Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-308-158/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-22
Bylos Nr.
1-308-158/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00858-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Nukentėjusysis
D. K.
Kaltinamasis
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-308-158/2016Proceso Nr.1-01-1-00858-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; (S) 1.2.5.4; 2.3.6.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei, nukentėjusiajai D. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" elektrikas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 201 6m. sausio 3 d., eilę kartų susitikęs, skambindamas telefonu, rašydamas sms žinutes, sistemingai baugino D. K., naudodamas psichinę prievartą, o būtent:.

Jis 2015-09-14 paskambinęs sakė, jog yra sukapojęs dukrą į gabalus ir ją pakasęs, po ko grasino išdaužti jos buto langus ir ją nužudyti, 2015 m. spalio 24 d., 23.00 val., Šilutės pl. 86-1, Klaipėdos m., spardė ir daužė buto duris, grasino nužudyti D. K., 2015 m. lapkričio 4 d. prie Šilutės pl. 86 namo, Klaipėdos m., susitikęs grasino vaikų akivaizdoje nužudyti D. K., 2015 m. lapkričio 25 d., 23.17 val., Šilutės pl. 86-1, Klaipėdos m., grasino D. K. nužudyti, apmėtė buto langus grumstais, 2015 m. gruodžio 9 d. susitikęs grasino nužudyti D. K., 2016 m. sausio 3 d., apie 19.00 val., Šilutės pl. 86-1, Klaipėdos m., grasino D. K. išdaužti buto langus. Tokiu būdu, G. K. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2016 m. sausio 3 d., naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino D. K., taip sukeldamas jai nuolatinę baimę.

G. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo grasinimai buvo nerealūs, 2015-09-14 apie dukrą taip galėjo pasakyti iš pykčio, kadangi buvusi žmona neleidžia vaikams perduoti atneštų lauktuvių. Jis nėra tas, kuris žudytų savo vaiką. Pamena, kad kartą buvo įvykis kai jis atėjęs pas buvusią žmoną į namus norėjo vaikams perduoti maišą su dovanomis, tačiau žmona neatidarė durų, tuomet jis keletą kartų paklibino durų rankeną, o išėjęs į lauką su mobiliuoju telefonu pabeldė į lango palangę bei metė žemės grumstelį į langą, kad ji atidarytų langą, tačiau neatidarė, susinervinęs nusikeikė ir išėjo namo. Buvusi žmona buvo ir policiją jam iškvietusi, kuomet jį einantį nuo jos namų sulaikė policijos pareigūnai, nors jis nieko nedarė. Su nukentėjusiąja yra išsituokę, santuokoje pragyveno 6 metus.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad iki santuokos kartu pragyveno apie keturis metus, o ištekėjo kai pradėjo lauktis pirmosios dukters. Kaltinamojo charakteris visada būdavo aršesnis, buvo greit užsidegantis, tačiau buvo susitarę, kad po netinkamo elgesio jis atsiprašys. Po santuokos sudarymo santykiai prastėjo, sutuoktinis pradėjo daug gerti, todėl ji neapsikentusi jo girtavimo ir agresijos išėjo iš namų su dviem vaikais ir besilaukdama trečio vaiko iš namų pas seserį, o vėliau išsinuomojo butą. Teigia, kad jis siekia ne bendravimo su vaikais, o bendravimo su ja, siekia ją kontroliuoti. Parodė, kad dėl jo elgesio policiją kviesdavo tik tada, kai kildavo reali grėsmė, tačiau persekiojimas vyko pastoviai, beveik kiekvieną vakarą ateidavo ir apmėtydavo kambario, kuriame gyvena vaikai, langus bet kuo, kas papuola po ranka. Kai ateidavo susitikti su vaikais, dažniausiai būdavo truputį išgėręs. 2015-09-14 kai telefonu pasakė, kad sukapojo dukrą, vyresnioji dukra buvo pas jį, nes ji buvo susilaužiusi ranką, nėjo į darželį, todėl jis kelioms dienoms buvo ją pasiėmęs pas save. Šiuo metu kaltinamasis yra aprimęs, žino, kad ateina iki namų, juos stebi, tačiau nebepripuola gatvėje, nesikeikia.

Liudytoja A. J. parodė, kad sesuo policiją kviesdavo tik tais atvejais, kai kildavo reali grėsmė jai dėl netinkamo kaltinamojo elgesio. Kaltinamojo persekiojimas pasireikšdavo tuo, kad jis ateidavo pas seserį kada nori, skambindavo seseriai naktimis, jeigu neatsiliepdavo, tada jis skambindavo jai. Kaltinamasis ateidavo naktimis, jo neįsileidus daužydavo per palangę, apmėtydavo langus grumstais, akmenimis ir kitkuo, kas papuldavo po ranka. Atneštų lauktuvių vaikams neleisdavo paimti jai, reikalaudavo, kad išeitų su juo susitikti sesuo. Policija buvo kviečiama tada, kai kildavo reali grėsmė, kai grasindavo išdaužti langą, kartą buvo nulaužęs durų rankeną. Sesuo vaikų jam nebeduoda nuo tada, kai kaltinamasis pradėjo ypač agresyviai elgtis, nebekontroliuoti savęs, todėl nusprendė, kad pavojinga jį vieną palikti su vaikais. Mano, kad kaltinamasis siekia visiškai kontroliuoti seserį.

