Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-04 nuosprendžio, kuriuo T. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį, ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. U. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmė ir 5 MGL (625 litų) dydžio bauda, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. U. laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. birželio 5 d. 22.02 val. iki 2013 m. birželio 6 d. 13.45 val. (1 parą).

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. U. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. U. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 5 d., apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini) namo penkto aukšto bendro naudojimo patalpose necenzūriniais žodžiais „kurvos, bybiai“ keikė ir įžeidinėjo policijos pareigūnus – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiąjį patrulį R. P. ir vyresnįjį patrulį R. S. bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, vedamas į policijos tarnybinį automobilį, sodinamas į jį bei vežamas į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariatą toliau policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius „mentai, gaidžiai, ožiai, šunys“ taip įžeisdamas savo pareigas einančių valstybės tarnautojų garbę ir orumą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo T. U. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. U. apeliacinis skundas atmestinas

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. U. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, tačiau prašo sumažinti paskirtą arešto bausmę ir leisti ją atlikti savaitgaliais ar švenčių dienomis. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam T. U. arešto bausmę už padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam T. U. arešto bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, į T. U. asmenybę – teistas 4 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teismui, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino T. U. recidyvistu, kadangi neišnykus teistumui jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, o esant nusikaltimo recidyvui paprastai yra skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.), tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas T. U. už jo padarytą nusikalstamą veiką parinko švelnesnę bausmės rūšį – areštą. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatvo, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir nepaskyrus T. U. griežčiausios straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ir nepaskyrus baudos. Teismas pagrįstai pritaikė BK 64¹ str. ir T. U. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad T. U. paskirta 60 parų arešto bausmė yra tinkamai individdualizuota, atitinkanti jo veikos pavojingumą, todėl nešvelnintina.

Nuteistasis T. U. prašo arešto bausmę atlikti savaitgaliais ar švenčių dienomis. Kolegija pažymi, kad BK 49 str. 5 d. numato galimybę arešto bausmę atlikti poilsio dienomis tik tuo atveju, jei yra paskirta arešto iki 45 parų bausmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. U. paskirta 60 parų arešto bausmė, todėl pirmosios isntancijos teismas nesuteikė teisės arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Pastebėtina kad T. U. Šiaulių apylinkės teismas teismo baudžiamuoju įsakymu 2013-06-26 buvo paskirta 20 parų arešto bausmė, kurią jis privalėjo atlikti poilsio dienomis (36–38 b. l.) tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, T. U. šios arešto bausmės neatliko.

Paskirta arešto bausmė nešvelninama ir dėl kito skundo motyvo, jog nuteistasis yra vienintelis, kuris gali finansiškai išlaikyti šeimą, nes žmona niekur nedirba, augina mažametį sūnų. Pastebėtina, kad tėvams numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jais rūpintis, o tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina šeimos materialinę padėtį, priklauso tik nuo jo paties elgesio.

T. U. asmenį neigiamai apibūdinantys duomenys – skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau 4 kartą, baustas administracine tvarka – patvirtina neigiamą T. U. orientaciją visuomenėje, susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, nenorą laikytis įstatymų ir jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarymą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam T. U. paskirta arešto bausmė ir galutinė subendrinta arešto bausmė nėra per griežta, ir mažinti ją bei leisti ją atlikti savaitgaliais ar švenčių dienomis, remiantis apeliacinio skundo nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo T. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžio.