Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-688-1049/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-12
Bylos Nr.
1-688-1049/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39388-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
P. B., M. B., P. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-688-1049/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39388-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.3; 1.1.8.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 11.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.14.1.1; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.6; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,kaltinamiesiems P. B., M. B. ir P. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį;

P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas: 1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – laivės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; 3) Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones 1 (vienerių) metų elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nemokamus darbus, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį;

P. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, kartu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių; 3. 2017 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kartu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių; 4. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kartu paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. B., P. B. ir P. T. 2019 m. liepos 10 d. apie 15.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, Europinės vėžės „(duomenys neskelbtini)“ esamo geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ruože prie (duomenys neskelbtini) pervažos bendrais veiksmais pagrobė 161,5 metrų bimetalinio lyno, priklausančio uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarydami šiai bendrovei 1324,00 eurų turtinę žalą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis P. B., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis kartu su broliu M. B. ir draugais P. T. ir M. P. vaikščiodami (duomenys neskelbtini) mikrorajone ties (duomenys neskelbtini) pervaža prie bėgių pamatė susuktus laidus. Kadangi darbininkai juos matė, tai jie pamanė, kad laidai yra nereikalingi ir nutarė juos pasiimti ir priduoti į metalo supirktuvę. Darbuotojai matė, kaip jie nešė laidus, tačiau patempę apie 10 metrų nutarė išsikviesti taksi, nes laidai buvo sunkūs. Nuvykus į metalo supirktuvę ten atsisakė pirkti paimtus laidus, kadangi juos patikrinus suprato, kad laidai yra vogti. Kaltinamasis paaiškino, kad norėjo laidus grąžinti atgal, tačiau taksistas atsisakė juos vežti į įvykio vietą, kadangi jie neturėjo pinigų susimokėti, todėl laidus išmetė. Po maždaug mėnesio sulaikytas policijos pareigūnų P. B. kaltę iš karto pripažino. Nurodė, kad žino, jog yra pareikštas 1324,00 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, tačiau su juo nesutinka, nes paimti laidai buvo grąžinti, o kaltinamieji.

Kaltinamasis M. B., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir paaiškindamas nurodė savo esme analogiškas įvykio aplinkybes, pateiktas kaltinamojo P. B. apklausos metu, papildė, kad laidus nešė visi kartu, paėmę po gabaliuką. Paaiškino, kad pirmasis iškviestas taksi vairuotojas atsisakė juos vežti, o nuvykus su antruoju, metalo supirktuvėje magnetas parodė, kad laidai yra variniai. M. B. teigė supratęs darantis vagystę.

Kaltinamasis P. T., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis kartu su kaltinamaisiais eidami šalia geležinkelio bėgių, kur vyksta remonto darbai, pamatė šalia bėgių numestą krūvą laidų. Kadangi viskas įvyko darbo metu ir kaltinamuosius matė darbuotojai, buvę už maždaug 100-200 metrų, jie pagalvojo, kad laidai yra nereikalingi ir juos pasiėmė. Laidus ketino parduoti metalo supirktuvėje, dėl to išsikvietė taksi, tačiau pirmasis taksistas jų nevežė, o nuvykę su antruoju taksi automobiliu į metalo supirktuvę, esančią netoliese, bandė laidus parduoti, tačiau ten juos atsisakė priimti. Po to laidus numetė netoliese ir pabėgo, tačiau vėliau minėtus laidus paėmė policijos pareigūnai ir grąžino savininkui, dėl to nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Išvada dėl kaltinamųjų M. B., P. B. ir P. T. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas L. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis 2019 m. liepos 10 d. dirbdamas pavežėju „(duomenys neskelbtini)“ platformoje apie 15.00 val. gavo iškvietimą atvykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur atvyko automobiliu „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį įlipo trys jaunuoliai. Vienas jų aiškino kur važiuoti ir jis vyko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pervažos, sankryžoje pasuko į kairę ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Kairėje kelio pusėje matėsi geležinkelio bėgių tvarkymo darbai. Pavažiavus (duomenys neskelbtini) gatve maždaug 500 m. prieš kylant į kalną, pasakė, kad reikia sustoti šalia kelio, kairėje pusėje. Kaltinamieji išlipo ir paėmė nuo gatvės laidus, suvyniotus į audeklą. L. L. nurodė, kad laidai galimai vogti ir nenorėjo jų vežti, tačiau vienas iš kaltinamųjų teigė, kad juos paliko tėvas, dirbantis šiame objekte, dėl to L. L., nenorėdamas konflikto sutiko juos vežti toliau. Įsidėjus laidus, vyko į metalo laužo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau kaltinamiesiems nepavykus priduoti laidų, jų prašymu vežė į kitą metalo laužo supirktuvę, bet maždaug 200 m. nuo supirktuvės, jaunuoliams pasakė, jog daugiau jų neveš ir paprašė išsiimti laidus iš automobilio. Jie sutiko ir sustojus laidus iš automobilio pasiėmė. Matė, kaip jaunuoliai kažką tarėsi tarpusavyje ir po kelių sekundžių pradėjo bėgti laukais, palikę laidus ant kelio. Įtardamas, jog laidai gali būti vogti, pranešė apie tai policijos pareigūnams, kurie atvažiavę paėmė laidus (1 t., b. l. 36–37).

