Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi Z. K. (Z. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. 2012 m. spalio 24, 19.53 val., (duomenys neskelbtini), vadeliodamas arklį su vežimu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl ko vežimo rankenomis kliudė ir apgadino kitą automobilį Suzuki Jimny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nepranešęs policijai apie eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo Z. K. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 132, 232 punktų reikalavimus,

t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 131 str. 4 d., 130 str. 3 d.,

Z. K., atvykęs į teismo posėdį 2012-11-08 d. 9.00 val. paaiškino, kad dėl pažeidimų jis neprisipažįsta ir pageidavo surengti teismo posėdį su liudytojais, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Į kitą teismo posėdį 2012-11-26 d. Z. K. neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ATPK 272 str.).

Motyvuojamoji dalis

Z. K. paaiškinimu protokolo surašymo metu, kad kaimynei paprašius, su ja ir jos sūnumi, iš miško, esančio (duomenys neskelbtini), vežė malkas, ir važiuodamas pro miško keliuko viduryje pastatytą girininko automobilį, vežimu užkabino bei apgadino šio automobilio visą kairę pusę; nurodė, jog nebuvo vietos, todėl kitaip pravažiuoti negalėjo; vežimui įsirėmus į automobilį, arklys ėmė bėgti, pavyko jį sustabdyti tik už 5 metrų; iš įvykio vietos išvažiavo, nes priėjusi kaimynė G. pasakė, kad reikia vežti malkas.

Liudytojo A. J. parodymais teisme, kad įvykio dieną apie 19 val. jis gavo pranešimą apie vagystę miške prie (duomenys neskelbtini). Kartu su E. R. T. nuvyko į minėtą mišką, sutiko vežimu išvažiuojant Z. K.. Vežime dar buvo sėdinčių žmonių, iš viso, atrodo, trys asmenys, kurie atrodė neblaivūs, po to dar iš miško išėjo moteris su kirviu, turbūt G.. Vežimas buvo pilnas medienos. Jis urėdijos automobiliu atvažiavo priešais vežimą ir sustojo miško keliuke dešinėje apie 50 m atstumu nuo vežimo. Jis ir T. išlipo, žodžiu įspėjo Z. K., kad sustotų, nes pastarasis buvo važnyčiotojas. Vežimas sustojo. Liudytojui ir T. pradėjus eiti link vežimo, neaišku dėl kokių priežasčių, arklys pradėjo eiti ir ėjo vis greičiau. Nematė, ar K. arklį paragino eiti, ar arklys pats pradėjo eiti, pasirodė, kad K. bandė arklį valdyti. Arklys pro automobilį praėjo gerai, tačiau kliudė vežimas. Buvo apgadintas automobilio kairysis šonas. E. (T.) sustabdė arklį su vežimu, tačiau liudytojui kartu su T. mėginant atimti iš moters kirvį, reikėjo paleisti arklį ir tada K. pasišalino. K. matė ir girdėjo, kad kliudė automobilį, nes buvo labai stiprus smūgis ir garsas. Automobilio garsinio signalo niekas nejungė, šviesos buvo įjungtos visą laiką, variklis užvestas. Vėliau pasitvirtino miško vagystės faktas, byla yra teisme;

Liudytojos J. S. parodymais teisme, kad šių metų spalį gavo pranešimą apie tai, kad miške apgadinta urėdo mašina. Juos pasitiko girininkas ir pasakė, kad reidavo, miške pamatė vežimą, jis įjungė šviesas ir tuo metu vadeliotojas apvažiuodamas kliudė automobilį, jį apgadino ir nuvažiavo toliau. Automobilį rado stovintį miško keliuke per vidurį, bet vietos apvažiuoti buvo. Įvykio vietoje buvo G., kuris paaiškino, kad važiavo paimti supuvusios medienos, bei neneigė, kad bandė apvažiuoti automobilį, nes vežė medieną. Iš girininko, liudytojų paėmė paaiškinimus, girininkas informavo, kad galimai buvo įvykdyta medienos vagystė.

Liudytojo M. G. parodymais teisme, kuris paaiškino, kad šių metų spalio 24 d. apie 17.30 val. Išvažiavo į mišką jo mamos prašymu pakrauti ir parvežti supuvusią medieną. Krovė gal 20 minučių, po to mama nuėjo tiesiai namo, o jis su K. važiavo vežimu. Jie vežime buvo dviese. Išvažiuojant iš miško priešpriešiais atvažiavo mašina. K. norėjo važiuoti į šoną, o mašina su tolimaisiais žibintais važiavo priešais. Mašina sustojo. K. įsitempęs laikė arklį, nes jis buvo baikštus. Išlipę du žmonės pradėjo šaukti, mojuoti rankomis, kad “sustokit”, tačiau arklys dar labiau išsigando ir ėjo, kur galėjo. Automobilį apgadino šoninės vežimo dalys su geležine rankena nuo priekinio sparno iki galinio žibinto. Garsinio signal niekas nejungė. K. išvažiavo, nes arklys veržėsi namo, arklys buvo sustojęs kažkur už 200 metrų, atsrodo, kad jo mama pasakė K. važiuoti namo. Atrodo, mama turėjo rankose kirvį, kurį girininkai bandė atimti.tuo metu k. stovėjo už mašinos, bet labia trumpai.

Liudytojo S. S. parodymais teisme, kuris paaiškino, kad atvažiavo girininkas ir pasakė, kad buvo medienos vagystė, bei apgadino tarnybinį automobilį. Kitą dieną jie nuvyko pas K., kuris patvirtino, kad taip buvo. Vežime rado automobilio stiklo šukių, o ant vežimo rankenų matėsi automobilio dažai. K. jam aiškino, kad arklys išsigando ir jis negalėjo arklio sustabdyti, įvykio vietoje neliko, nes G. jam liepė važiuoti. K. vairuotojo pažymėjimo neturi ir neturėjo.

Liudytojo E. J. parodymais teisme, kad šių metų spalį gavo pranešimą, kad miške vežimu apgadintas atomobilis. Vietoje pasitiko girininkai, kurie paaiškino, kad pamatė žmones, kurie krovė malkas. Pasakius sustot, žmonės šoko į vežimą ir pradėjo važiuoti. Jam papasakojo liudytojai, su k. nešnekėjo. Automobilis stovėjo miško keliuke per vidurį, nes ten kitaip nesustosi.

Pažeidimai taip pat įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu; tarnybiniu pranešimu, Eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės (vežimo) apžiūros aktu, nuotraukomis, rašytiniais A. J., M. G. (M. G.) paaiškinimais, duomenimis apie Z. K. ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn, iš kurių matyti, kad Z. K. vadeliodamas arklį su vežimu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl ko vežimu kliudė ir apgadino kitą automobilį, bei nepranešęs policijai apie eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Z. K. administracine tvarka baustas 1 kartą.

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad Z. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 131 str. 4 d., 130 str. 3 d. Teismas netiki liudytojo G. parodymais apie tai, kad K. bandė stabdyti arklį, tačiau arklys buvo išsigandęs ir nestojo. Tokius liudytojo G. parodymus paneigia kiti įrodymai - teismo posėdyje apklausto liudytojo J. parodymai bei pagarsintas T. ir J. paaiškinimas (b.l. 13), kurie nurodė, jog arklys buvo sustojęs net du kartus: pirmą kartą - išlipus iš automobilio ir pareikalavus sustoti, o antrą kartą – po automobilio apgadinimo. Todėl galima daryti išvadą, kad arklys nebuvo išsigandęs ir buvo valdomas. Tokią teismo išvadą sustiprina aplinkybė, kad galimai buvo daroma medienos vagystė, todėl visi asmenys, dalyvavę pakraunant ir išvežant svetimą medieną (tame tarpe ir Z. K. bei M. G.) galėjo tokiu būdu bėgti nuo pareigūnų, tačiau sukėlė eismo įvykį.

Z. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, nustatantį atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina, kad vadeliotojų atsakomybę už analogišką pažeidimą nustato speciali norma, t.y. ATPK 131 str. 4 d., todėl pažeidimo esmei esant įrodytai, nuoroda į šio kodekso straipsnį keistina ir Z. K. pripažintinas padaręs ATPK 131 str. 4 d. numatytą pažeidimą (ATPK 284 str. 2 d.).

Atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numatyta ATPK 130 str. 1 d. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už kitų eismo dalyvių, išskyrus vairuotoją, pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad Z. K. pažeidė kelių eismo taisykles vadeliodamas arklį su vežimu, o ne vairuodamas transporto priemonę, jo atžvilgiu taikytina speciali norma, todėl pažeidimo esmei esant įrodytai, nuoroda į šio kodekso straipsnį keistina ir jis pripažintinas padaręs ATPK 130 str. 3 d. numatytą pažeidimą (ATPK 284 str. 2 d.).

Z. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris 1 kartą baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos artimos vidutinėms sankcijose už padarytus teisės pažeidimus numatytos piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Z. K. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 131 d. 4 d., 130 str. 3 d. ir skirti:

- pagal ATPK 131 str. 4 d. – 160 litų baudą;

- pagal ATPK 130 str. 3 d. – 600 litų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti - 600 Lt (šešių šimtų litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banke Swedbank esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį. Baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK (H.Manto g. 4, 1 kab.).