Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-08 · Administracinė byla Nr. I-1870-95/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-08
Bylos Nr.
I-1870-95/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Milda Vainienė
Atsakovas
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas
E. L.
Administracinė byla Nr. I-1870-95/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03335-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 26., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. K. ir Mildos Vainienės, dalyvaujant atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjai E. L. dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Fondo administracija) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-6), kurį tikslino (b.l. 51-56), ir kuriuo prašė panaikinti Vyriausiosios ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012-12-06 sprendimą Nr. 3R-271(AG-25/01-2012) ir palikti galioti Fondo administracijos sprendimus.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad pareiškėjos Komisijai pateiktame skunde nepateikti teisiniai argumentai dėl atsakovės sprendimų nepagrįstumo, skundas formalus. Pareiškėja nurodo, kad skundžia 2012-10-17 raštą Nr. (1.34-6531)D2-31425 “Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo”, kuris yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, informuojantis pareiškėją apie priimtus sprendimus ir nesukelia pareiškėjai jokių tiesioginių teisių ir pareigų ar teisinių pasekmių. Nurodė, kad Fondo administracijos direktorius 2008-06-17 priėmė sprendimus Nr. 1.35-6979 ir Nr. 1.35-6980 “Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo”, kuriais nuspręsta G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-02-07 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis Fondo administracija sužinojo, kad pareiškėja, G. L. ir E. L. yra nedeklaravę gyvenamosios vietos, t.y. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys 2012-05-03 panaikinti savininko prašymu. Fondo administracija 2012-09-26 gavo pareiškėjos paaiškinimą, kitus dokumentus, tarp jų Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos 2012-09-17 pažymą Nr. (2012-539-PN)-15 “Apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą”, kurioje nurodyta, kad pareiškėja, G. L. ir E. L. yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena (duomenys neskelbtini). Fondo administracijos direktorius 2012-10-17 priėmė sprendimus Nr. V2-13275 ir V2-13276 “Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo”, kuriais nuspręsta pakeisti Fondų administracijos 2008-06-17 sprendimus Nr. 1.35-6979 ir Nr. 1.35-6980 “Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo”, taip pat nuspręsta nuo 2012-05-01 iki 2012-05-02 išmokėti po 12,58 Lt dydžio išmoką G. L. ir E. L., o nuo 2012-05-03 nutraukti išmokų mokėjimą abiem vaikams.

2012-10-15 Fondo administracija gavo E. L. prašymą Nr. Dl-24685, kuriame pareiškėja prašo pratęsti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą E. L., taip pat pateikė Fondo administracijai antstolio K. K. pažymą Nr. S-0814 “Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą”. 2012-11-08 fondo administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. V2-15055 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo" ir sprendimą Nr. V2-15056 „Dėl permokos išskaitymo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų", kuriuo nuspręsta E. L. nuo 2012-11-01 kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po 20 procentų iš išmokų, kol bus padengta susidariusi 572,41 Lt permoka, taip pat išskaičiuoti po 20 procentų iš išmokų, kol bus padengta G. L. susidariusi 572,41 Lt permoka. Atkreipė dėmesį, kad išmokų mokėjimas buvo nutrauktas, o taip pat išmokų dydis perskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja E. L. bei vaikai – E. L. ir G. L. neatitiko Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. nurodytų sąvokų, todėl susidarė permoka. Teisę gauti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo turi asmenys Fondo administracijai pateikę Kreipimosi į vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų, tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-11 įsakymu (toliau – Aprašas) 5 punkte nurodytus dokumentus, tame tarpe ir pažymą apie pareiškėjo ir apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos - pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Aprašo 8 punkte numatyta, kad, jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, pareiškėjui nustatytu laiku nepateikus trūkstamų dokumentų, fondo administracija priima sprendimą dėl atsisakymo mokėti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Vadovaujantis Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 (toliau - Išmokų mokėjimo aprašas) 9 punktu, atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos Fondo išmokos mokėjimui, pareiškėjas raštu apie pasikeitimus privalo informuoti Fondo administraciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. 2012-05-03 panaikinus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis (o taip pat per 7 darbo dienas nedeklaravus naujos gyvenamosios vietos), E. L., o taip pat E. L. ir G. L. neatitiko nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui keliamų reikalavimų, o taip pat neatitiko Įstatyme nustatytu pareiškėjo bei vaiko sąvoku, todėl nuo 2012-05-03 nutrauktas išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas G. L. ir E. L..