Liudytojas Š. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atlieka AB „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos darbus, kur šiuo metu vykdomas projektas „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos (duomenys neskelbtini) statinio projekto „(duomenys neskelbtini)“ esamo geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija. 1 statinys: Geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini)“. Įmonė atlieka kontaktinio tinklo rekonstrukciją, tai yra vietomis atliekama rekonstrukcija, kai kur tai daroma naujai. Už Kauno ruožo (duomenys neskelbtini) vykdomus darbus yra atsakingas M. T.. Ruože (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) pervažos pats būna ne kiekvieną dieną, tik tuomet kai reikalinga atlikti kokius tai darbus. Iki vagystės tame ruože buvo 2019 m. liepos 1 d., tuo metu viskas buvo tvarkinga, iš atsakingų darbuotojų jokių pranešimų arba nusiskundimų neturėjo ir tik 2019 m. rugpjūčio 19 d. gavo pranešimą, kad pavogtas bimetalinis (bronzinis) lynas. Minėtas lynas buvo demontuotas ir laikomas teritorijoje, kuri nėra aptverta, kadangi per didelė ir jos visos aptverti nebūtų galimybės. Dienos metu vyksta darbai, o nakčiai visa technika yra suvežama į tam tikra saleles, kurios yra aptvertos, yra įrengtos stebėjimo kameros. Kuomet gavo pranešimą apie pavogtą lyną, nuvyko į teritoriją ir pamatė, kad buvo pavogtas visas demontuotas 450 metrų ilgio lynas. Kalbantis su darbuotojais niekas nepastebėjo kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo pavogtas šis lynas (1 t., b. l. 71–72).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. G. 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo pastebėta, kad laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ ruože (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) pervažos yra demontuotas ir pavogtas geležinkelio ruožo apie 450 metrų ilgio bimetalinis lynas, kurio vertė 3 690 eurų (1 t., b. l.15).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. G. 2019 m. spalio 10 d. rašto matyti, kad patikslinus informacija nustatyta, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ ruože (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) pervažos yra demontuotas ir pavogtas geležinkelio ruožo bimetalinis lynas. Pagrobto 161,5 bimetalinio (bronzinio) lyno vertė – 1324,00 eurai (1 t., b. l. 29).

Iš Policijoje registruojamų įvykių registro 2019 m. rugsėjo 16 d. išrašo matyti, kad 2019 m. liepos 10 d. 16.36 val., apie įvykį pranešė L. L. nurodydamas, kad jis vežė tris jaunuolius, kurie iš (duomenys neskelbtini) statybų paėmė trosą ir norėjo jį priduoti į metalo supirktuvę, tačiau ten jo nepriėmė, dėl to pranešėjas mano, kad jis gali būti vogtas (1 t., b. l. 20).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. liepos 10 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. L. pateikė 17-likos gyslų kabelį, įvyniotą dvejuose audekluose (1 t., b. l. 40–42).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. spalio 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bimetalinis lynas, susuktas iš 17 gijų į ritinį, kuriame yra 25 gijos, kurių skersmuo apie 1 metrą, o bendras ilgis 161,5 metrai (1 t., b. l. 43–48).

Iš 2019 m. spalio 24 d. pakvitavimo matyti, kad Š. S. grąžintas bimetalinis (bronzinis) lynas, suvyniotas į ritinį (1 t., b. l. 50).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 – 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas DVD kompaktinis diskas su jame esančiu prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, apsaugos vaizdo kameromis užfiksuota stovėjimo aikštelė. 15.22 val. į automobilių stovėjimo aikštelę, prie laiptų, privažiuoja baltos spalvos automobilis Opel Zefira, 15.23 val. iš už prekybos centro išeina keturi 15-18 metų jaunuoliai, kurie įlipa į minėtą automobilį ir nuvažiuoja (duomenys neskelbtini) plento link (1 t., b. l.64).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai M. B., P. B. ir P. T. dėl svetimo turto pagrobimo, pasitvirtino.

Kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2019 m. liepos 10 d. apie 15.00 val. Europinės vėžės „(duomenys neskelbtini)“ esamo geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) pervažos atvirai pagrobė 161,5 metrų bimetalinio lyno, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 1 324,00 eurų.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta ne tik jų prisipažinimu apie tai, kad jie, dienos metu, darbo valandomis eidami greta rekonstruojamų AB „(duomenys neskelbtini)“ bėgių, šalia (duomenys neskelbtini) pervažos, pastebėję padėtą krūvą metalinių lynų nusprendė juos pasisavinti, o kadangi netoliese dirbę darbininkai nieko nesakė, nutarė juos parduoti į metalo supirktuvę, dėl ko išsikvietė taksi automobilį, kuriuo atvykęs liudytojas L. L. kaltinamuosius vežė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pervažos, kur vieno iš kaltinamųjų prašymu nusuko į kairę ir sustabdė automobilį, po ko kaltinamieji į jį įkėlė nuo gatvės paimtus, į audeklą suvyniotus laidus, tikindami, jog laidus paliko vieno iš jų tėvas, dirbantis geležinkelio bėgių rekonstrukcijoje. Nors kaltinamieji teigė manę, jog laidai niekam nepriklauso, tačiau tai, jog suprato darantys nusikalstamą veiką patvirtina ne tik jų prisipažinimas, bet ir tai, jog kaltinamieji stengėsi įtikinti abejojantį jų veiksmais liudytoją L. L., pateikdami jam melagingą informaciją, jog laidus paliko vieno iš jų artimas giminaitis, vykdantis geležinkelio rekonstrukcijos darbus.

Liudytojui L. L. nuvežus kaltinamuosius į metalo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, kur kaltinamiesiems nepavyko parduoti bimetalinio lyno, L. L. atsisakė toliau juos vežti, kaltinamieji paliko pagrobtą lyną pakelėje ir pabėgo, dėl ko L. L. apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kas patvirtina policijoje registruojamų įvykių registro išrašu ir savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu perdavė kaltinamųjų paliktą 161,5 metrų ilgio lyną, , susuktą iš 17 gijų į ritinį, kuriame yra 25 gijos, kas patvirtina apžiūros protokolu, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė yra 1 324,00 eurų ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. B., P. B. ir P. T. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Kaltinime nurodomas M. B., P. B. ir P. T. bendrininkavimas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas. Tokia aplinkybė ir bendrininkų grupės požymio konstatavimas kaltinime yra pagrįsti, kadangi šiuo atveju yra visos galimybės nustatyti tiek patį bendrininką, tiek ir jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamaisiais bei jų tyčios bendrumą. Šis asmuo jau ikiteisminio tyrimo metu buvo žinomas, bet pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir įtariamas dėl tos pačios vagystės bendrininkų grupėje su M. B., P. B. ir P. T., ir jo pakankamas atsakomybei amžius, gebėjimas suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimas su kaltinamaisiais bei tyčios turinys abejonių dėl subjektiškumo nekelia. Visi kaltinamieji veikė bendrai ir atliko tuos pačius veiksmus, todėl kaltinimą jų aprašymas yra neišskiriamas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio. Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti nusikalstamos veikos požymių visumą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai, šiuo konkrečiu atveju – pinigai. Taigi pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia ir turėjo tikslą neatlygintinai užvaldyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. suprato nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarinius ir aktyviais veiksmais to siekė ir įgyvendino savo nusikalstamą sumanymą. Kaltinamųjų pagrobto turto – bimetalinio (bronzinio) lyno – vertė, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotais duomenimis, kuriais teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti, yra 1 324,00 (vienas tūkstantis trys šimtai dvidešimt keturi) eurai, kuris, nepavykus jo parduoti metalo supirkimo įstaigoje, buvo grąžintas teisėtam savininkui. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tokių kaltinamųjų M. B., P. B. ir P. T. veiksmų turtinė žala nepadaryta, tačiau jie turėjo galimybę laisvai disponuoti pagrobtu turtu ir jų veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

M. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 124), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 134), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 127), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (2 t., b. l. 129), nedirba (2 t., b. l. 135).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė pripažinti M. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą parinkti vieną iš švelniausių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam, administracine tvarka nebaustam, jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks M. B., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui, tai yra skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam M. B. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo.

Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad nusikaltimą M. B. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, yra jauno amžiaus, nedirba, todėl jis laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 180 valandų dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti mokymąsi, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

P. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo buvo nuteistas dėl analogiško tyčinio nusikaltimo.

P. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis praeityje teistas du kartus (1 t., b. l. 112–116), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 180–183), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2018 m. gruodžio 31 – 2019 m. sausio 1 d. suteikta stebėjimo paslauga (1 t., b. l. 166), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (1 t., b. l. 175), jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 172), nedirba (1 t., b. l. 184).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė pripažinti P. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėti.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą parinkti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Tokia bausmės rūšis ketvirtą kartą teisiamam asmeniui, kuris vėl nusikalto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir yra recidyvistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nors jauno ir darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), atitinka teisingumo principą, ir nėra pagrindo spręsti klausimo dėl švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo, taigi, bus adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks P. B., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nustatant artimą šios bausmės rūšies sankcijos vidurkiui – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam P. B. skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam P. B. paskirta bausmė bendrintina vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse nustatytomis taisyklėmis jas iš dalies sudedant, tai prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, tai yra 6 (šešis) mėnesius, skiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bendrinant bausmes, toks iš dalies pridedamos laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas atsižvelgiant į nusikaltimų kartotinumą sąlyginai trumpais laikotarpiais, jų padarymo būdą ir aplinkybes, veikų daugetą, kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų jauno amžiaus (20 m.) kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju P. B. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo buvo nuteistas dėl analogiško tyčinio nusikaltimo, baustas administracine tvarka, tačiau yra jauno amžiaus, mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti P. B. taikant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų nuostatomis kaltinamajam P. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtini įpareigojimai tęsti mokymąsi, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

P. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

P. T. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis praeityje teistas keturis kartus (2 t., b. l. 29–34), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 89–93), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 82), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (2 t., b. l. 85), nedirba (2 t., b. l. 44).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė pripažinti P. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėti.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą parinkti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Tokia bausmės rūšis penktą kartą teisiamam asmeniui atitinka teisingumo principą, ir nėra pagrindo spręsti klausimo dėl švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo, taigi, bus adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks P. T., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nustatant artimą šios bausmės rūšies sankcijos vidurkiui – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam P. B. skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų jauno amžiaus (20 m.) kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju P. T. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad yra teisiamas penktą kartą, jauno amžiaus, mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti P. T. taikant 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų nuostatomis kaltinamajam P. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtini įpareigojimai tęsti mokymąsi, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 1 324,00 (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt keturių) eurų turtinės žalos atlyginimo, kadangi kaltinamieji AB „(duomenys neskelbtini)“ ruože (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) pervažos pavogė buvusio demontuoto bimetalinio (bronzinio) lyno 161,5 metro, kurio vertė yra 1 324,00 eurų (1 t., b. l. 56).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. G. 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo pastebėta, kad laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ ruože (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) pervažos yra demontuotas ir pavogtas geležinkelio ruožo apie 450 metrų bimetalinis lynas, kurio vertė 3 690 eurų (1 t., b. l.15), tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes liudytojas L. L., kuris ir pranešė apie vagystę, pateikė 17-likos gyslų kabelį, įvyniotą dvejuose audekluose (1 t., b. l. 40–42), šis bimetalinis lynas, susuktas iš 17 gijų į ritinį, kuriame yra 25 gijos, kurių skersmuo apie 1 metrą, apžiūrėtas ir nustatyta, kad jo bendras ilgis 161,5 metrai (1 t., b. l. 43–48). Iš 2019 m. spalio 24 d. pakvitavimo matyti, kad Š. S. grąžintas bimetalinis (bronzinis) lynas, suvyniotas į ritinį (1 t., b. l. 50). Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji M. B., P. B. ir P. T. būtų pagrobę visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. G. 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškime nurodytą 450 metrų bimetalinį lyną, kurio vertė 3 690 eurų, ir tuo kaltinami nebuvo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad 2019 m. spalio 24 d. civilinio ieškovo atstovui Š. S. pakvitavimu grąžintas bimetalinio (bronzinio) lynas, dėl ko civiliniam ieškovui turtinė žala nepadaryta, todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Kaltinamiesiems M. B., P. B. ir P. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., b. l. 110–111, 2 t., b. l. 26–27, 121–122) – paliktinos iki bausmių vykdymo pradžios, o jas pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Išieškotinų proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. B. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 180 valandų dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti mokymąsi, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam M. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų nuostatomis kaltinamajam P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui įpareigoti tęsti mokymąsi, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios (nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos), o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

P. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų nuostatomis kaltinamajam P. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui įpareigoti tęsti mokymąsi, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

P. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios (nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos), o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 1324,00 (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt keturių) eurų turtinės žalos, atmesti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomu byloje (b. l. 63) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis