Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2283-1113/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-02
Bylos Nr.
1-2283-1113/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39252-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
R. V.
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2283-1113/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39252-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Vitalijai Jonaitytei-Šlianderienei,dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,kaltinamajam A. S. ir jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,nukentėjusiajai R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas 2024 m. spalio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 90 MGL (4500 Eur) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 60 MGL (3000 Eur) bauda, į bausmės laiką įskaičius laikino sulaikymo laiką, paskirta galutinė 56 MGL (2800 Eur) bauda, kurią turėjo sumokėti iki 2025 m. spalio 25 d., taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimas - išieškant 7240 Eur ir uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, baudos nesumokėjęs (bauda neišieškota), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei R. V., būtent: 2025 m. lapkričio 6 d. apie 09.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas neblaivus, tyčia, ranka du kartus sudavė nukentėjusiajai R. V. į veido sritį, rankomis smaugė, nuvertė ant žemės bei paėmęs už plaukų tempė per koridorių, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - odos nubrozdinimus abiejose kaklo pusėse, poodines kraujosruvas abiejuose keliuose.

2. A. S. posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad su nukentėjusiąja R. V. buvo išgėrę ir susimušė. Vakare išgėrė 0,7 l talpos degtinės butelį, ryte tiek pat, liko vos keli lašai. Vartojo dviese su sugyventine R. V.. Jis labai ją myli, bet išgėręs pridarė nesąmonių. Susipyko, pradėjo kivirčytis, susimušė. Jis tik prilietė, o priliesti ir mušti yra du skirtingi dalykai. Jis sutinka su viskuo, visiškai neatsimena kas įvyko. Galėjo ranka suduoti 2 kartus. Susiginčijo dėl pinigų, gyvenimo būdo, kad neturi pinigų. Galėjo būti, kad ją smaugė. Už plaukų per koridorių netempė. Prie stalo galėjo suduoti, kai kivirčijosi, viso kito negalėjo būti. Norėjo važiuoti namo su dviračiu, prisipūtė padangas. Policininkai jį sulaikė važiuojant dviračiu, kai grįžo pas R. V. namo. Sutinka su viskuo, jis nėra piktybinis žmogus. Galėjo būti, kad tempė R. V. už plaukų. Savo veiksmus vertina taip - jie labai ilgai gyvena ties skurdo riba. Jis eidavo kasti griovius, griebti lapus. Parnešdavo pinigus į namus, kad būtų ką valgyti, o ne pragerdavo. Šalia jos namų susirado darbą. Jis ligonis būdamas negali niekur įsidarbinti. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Turi priklausomybę alkoholiui. Jam visiškai negalima gerti. Gali negerti mėnesį, bet jei išgeria, tada jam reikia daugiau. Jis yra 50 proc. neįgalus, nori ramiai atsisėsti ir išgerti. Sutinka, kad savo veiksmais sukėlė skausmą nukentėjusiajai.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

4. Be paties kaltinamojo A. S. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. A. S., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad su sugyventine R. V. kartu gyvena apie penkis mėnesius laiko. Kadangi gyvena kartu, tai kartu veda ir bendrą ūkų, dviese su R. gyvena jai priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. lapkričio 5 d. vakare jis su R. minėtu adresu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Išgėrė vieną 0,5 litro talpos butelį degtinės. 2025 m. lapkričio 6 d. nuo ryto, maždaug nuo 08.00 val., su R. vėl gėrė degtinę. Išgėrė nepilną 0,7 litro talpos butelį degtinės. Apie 09.00 val. tarp jo ir R. įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko todėl, kad gali būti, kad jis prašė R. dar 10 eurų, o ji jam jų nedavė. Įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl gali būti, kad kai kurių įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Kai R. nedavė jam pinigų, jis labai ant jos supyko, tikrai gali būti, kad padarė viską, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, tai yra, kai jie buvo virtuvėje, ranka du kartus sudavė jai į veido sritį, rankomis buvo suėmęs už kaklo ir stipriai spaudė, po to buvo ir taip, kad nuvertė ją ant žemės bei paėmęs už plaukų tempė per koridorių. Po to, kiek pamena, R. ištrūko ir išbėgo iš buto, o netrukus čia atvyko policijos pareigūnai. Visiškai sutinka, kad tokiu savo elgesiu R. galėjo sukelti ne tik fizinį skausmą, bet galėjo ir sužaloti. Mano, kad jo tokiems veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Jei būtų buvęs blaivus, tikrai nieko panašaus nebūtų įvykę. Kaltu prisipažįsta visiškai, dėl ko tikrai nuoširdžiai gailisi. Yra teistas už tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Už tai jam buvo skirta 2800 eurų bauda. Visos baudos nesumokėjo, o tik dalį, kai dirbo. Kiek tiksliai liko nesumokėtos baudos, nepasakys, nes nežino. Šiuo metu, kadangi niekur nedirba, tai ir baudos neturi iš ko mokėti. (b. l. 91–94, 100–103);

