu, todėl spręsdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, bet užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga.
Iš pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su antstolio atsisakymu sustabdyti vykdymo veiksmus po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo. Prašyme nurodo bei kartu pateikia 2017 m. spalio 11 d. antstoliui adresuotą pranešimą, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo, antstolio Jono Petriko 2017 m. spalio 17 d. patvarkymą dėl atsisakymo stabdyti vykdymo veiksmus Nr. S17-35827 bei 2017 m. spalio 17 d. patvarkymą Nr. S17-35831 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių bei antstolio pranešimą skolininkui. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateiktą prašymą įvardija „skundu dėl antstolio veiksmų“, nors šiuo procesiniu dokumentu pareiškėjas tik reiškia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese. Pažymėtina, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Teismui nėra pateikti duomenys, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutikdamas su antstolio veiksmais juos apskundė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka.
Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje numatytų pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 5 dalimi, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėjas M. R. šioje byloje teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, žyminio mokesčio nėra sumokėjęs.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 148, 151, 510 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 144, 145, 147, 510 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo M. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.