Vadovaujantis Fondų administracijos 2008-06-17 sprendimais dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-6979 ir Nr. 1.35-6980, per laikotarpį nuo 2012-06-22 iki 2012-08-21 G. L. ir E. L., išmokėtos po 195 Lt dydžio išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo už 2012 m. gegužės - liepos mėn. Atsižvelgiant į Fondo administracijos direktoriaus 2012-10-17 sprendimus Nr. V2- 13275 ir Nr. V2- 13276 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, susidarė 1 144,84 Lt dydžio permoka iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų už laikotarpį nuo 2012-05-03 iki 2012-05-31 už 2012 m. birželio - liepos mėn. Atkreipė dėmesį, kad fondo administracija savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, todėl negali pažeisti teisės aktų normų ir daryti teisės aktams prieštaraujančių išimčių. Net ir nustačius teisinio reglamentavimo netobulumų, Fondo administracija privalo laikytis teisės aktų ir gali tik teikti siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė skundą palaikė iš esmės jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 63), kuriame su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skundžiamas Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2012-12-06 sprendimas Nr. 3R-271(AG-250/01-2012) yra pakankamai išsamiai argumentuotas, pagrįstas ir teisėtas. Priimant teismui skundžiamą sprendimą, komisijos posėdyje dalyvavo ir pačios atsakovės atstovė, kuri komisijos posėdyje pati patvirtino faktines aplinkybes apie tai, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo jokios tyčios pažeisti Įstatymu ir Aprašu nustatytos pareigos- pranešti Fondo administracijai apie pasikeitusias aplinkybes, susijusias su jos ir jos išlaikomų vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pasikeitimu. Vertinant tai, kad ji skundžiamuoju laiku gyveno ir gyvena Lietuvos Respublikoje, turėjo ir turi nuolatinį darbą, nepadarė jokių sąmoningai neteisėtų ar tyčinių veiksmų, mano, kad Fondo administracija, priimdama 2012-10-17 sprendimus Nr. V2-13275 ir V2-13276, kuriais nutraukė išmokų mokėjimą nepilnamečiams vaikams, pasielgė neatsakingai, neteisingai ir, netgi, biurokratiškai. Ši institucija, įgyvendindama savo teises bei atlikdama savo pareigas, nepagrįstai ir neteisėtai priimdama paminėtus sprendimus, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, apie posėdį jai pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėja pateikė prašymą bylą nagrinėti be jos (b.l. 66), todėl byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje spręstinas ginčas dėl Komisijos 2012-12-06 sprendimo Nr. 3R-271(AG-25/01-2012), Fondo administracijos direktoriaus 2012-10-17 priimtų sprendimų Nr. V2-13275 ir V2-13276 “Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo” (b.l. 38-39), kuriais nuspręsta pakeisti Fondų administracijos 2008-06-17 sprendimus Nr. 1.35-6979 ir Nr. 1.35-6980 “Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo”, taip pat nuspręsta nuo 2012-05-01 iki 2012-05-02 išmokėti po 12,58 Lt dydžio išmoką G. L. ir E. L., o nuo 2012-05-03 nutraukti išmokų mokėjimą abiem vaikams, pagrįstumo ir teisėtumo.