Iš 2016-01-06 protokolo – pareiškimo matyti, kad D. K. pranešė apie buvusio sutuoktinio G. K. terorizuojantį elgesį (b. l. 1).

Iš 2015-11-04 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad D. K. 2015-10-24 pranešė apie konfliktą su buvusiu vyru G. K., kuris policijos pareigūnų buvo sulaikytas prie D. K. buvo durų ir pristatytas į Klaipėdos miesto policijos komisariatą išblaivinimui (b. l. 14-15).

Iš 2015-11-13 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad D. K. 2015-11-04 pranešė apie konfliktą su buvusiu vyru G. K., kuris be jos leidimo pas save į namus pasiėmė dukrą U. K. (b. l. 16-18).

Iš 2015-12-02 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad D. K. 2015-11-25 pranešė apie netinkamą buvusio sutuoktinio elgesį, kuris, nepatekęs į jos butą, apmėtė buto langus grumstais, o pasakius, kad bus iškviesta policija, pasišalino (b. l. 19-20).

Iš 2016-01-03 pareiškimo matyti, kad D. K. policijos pareigūnams pranešė apie buvusio vyro grasinimus (b. l. 27).

Iš 2016-02-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. K. apžiūrai pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia, kurio IMEI:(duomenys neskelbtini), ir Prestigio, kurio IMEI:(duomenys neskelbtini), iš kurių į CD buvo įrašytos fotonuotraukos su SMS žinutėmis ir nuotraukomis (b. l. 33-34).

Iš 2016-02-02 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas CD, pridėtas prie savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kuriame yra įvairaus pobūdžio SMS žinutės, kurias G. K. siuntė nukentėjusiajai D. K.. Taip pat yra keletas nuotraukų, kuriose matyti apmėtyti langai neaiškia mase, matyti palangė, ant kurios duonos trupiniai (b. l. 35-36, 37-48).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą. Taigi BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos alternatyvios veikos: žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką bei sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sistemingo kito žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą sudėtyje psichinė prievarta suprantama ne vien kaip grasinimai nužudyti, bet ir kaip kitokiais poelgiais vykdomas bauginimo procesas, objektyviai pasireiškiantis baimės jausmo sukėlimu kitam žmogui. Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2016).

Nors kaltinamasis G. K. savo kaltės nepripažįsta, teigia, kad jis ateidamas pas nukentėjusiąją nesiekė nukentėjusiosios įbauginti, tačiau jo kaltę pagrindžia byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamasis G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 70-71), tiek teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad atėjęs prie nukentėjusiosios namų keikdavosi, belsdavo į duris, klibindavo durų rankeną, mėtydavo į langą grumstus, ir tai darė iš pykčio, kad nukentėjusioji neleidžia bendrauti su vaikais. Tokius kaltinamojo parodymus teismas laiko jo gynybine pozicija, bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kita bylos medžiaga yra nustatyta, kad kaltinamasis G. K. persekiojo buvusią žmoną sistemingai, gana ilgą laiko tarpą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2016 m. sausio 3 d. Nukentėjusiosios parodymus , kad kaltinamasis prie jos namų ateidavo vakare, apie 20.30 val. ir vėliau, kuomet vaikai jau buvo guldomi miegoti ar miegodavo, atėjęs spardydavo buto duris reikalaudamas jas atidaryti, rėkaudavo po kambario, kuriame miegodavo vaikai, langais ir į minėto kambario langus mėtydavo grumstus, kitus po ranka papuolusius daiktus, jo rėkavimus ir keliamą triukšmą girdėdavo ir nepilnamečiai vaikai, dėl ko būdavo išsigandę, patvirtino liudytoja A. J. .Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad kaltinamasis neprašydavo pasimatyti su vaikais, o reikalaudavo pasikalbėti arba pasimatyti su nukentėjusiąja. Taip pat liudytoja A. J. parodė, kad kaltinamasis taip elgdavosi būdamas pavartojęs alkoholio. Šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad po darbo kartais išgerdavo alkoholio.

