- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-508-317-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jonas Furmanavičius, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. S., V. K.
- Civilinis ieškovas
- J. S., K. B.
- Atsakovas
- K. B., ADB „RESTO Europa“
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr.1A-508-317/07
2007 m. gruodžio 20 d.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam V. S., gynėjams Egidijui Milašiui, Daliui Mecelicai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. S., civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovei advokatei S. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šakių rajono apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. bei nuteistojo V. S. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2007-05-28 nuosprendžio, kuriuo :
V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. – 15 MGL (1950 Lt.) bauda;
V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. – 15 MGL (1950 Lt.) bauda.
Civilinei ieškovei J. S. priteista : iš ADB „RESTO Europa“ 1483.12 Lt. turtinei žalai atlyginti ir 1726.40 Lt. neturtinei žalai atlyginti- viso 3209.56 Lt.; iš nuteistojo V. K. – 1000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės J. S. ieškinys atsakovui K. B. dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintas.
Civilinio ieškovo K. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, jam pripažinta teisė į civilinio ieškinio iš atsakovo ADB „RESTO Europa“ ir nuteistųjų V. K. bei V. S. patenkinimą civilinio proceso tvarka. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 3189.50 Lt. civilinis ieškinys netenkintas.
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
V. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 20 d. apie 18.05 val. (duomenys neskelbtini) , kelio (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Renault Espace, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių(KET) 53, 172, 173 punktų reikalavimus: prieš pradėdamas lenkti priekyje važiavusį V. K. vairuojamą traktorių Belarus 892, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba 2PTS-4 valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, t.y., pasivijęs traktorių su priekaba, atsižvelgdamas į kelio važiuojamosios dalies plotį, laiku nesulėtino greitį kad važiavimas buvusiomis kelio sąlygomis būtų saugus ir, traktoriui pradėjus sukti kairėn, kuomet jo vairuojamas automobilis dar važiavo važiuojamosios dalies kairiu pakraščiu, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, o nusuko automobilį į kairįjį kelkraštį, kur susidūrė su traktoriumi Belarus 892, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas V. K., nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, pradėjo sukti kairėn link šalutinio kelio, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 53, 199 punktų reikalavimus, ko pasėkoje eismo įvykio metu automobilio Renault Espace keleivei J. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
V. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 20 d., apie 18.05 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) vairuodamas traktorių Belarus 892, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba 2PTS-4 valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 199 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėjo sukti kairėn link šalutinio kelio tiesiogiai prieš pat pasukimą į kairę neįsitikinęs, kad iš paskos jo važiavęs automobilis Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. S., pažeisdamas kelių eismo taisyklių 53, 172, 173 punktų reikalavimus ir važiuodamas prie pat kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto, ruošiasi jį lenkti. Tokiu būdu V. K. sukliudė V. S. jį aplenkti, susidūrė su jo vairuojamu automobiliu, ko pasėkoje eismo įvykio metu automobilio Renault Espace keleivei J. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Šakių rajono apylinkės prokuratūros Vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde prašė pakeisti 2007-05-28 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio: Kauno teritorinės ligonių kasos 3189.50 Lt. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti 3189.50 Lt. iš ADB „RESO Europa“. Taip pat prašo ištaisyti nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodytą nuosprendžio priėmimo datą bei klaidingą V. S. vardą.
Skunde nurodoma, kad ieškovo- Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys byloje išspręstas netinkamai ir neteisingai. LR BPK 115 str. numato, kokius sprendimus teismas gali priimti dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje dalyje, t.y. visiškai ar iš dalies patenkinti pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmesti, o išimtinais atvejais gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apelianto teigimu, LR BPK nenumato teismo nuosprendyje nurodyto civilinio ieškinio „netenkinimo", o teismo motyvai, kuriais jis atmetė Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, yra neteisėti. LR CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo atlyginti atsakingas asmuo. Skunde taip pat nurodoma, jog LR CK 6.248 str. numatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Todėl teismo argumentas, kad Kauno teritorinei ligonių kasai atlygintina tik tyčiniais veiksmais padaryta žala, yra visiškai nepagrįstas. Pareiga atlyginti autotransporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda tuomet, kai asmuo, įpareigotas tokią žalą atlyginti, yra kaltas, tai yra, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Apelianto įsitikinimu, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, nes ieškovui kaltais nuteistųjų V. K. ir V. S. veiksmais buvo padaryta turtinė žala, t.y. jie turėjo padengti nukentėjusiosios J. S. gydymo išlaidas, o, kadangi autoįvykio metu abudu nuteistieji savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudę akcinėje draudimo bendrovėje „RESO Europa", padaryta žala Kauno teritorinei ligonių kasai turi būti priteista iš ADB „RESO Europa".
Be to, skunde teigiama kad nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, jog jis priimtas 2007 m. balandžio 28 d., nors buvo priimtas ir paskelbtas 2007 m. gegužės 28 d., ką patvirtina įrašai posėdžio protokole. Taip pat įžanginėje nuosprendžio dalyje nuteistasis V. S. yra įvardintas kaip „V. S.".