Nors pareiškėja skunde Komisijai nurodė, kad skundžia 2012-10-17 raštą Nr. (1.34-6531)D2-31425 “Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo”, tačiau komisija 2012-12-06 sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiškėja iš esmės nepatenkinta Fondo administracijos 2012-10-17 sprendimais, kuriais buvo nutrauktas išmokų mokėjimas, todėl pasisakė būtent dėl šių sprendimų. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo esmę ir tai, kad pareiškėjos Komisijai skųstas 2012-10-17 raštas Nr. (1.34-6531)D2-31425 susijęs su 2012-10-17 Fondo administracijos sprendimais, t.y. jis surašytas būtent šių sprendimų pagrindu, taip pat vertina būtent 2012-10-17 Fondo administracijos priimtų sprendimų Nr. V2-13275 ir V2-13276, kurie sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes, teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-355 patvirtinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai (toliau - Fondo administracijos nuostatai), Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 (toliau - Išmokų mokėjimo aprašas) ir kiti su ginču susiję teisės aktai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-03-15 pareiškėja E. L. kreipėsi į Fondo administraciją su prašymais išmokoms iš Vaikų išlaikymo fondo gauti sūnums G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), skolininku nurodydama R. L. (b.l. 16, 17). Prie prašymo E. L. pridėjo pažymą apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 20), antstolio K. K. 2008-02-06 pažymas apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kuriose nurodyta, kad pagal 2005-11-16 Šilalės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-556-140 skolininkas R. L. išieškotojai E. L. privalo mokėti vaikų G. L. ir E. L. išlaikymui po 275 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį (b.l. 18-19).

Fondo administracijos direktorius 2008-06-17 priėmė sprendimus Nr. 1.35-6979 ir Nr. 1.35-6980 “Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo”, kuriais nuspręsta G. L. ir E. L. nuo 2008-02-07 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (b.l. 24-25).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad gyventojų registro tarnybos 2012-08-28 duomenimis E. L., G. L. ir E. L. buvo nedeklaravę savo gyvenamosios vietos (b.l. 27-29). Gyventojų registro tarnybos 2012-09-07 pažymoje Nr. (29)3A-838 apie asmens duomenis nurodyta, kad E. L. nuo 1993-11-15, G. L. nuo 1994-09-14, E. L. nuo 1997-11-12 gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini).; gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys 2012-05-03 panaikinti savininko prašymu; naujos gyvenamosios vietos nedeklaravo (b.l. 31).

Pareiškėja 2012-09-25 paaiškinime Vaikų išlaikymo fondui (b.l. 32-33) nurodė, kad sulaukusi Vaikų išlaikymo fondo skambučio sužinojo, kad su vaikais yra išregistruota iš (duomenys neskelbtini)., todėl, nuvykusi į Šilalės savivaldybę, prisiregistravo prie savivaldybės, pati dirba (duomenys neskelbtini), o išvykti į užsienį neturi galimybės. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos 2012-09-17 pažymoje nurodyta, kad pareiškėja su sūnumis nuo 2012-09-17 įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 37).

Atsižvelgiant į Gyventojų registro tarnybos 2012-09-07 pažymą Nr. (29)3A-838, Fondo administracijos direktorius 2012-10-17 priėmė ginčijamus sprendimus Nr. V2-13275 ir V2-13276 “Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo”, kuriais nuspręsta pakeisti Fondų administracijos 2008-06-17 sprendimus Nr. 1.35-6979 ir Nr. 1.35-6980 “Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo”, taip pat nuspręsta nuo 2012-05-01 iki 2012-05-02 išmokėti po 12,58 Lt dydžio išmoką G. L. ir E. L., o nuo 2012-05-03 nutraukti išmokų mokėjimą abiem vaikams (b.l. 38-39).

Fondo administracija 2012-10-17 raštu Nr. (1.34-6531) D2-31425 „Dėl išmokų iš išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ informavo pareiškėją apie priimtus sprendimus ir tai, kad dėl šių sprendimų susidarė 1144,84 Lt dydžio permoka iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų už laikotarpį nuo 2012-05-03 iki 2012-05-31, už 2012 m. birželio – liepos mėnesius, todėl prašė iki 2013-04-19 grąžinti 1144,84 Lt dydžio permoką į Fondo administracijos sąskaitą (b.l. 40).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2012-10-15 kreipėsi į Fondo administraciją su prašymu Nr. Dl-24685, kuriame prašė pratęsti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą E. L. (b.l. 41). Pareiškėja pateikė Fondo administracijai antstolio K. K. pažymą Nr. S-0814 “Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą”, kurioje nurodyta, kad 2012 m. liepos mėn. - rugsėjo mėn. skolininkas išmokėjo vaikų išlaikymui 0 Lt (b.l. 42).

