Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui M. N. (toliau – atsakovas) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 4 d. tarp AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 09-091148-GV, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas sutartyje nurodytas kreditas. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas mokėtinas sumas nurodytas sutartyje. Atsakovui netinkamai vykdant sutartį, pastaroji buvo nutraukta.

AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2012 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-12-6162/12-20-79 ieškovei perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta, kad tarp AB „Swedbank“ ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). AB „Swedbank“ 2009 m. lapkričio 4 d. sutarties pagrindu atsiradusias prievoles vykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, taip pažeidė prievolės, atsiradusios tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, įvykdymo terminą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovui yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti su prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius, tai yra sumokėti įsiskolinimą ir netesybas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.350 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 4 dalis). AB „Swedbank“ savo reikalavimo teisę į turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo perleido ieškovei, todėl atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovei. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101-6.102 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad AB „Swedbank“ perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei, atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškove, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl pagrindinės skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 781,75 Eur skola (CK 6.870 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 651,06 Eur palūkanų, bei 16,5 procentų metines sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos (781,75 Eur) sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Byloje nustatyta, kad pagal Vartojimo kredito sutarties 5.1. punktą šalys AB „Swedbank“ (pradinis kreditorius) ir atsakovas susitarė, jog palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo bankui dienos. Pažymėtina, kad palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Taigi, kreditorės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 straipsniai ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Šiuo atveju 2009 m. lapkričio 4 d. sudarytoje vartojimo kredito sutartyje Nr. 09-091148-GV numatyta 16,5 procentų metinės palūkanos yra pelno palūkanos, kurios skolininko yra mokamos kaip užmokestis už pinigų skolinimąsi, t. y. kreditoriaus gaunamas atlygis. Kadangi pagal atsakovo ir pirminio kreditoriaus AB „Swedbank“ sudarytą sutartį šalys susitarė, kad pelno palūkanos mokamos nuo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamos nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki dienos, kai kredito gavėjas padengia paimtą kreditą ir pagal sudarytą sutartį bei susiklosčiusią teismų praktiką, sutarties nutraukimas ir kreipimasis į teismą nestabdo šių pelno palūkanų skaičiavimo ir atsakovo pareigos jas sumokėti, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai priteisti 651,06 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, bei 16,5 procentų sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės 781,75 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.193 straipsnis, 6.872 straipsnio 2 dalis).

Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 160,33 Eur delspinigių, bei 9,20 Eur palūkanų delspinigių, paskaičiuotų taikant vartojimo kredito sutartyje Nr. 09-091148-GV numatytą 0,10 proc. normą. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis.). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovės prašymas priteisti delspinigius, kurių dienos norma yra 0,1 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, darytina išvada, kad prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą (jį viršija du kartus), todėl mažintini iki 0,05 proc. už kiekvieną dieną (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 80,17 Eur (160,33 Eur x ½) delspinigių bei 4,60 Eur (9,20 Eur x ½) palūkanų delspinigių, likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo atmestina.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1517,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CPK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, tai yra 95 proc. (1517,58 Eur/1602,34 Eur x 100%=95%), todėl ieškovei iš atsakovo atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 34.20 Eur (36.00 Eur x 95 %=34.20 Eur) Eur žyminis mokestis.

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes jų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 781,75 Eur skolos, 651,06 Eur palūkanų, 80,17 Eur delspinigių, 4,60 Eur palūkanų delspinigių, 16,5 procentų metines sutartines palūkanas nuo 781,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1517,58 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 34,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, buveinė Juozapavičiaus g. 7, Vilnius, a/s (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.