4.2. Nukentėjusioji R. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. S. yra jos sugyventinis. Kartu su juo gyvena apie penkis mėnesius laiko, veda bendrą ūkį. Gyvena jai priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. lapkričio 5 d. apie 18.00 val. ji su sugyventiniu A. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra gėrė degtinę. Išgėrė vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės. 2025 m. lapkričio 6 d., maždaug nuo 08.00 val., ji su A. vėl gėrė degtinę. Išgėrė vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės. Jiems begeriant, apie 10.50 val. tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, kad A. jos prašė 10 eurų, o ji jam pasakė, kad neduos, kadangi reikia nupirkti maisto produktų. T. A., sėdėdamas priešais ją, pradėjo spjaudyti jai į veidą. Ji iš karto jam nieko nesakė, po to pasakė, kad iškvies policiją, jei jis neapsiramins. Tada ir prasidėjo jo smurtavimas prieš ją, tai yra jis kumščiu sudavė jai vieną kartą į krūtinės sritį, ranka du kartus sudavė į veido sritį, sugriebė rankomis už kaklo ir smaugė, vieną kartą įspyrė į nugaros sritį, sugriebė rankomis už plaukų ir tempė ją iš virtuvės iki pusės koridoriaus, link durų. Smurtaudamas prieš ją, A. vis šaukė: „Ką tu policiją kviesi?“. Jai kažkaip pavyko iš jo ištrūkti, ji išbėgo iš buto. Kadangi turėjo rankose mobilaus ryšio telefoną, tai paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie minėtą įvykį. Atvykstančių policijos pareigūnų laukė lauke. Visas šis įvykis įvyko buto virtuvėje. Minėto įvykio niekas nematė, kadangi namuose su sugyventiniu A. buvo dviese. Po šio įvykio ant kaklo nuo smaugimo liko paraudimas, o ant kojų kelių liko kraujosruvos, kurios atsirado, kai A. už plaukų tempė ją per koridorių. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 37–40); Apklausta papildomai nukentėjusioji R. V. parodė, kad, kai sugyventinis A. smurtavo prieš ją, ją nuvertė ant žemės, po to sugriebė už plaukų ir tempė (b. l. 41–43);

4.3. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvyki vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–21);

4.4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos Otilijos Stanelytės 2025 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad R. V. paaiškino, kad 2025 m. lapkričio 6 d. apie 9 val. namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu neblaivus sugyventinis A. S. sudavė tris kartus su rankos delnu per veidą, po to smaugė ją, tempė už plaukų per koridorių, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Kartu gyvena penkis mėnesius. R. V. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, A. S. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas. A. S. nurodė, kad jis prieš sugyventinę nesmurtavo, buvo tik žodinis konfliktas (b. l. 27–31);

4.5. Asmens apžiūros protokole užfiksuota R. V. apžiūra, atlikta 2025 m. lapkričio 6 d. Užfiksuota, kad moters veidas paraudęs, kairysis skruostas patinęs, ant kaklo yra paraudimai, galimai smaugimo žymės. (b. l. 54–62);

4.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1295/2025(04) nurodyta, kad R. V. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai abiejose kaklo pusėse, poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Labiausiai tikėtina, kad odos nubrozdinimai abiejose kaklo pusėse padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais paviršiais, o poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose griuviminės ar kritiminės traumos metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje. R. V. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrukdymu (b. l. 68–69).

2. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

3. Byloje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu teismas konstatuoja, jog A. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei R. V., o būtent: tyčia, ranka du kartus sudavė nukentėjusiajai R. V. į veido sritį, rankomis smaugė, nuvertė ant žemės bei paėmęs už plaukų tempė per koridorių, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - odos nubrozdinimus abiejose kaklo pusėse, poodines kraujosruvas abiejuose keliuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

4. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

5. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad ją padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

7. A. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta. A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas vieną kartą teistas, esant neišnykusiam teistumui (b. l. 123–129), baustas administracine tvarka, baudų nėra sumokėjęs (b. l. 120–122), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 115–118), yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti A. S. paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.). Bausmės terminas kaltinamajam nustatytinas didesnis negu minimalus dydis, neviršijant įstatyme numatyto vidurkio (BK 48 str. 2 d.), be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį A. S. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bei skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant ją per 9 mėnesių laikotarpį.

8. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, paskirta bausmė A. S. mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

9. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką A. S. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. lapkričio 6 d. 11.33 val. iki 2025 m. lapkričio 7 d. 10.27 val. (viena para), ir laikoma, kad A. S. yra atlikęs 3 (tris) laisvės apribojimo dienas (b. l. 74–85).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirtos 2800 Eur baudos nėra sumokėjęs, bauda nėra išieškota (b. l. 136), todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, A. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 56 MGL, t. y. 2800 Eur dydžio bauda.

11. Teismas pažymi, jog BK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos ir vykdomos atskirai, tačiau apie jų paskyrimą pirmesniu nuosprendžiu nurodoma nutarties rezoliucinėje dalyje (pvz. Kasacinė nutartis Nr. 2K–298/2006). Atsižvelgiant į tai, A. S. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2024 m. liepos 19 d.), bei automobilio „VW Tiguan“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 7 240 Eur (septynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų), toliau vykdytinos.

12. Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 107–109), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-13024 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 66,67 Eur, priteisimo iš kaltinamojo A. S. (b. l. 153).

14. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam A. S. gynėjas advokatas buvo būtinas ir jam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Teismas atsižvelgdamas į tai bei, kad byloje nėra duomenų apie kaltinamojo A. S. turtinę padėtį, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. S. nepriteistinos.

15. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašais, 1 vnt., esanti voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti A. S. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, A. S. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 56 MGL, t. y. 2800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) dydžio bauda ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) bei 56 MGL, t. y. 2800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką A. S. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. lapkričio 6 d. 11.33 val., iki 2025 m. lapkričio 7 d. 10.27 val. (viena para), ir laikyti, kad A. S. yra atlikęs 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią A. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2024 m. liepos 19 d.), bei automobilio „VW Tiguan“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 7 240 Eur ((septynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų)), toliau vykdyti šiame teismo baudžiamajame įsakyme nustatyta tvarka ir terminais.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. S. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, esančią voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. S., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti A. S., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Renata Maziliauskienė