2012-11-08 Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. V2-15055 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo" ir sprendimą Nr. V2-15056 „Dėl permokos išskaitymo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų", kuriais nuspręsta E. L. nuo 2012-11-01 kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po 20 procentų iš išmokų, kol bus padengta susidariusi 572,41 Lt permoka, taip pat išskaičiuoti po 20 procentų iš išmokų, kol bus padengta G. L. susidariusi 572,41 Lt permoka (b.l. 43-44).

Pareiškėja, nesutikdama su 2012-10-17 Fondo administracijos sprendimais, 2012-11-15 kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, prašydama padėti išspręsti susidariusią situaciją, panaikinti skolą ir toliau tęsti mokėjimą vaikams (b.l. 13-14). 2012-11-22 pareiškėja skundą patikslino nurodžiusi, kad skundžia Fondo administracijos 2012-10-17 sprendimą Nr. (1.34-6531) D2-31425 dėl išmokų iš išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2012-12-06 priėmė sprendimą Nr. 3R-271 (AG-250/01-2012) (b.l. 8-12), kuriuo įpareigojo Fondo administraciją panaikinti 2012-10-17 sprendimus Nr. V2-13275, Nr. V2-13276.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Vaikų išlaikymo fondas yra įsteigtas 2006-12-19 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymu Nr. X-987, kurio paskirtis užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. Fondo įstatymas nustato valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo pagrindus (Fondo įstatymo 1 str.). Šios įstatyminės nuostatos suponuoja išvadą, kad, esant šiame įstatyme nurodytiems pagrindams, vaiko teisė į išlaikymą ir socialinę apsaugą yra absoliuti ir nėra saistoma jokių kitų aplinkybių (LVAT 2009-06-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-743/2009).

Fondo įstatymo 3 straipsnyje, reglamentuojančiame fondo išmokų mokėjimo pagrindus ir išmokų dydžius nustatyta, kad fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administraciją dėl fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu ar teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, - teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą pagal LR CPK nuostatas, išduoda išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Fondo išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą.

Fondo administracija, veikdama pagal Fondo administracijos nuostatus, yra įpareigota administruoti Vaikų išlaikymo fondą, vykdyti teisingą duomenų apie pareiškėjus, vaikus, dėl kurių kreiptasi į Vaikų išlaikymo fondą, ir skolininkus tvarkymą bei Vaikų išlaikymo fondo išmokų skyrimą ir mokėjimą jų gavėjams bei užtikrinti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų atgavimą iš skolininkų (Fondo administracijos nuostatų 9 p.). Užtikrindama iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų atgavimą, Fondo administracija teisės aktų nustatyta tvarka išieško iš skolininkų išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir palūkanas arba teisės aktų nustatyta tvarka išieško iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos vaikų išlaikymo fondo išmokos, nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administracijai apie aplinkybių, nurodytų Fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą (Fondo administracijos nuostatų 12 p.).