Nukentėjusiosios D. K. ir liudytojos A. J. parodymus patvirtina ir baudžiamojoje byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti neaiškia mase apmėtyti langai. Taip pat fotonuotraukose matyti SMS žinutės su reikalavimais atsiliepti, necenzūriniais žodžiais. Iš byloje esančios ataskaitos apie gautus pažeidimus, matyti, kad 2015-12-16 21.16 val. nukentėjusioji D. K. pranešė policijai, kad buvęs sutuoktinis lauke į langus mėto sunkius daiktus, o iš fotonuotraukų matyti, kad tą pačią dieną, t. y. 2015-12-16 21.59 val. kaltinamasis siuntė sms žinutę nukentėjusiajai. 2015-11-04 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusiosios gautą pranešimą dėl 2015-10-24 konflikto su buvusiu vyru G. K., o 2015-10-25 00.20 val. kaltinamasis siuntė sms žinutę nukentėjusiajai su tekstu „tai kiek laukti policijos?“. Iš byloje esančios ataskaitos apie gautus pažeidimus, matyti, kad 2016-01-03 19.00 val. nukentėjusioji D. K. pranešė policijai, kad buvęs sutuoktinis skambina į duris ir reikalauja įsileisti. Jo neįsileidus vaikšto aplink langus, renka nuo žemės šiukšles ir mėto į langus. Taip pat nustatyta, kad kaltinamsis G. K. 2016-01-03 20.46 val. atsiuntė nukentėjusiajai sms žinutę su tekstu „lak siup“.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus nustatyta, kad kaltinamojo G. K. psichinė prievarta reiškėsi bauginančios atmosferos kūrimu (sistemingu skambinimu telefonu ir sms žinučių rašymu bei reikalavimu atsiliepti bet kuriuo paros metu, rėkavimu prie buto durų ir po buto langais, įžeidinėjimais, nukentėjusiosios laukimu prie jos namų, gasdinimu ir t. t.). Iš visų šių aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais kaltinamasis G. K. siekė sąmoningai sudaryti buvusiai sutuoktinei baimės ir nerimo atmosferą, sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas. Toks elgesys netraktuotinas vien tik kaip kaltinamojo pykčio išraiška į ginčus su buvusia sutuoktine dėl bendravimo su vaikais.Veikos pavojingumą rodo ir tai, kad kaltinamojo G. K. tam tikri veiksmai buvo atliekami girdint nepilnamečiams vaikams, kurie taip pat buvo įbauginti. Nagrinėjamu atveju besitęsiančius sistemingo bauginimo veiksmus kaltinamasis padarė ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, juos darė siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiosios baimę, norint, jog ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai. Tokią išvadą leidžia daryti ir liudytojos A. J. nurodyta aplinkybė, kad nors ji kaltinamajam pasakiusi, kad nukentėjusioji D. K. jo bijo, todėl nenori su juo kalbėti ir matytis, tačiau kaltinaasis it toliaus tęsė savo neteisėtus veiksmus keliančius nerimą ir baimę.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis G. K. terorizavo D. K. grasindamas sukelti pavojų jos gyvybei, nužudyti bei sugadinti jos turtą. Teismų praktikoje laikoma, jog vertinant grasinimus, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų fotonuotraukų su jose esančiomis sms žinutėmis nenustatyta, kad kaltinamasis rašydamas nukentėjusiajai sms žinutes būtų jai grasinęs sukelti pavojų jos gyvybei, nužudyti bei sugadinti jos turtą.

Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. K. nurodė, kad kaltinamasis G. K. grąsindavo ją nužudyti atėjęs prie jos namų ar paskambinęs telefonu, tačiau darytina išvada, kad grasinimai nebuvo efektyvūs, kadangi iš byloje esančių nutarimų atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2016-01-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nukentėjusioji D. K. fizinio skausmo dėl G. K. veiksmų nepatyrė. Taip pat nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu duodama paaiškinimus nenurodė, kad grasindamas kaltinamasis su savimi būtų turėjęs kažkokį įrankį, kaip galimą žudimo ar pavojų nukentėjusiosios gyvybei keliantį įrankį, todėl darytina išvada, kad nukentėjusioji neturėjo pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimai buvo realūs.

Naudodamas psichinę prievartą kaltinamasis G. K. akivaizdžiai suvokė savo elgesio bauginamą pobūdį nukentėjusiajai ir norėjo sukelti jai baimės bei nesaugumo jausmą, jis suvokė, jog tokiais savo veiksmais kelia nukentėjusiajai baimę dėl jos sveikatos ir gyvybės, verčia ją nuolat nesaugiai jaustis, sukelia baimę, nerimą, taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis šiuos veiksmus atliko sistemingai. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už asmens sistemingą bauginimą suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t.y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą bauginimą ir norą kelti kitam žmogui baimę ir nesaugumo jausmą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą buvus būtent tokiam kaltinamojo tyčios kryptingumui.

Nagrinėjamu atveju nustačius, jog kaltinamasis G. K. sistemingai baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą, tačiau nenustačius terorizavimo požymių, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies kvalifikaciją.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis G. K. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.), ankščiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis dirba, iš jo darbo užmokesčio išieškomas priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei šios bausmės vidurkis, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., 4 d.,72¹ str. G. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios D. K., gim. 1981-03-23, gyv. Šilutės pl. 86-1, Klaipėda, arčiau nei 50 metrų atstumu bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Zita Romanovaitė