Iš ginčijamų atsakovės sprendimų matyti, kad atsakovė vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, kuriose numatyta, kad pareiškėjas privalo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą bei kurioje apibrėžta vaiko sąvoka. Fondo administracija sprendimus nutraukti išmokų mokėjimą grindžia tuo, kad 2012-05-03 panaikinus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis (o taip pat per 7 darbo dienas nedeklaravus naujos gyvenamosios vietos), pareiškėja E. L., o taip pat jos sūnūs E. L. ir G. L. neatitiko nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui keliamų reikalavimų, o taip pat neatitiko Įstatyme nustatytų pareiškėjo bei vaiko sąvokų. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiškėjas privalo raštu pranešti Fondo administratoriui apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Vadovaujantis Išmokų mokėjimo aprašo 9 punktu, atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos Fondo išmokos mokėjimui, pareiškėjas raštu apie pasikeitimus privalo informuoti Fondo administraciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Pagal Įstatymo 12 str. 1 d. Fondo administracija turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje atsiradimą. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindai:1) išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje; 2) skolininkas miršta; 3) atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. L. nuo (duomenys neskelbtini), G. L. nuo (duomenys neskelbtini), E. L. nuo (duomenys neskelbtini)gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini)., gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys 2012-05-03 panaikinti savininko prašymu, o nuo 2012-09-17 pareiškėja su sūnumis įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kaip gyvenantys (duomenys neskelbtini). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta formaliai nebuvo deklaruota laikotarpiu nuo 2012-05-03 iki 2012-09-17 įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, atsižvelgiant į pareiškėjos Fondo administracijai pateiktų dokumentų turinį, darytina išvada, kad pareiškėja su nepilnamečiais vaikais nuolatos buvo ir gyveno Lietuvos Respublikoje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjos sūnus G. L. mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 34), E. L. mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 35). Pareiškėja nepertraukiamai nuo 2008-08-05 dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 36). Jokių duomenų, kad pareiškėja faktiškai negyveno Lietuvoje ir buvo iš jos išvykusi, byloje nėra. Pareiškėjo ir vaiko sąvokos yra apibrėžtos Fondo įstatyme. Pagal Fondo įstatymą pareiškėjas yra vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir kurie kreipiasi į Fondo administraciją dėl vaiko išlaikymo lėšų mokėjimo, vaikas - nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas) (Fondo įstatymo 2 str. 3 d., 5 d.). Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas negali sutikti su atsakovės nuomone, kad pareiškėja ir jos sūnus neatitiko Įstatyme įtvirtintos pareiškėjo ir vaiko sąvokos.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nežinojo, jog buvo panaikinta jos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaracija, kadangi ji panaikinta ne pareiškėjos, o savininko prašymu. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėja žinojo apie jos ir vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų pasikeitimus. Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, Išmokų mokėjimo aprašo 9 punkte numatytą pareigą raštu pranešti Fondo administratoriui apie pasikeitusias aplinkybes. Kaip jau minėta, gavusi informaciją iš Fondo valdybos apie duomenų pasikeitimą, pareiškėja pateikė Fondo administracijai visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius jos nuolatinį gyvenimą ir buvimą Lietuvoje, taip pat pažymą apie jos ir vaikų įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, t.y. gyvenamosios vietos deklaravimą (duomenys neskelbtini). Taigi teismas sutinka su Komisijos 2012-12-06 sprendimo išvada, kad nagrinėjamu atveju Fondas priėmė sprendimus nutraukti išmokų mokėjimą vadovaudamasis formaliuoju faktu, kuris pats savaime nereiškia nuolatinio negyvenimo Lietuvos Respublikoje. Darytina išvada, kad tokiu atveju pareiškėja negalėjo įvykdyti pareigos pranešti atsakovei apie duomenų pasikeitimą, nes ji apie tai nežinojo, faktiškai pareiškėjos ir jos vaikų padėtis vien dėl šio fakto nepasikeitė. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja privalėjo rūpintis, domėtis savo duomenų pasikeitimu, yra vien deklaratyvūs teiginiai, nepaneigiantys pareiškėjos veiksmų sąžiningumo.

Be to, matyti, kad priimdama minėtus sprendimus Fondo administracija vadovavosi Fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad Fondo administracija privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą jeigu atsiranda LR CK nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. LR CK 3.194 straipsnio 4 dalyje yra baigtinis sąrašas priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindų ir gyvenamosios vietos nedeklaravimas į šį sąrašą nepatenka. Todėl Fondo administracija Fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu vadovavosi nepagrįstai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Įstatyme numatyto pagrindo nutraukti pareiškėjai fondo išmokų mokėjimą nebuvo, todėl pripažintina, kad Fondo administracija 2012-10-17 sprendimais Nr. V2-13275 ir Nr. V2-13276 neteisėtai pakeitė Fondo administracijos 2008-06-17 sprendimus dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-6979 ir Nr. 1.35-6980 G. L. ir E. L., ir nuo 2012-05-03 nutraukė Fondo išmokų mokėjimą. Fondo administracija taip pat neturėjo teisinio pagrindo reikalauti išmokėtų išmokų grąžinimo iš pareiškėjos. Darytina išvada, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus ir 2012-12-06 priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą Nr. 3R-271(AG-250/01-2012) (b.l. 8-12), todėl Fondo administracijos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendė:

atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėArūnas KaminskasMilda Vainienė