Šalies argumentai
Nukentėjusioji civilinė ieškovė J. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2007-05-28 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir pilnai patenkinti jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos bei priteisti jį iš nuteistojo V. K.. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sumažino iš V. K. priteistinos neturtinės žalos dydį iki 1000 Lt. Teismas pripažino ieškinį įrodytu, tačiau neteisingai vadovavosi sąžiningumo ir protingumo principais, neatsižvelgė į V. K. turtinę padėtį, nepagrįstai nustatė ir rėmėsi sutuoktinio V. S. daline kalte dėl šio nusikaltimo padarymo. Jos teigimu, teismas nepilnai įvertino tai, kad ji ilgą laikotarpį dėl patirtų sužalojimų bei taikyto gydymo kentė didelį fizinį skausmą, ilgą laiką buvo ženkliai pablogėjusi jos sveikata, po eismo įvykio pusę metų ji buvo nedarbinga, dar iki šiol jaučia negatyvius dvasinius išgyvenimus. Ji nurodo, jog V. K., dirbdamas pas ūkininką K. B., per mėnesį uždirba minimalų 600 Lt. atlyginimą, o nuo š.m. liepos 1 d. jo minimali - 700 Lt., todėl, vertinant sąžiningumo ir teisingumo principais, priteista iš V. K. suma yra per maža. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į jos vyro kaltę. Jos įsitikinimu V. S. nuteistas neteisingai, nes ne jis padarė esminį pažeidimą eismo įvykyje, o V. K. veiksmai lėmė neturtinės žalos atsiradimą.
Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2007-05-28 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė įrodymus, iš esmės neteisingai ir neobjektyviai įvertino specialisto išvadas Nr. 11-2923 (05) (2005 11 24) ir Nr. 11-114 (06) (2006 04 14). Teismas nustatė, kad traktoriaus vairuotojas V. K. turėjo duoti kelią jį lenkiančiam automobiliui ir posūkio rodymas jam nesuteikė teisės daryti posūkį kai jį lenkia mašina. Tačiau nustatęs, jog ir jis taip pat pažeidė KET 53,172 ir 173 punktų reikalavimus, apylinkės teismas neįvertino to, kad jo veikoje nėra nusikaltimo objektyviosios pusės- tarp jo veikos ir pasekmių nėra jokio priežastinio ryšio. Apelianto teigimu, pradėdamas lenkti traktorių, jis neviršijo šiame kelio ruože nustatyto maksimalaus greičio, automobilio greitis buvo 76 km/h ir šioje situacijoje jis buvo saugus. Jo įsitikinimu, traktoriui nepažeidus KET 199 str. reikalavimų ir nepasukus kairėn, jis būtų galėjęs saugiai jį aplenkti, eismo įvykio nebūtų, jeigu V. K. pagal Kelių eismo taisyklių 199 p. reikalavimus būtų davęs kelią jį lenkiančiam automobiliui. V. K. atsirado pareiga praleisti jo vairuojamą traktorių lenkiančią transporto priemonę, tačiau jis šios pareigos neįvykdė, pirmas padarė pažeidimą, savo veiksmais sukėlė staigią, netikėtą grėsmę vairuojamą traktorių lenkiančiam V. S. automobiliui. Apelianto nuomone, jis įvykdė Kelių eismo taisyklių 173 p. nuostatą- iškilus grėsmei eismo saugumui, apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tačiau dėl nenumatytų V. K. veiksmų, jis nebeturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su jo vairuojamu traktoriumi. Apelianto teigimu,V. K. savo veiksmais pirmas pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl ir tapo pagrindiniu bei vieninteliu eismo įvykio kaltininku.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. S. bei jo gynėjas prašė nuteistojo bei nukentėjusios J. S. apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais, o prokuroro skundą atmesti.
Nuteistojo V. K. gynėjas prašė nuteistojo V. S. bei J. S. skundus atmesti, o prokuroro skundą tenkinti.
Prokurorė prašė tenkinti Šakių rajono apylinkės prokuroro bei nukentėjusios J. S. apeliacinius skundus, o nuteistojo V. S. skundą atmesti.
Civilinio ieškovo bei civilinio atsakovo K. B. atstovė prašė nuteistojo V. S., nukentėjusios J. S. skundus atmesti, o prokuroro skundą tenkinti iš dalies, ištaisant nuosprendyje padarytus apsirikimus.
Šakių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro skundas tenkintinas ir apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes jame netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai(LR BPK 326 str. 1d. 3p., 328 str. 4p.), o nuteistojo V. S. bei nukentėjusiosios J. S. skundai atmestini.
Apylinkės teismas nepagrįstai netenkino Valstybinės ligonių kasos pareikšto 3189,50 Lt. civilinio ieškinio patirtai turtinei žalai atlyginti. LR CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.248 str. nurodyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Todėl apylinkės teismo argumentas, kad ligonių kasai atlygintina tik tyčiniais veiksmais padaryta žala, yra visiškai nepagrįstas. Pareiga atlyginti autotransporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda tuomet, kai asmuo, įpareigotas tokią žalą atlyginti, yra kaltas. Valstybinės ligonių kasos įgaliotos Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, nes dėl autoįvykio metu nukentėjusios J. S. gydymo kaltais nuteistųjų V. K. ir V. S. veiksmais Valstybinei ligonių kasai buvo padaryta turtinė žala, t.y.ieškovai turėjo padengti nukentėjusiosios J. S. gydymo išlaidas. Kadangi autoįvykio metu abu nuteistieji savo civilinę atsakomybę buvo apdraudę akcinėje draudimo bendrovėje „RESO Europa", padaryta žala Valstybinei ligonių kasai turi būti priteista iš ADB „RESO Europa". Tačiau ieškinys priteistinas ne Valstybinės ligonių kasos teritoriniam padaliniui-Kauno teritorinei ligonių kasai, o pačiai Valstybinei ligonių kasai, nes būtent ji yra juridinis asmuo, kuriam padaryta turtinė žala.
Nuosprendyje taisytina ir jo priėmimo data bei nuteistojo V. S. vardas, nes jie nurodyti klaidingai.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji skunde ginčija tik jai iš V. K. priteisto civilinio ieškinio dydį neturtinei žalai atlyginti ir prašo priteisti visą jos pareikštą jam civilinį ieškinį.
Iš bylos medžiagos(b.l. 129-133 t.3) matyti, jog teisme patikslinusi ieškinį, J. S. prašė priteisti 18273,60 Lt. neturtinės žalos iš V. K. ir K. B.. Nukentėjusioji nurodė, jog ji dėl patirtų sužalojimų, taikyto gydymo, kentė didelį fizinį skausmą, pablogėjo jos sveikata, jaučia stiprius dvasinius išgyvenimus, ilgą laiką buvo nedarbinga, pasidarė nervinga, padidėjo jos emocinė įtampa.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus). Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais.
Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas nėra visiškai laisvas. Jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priteisdamas J. S. 1000 Lt. dydžio neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: nesunkias pasekmes sveikatai (J. S. nesunkiai sutrikdyta sveikata, stacionare ji gydėsi tik 6 paras, nėra objektyvių duomenų apie tai, kad trauma šiuo metu turi ar ateityje gali turėti kokias tai pasekmes), žalą padariusio asmens kaltę (nuteistasis nusikalto dėl neatsargumo ir sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių bei moralinių išgyvenimų). Teismas tinkamai įvertino žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jo asmenines savybes, elgesio ypatybes. Priteisiant neturtinę žalą, vadovautasi ir CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekta išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. Nuosprendyje nurodyti argumentai, dėl kurių nukentėjusios prašytas neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas. Darytina išvada, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, todėl nukentėjusios skundas atmestinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sužalojimas bei neturtinė žala J. S. padaryti kaltais ne tik V. K., bet ir V. S. veiksmais, todėl neturtinės žalos dydis turėtų būti proporcingai atlyginamas abiejų kaltų asmenų. Kadangi nukentėjusioji skunde neprašė priteisti neturtinę žalą iš V. S., ji ir V. K. pagrįstai sumažinta.
Teismas teisingai, objektyviai ir visapusiškai ištyrė abu nuteistuosius kaltinančius įrodymus bei teisingai juos nuosprendyje įvertino. Specialistų išvados Nr. 11-2923 (05) (2005 11 24) bei Nr. 11-114 (06) (2006 04 14)yra tinkamai įvertintos. Remdamasis visais ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog traktorių vairavęs V. K. privalėjo duoti kelią jį lenkiančiam automobiliui, tačiau, nepaisydamas Kelių eismo taisyklių 53 p., 199p. reikalavimų, to nevykdė ir padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 1d.
Tiek specialistų išvados byloje, tiek ir specialistės paaiškinimai teisme patvirtina, jog dėl autoįvykio metu kilusių pasekmių kaltas ne tik V. K., bet ir V. S., pažeidęs KET 53,172 ir 173 punktų reikalavimus. Jo veiksmai t.y. tai, jog jis lenkimo metu nepasirinko saugaus greičio ir, atsiradus kliūčiai, nestabdė savo vairuojamo automobilio tuo metu, kai V. K., sukdamas į kairę, užtvėrė kelią jo vairuojamai automašinai, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykio pasekmėmis-J. S. padarytu kūno sužalojimu.
KET 172 p. reikalavimai įpareigoja vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgus į važiavimo sąlygas, kelio būklę, eismo intensyvumą, kad šis galėtų sustabdyti transporto priemonę, jei to reikia dėl susidariusių aplinkybių. KET 173 p. reikalauja sulėtinti greitį ir net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeliant grėsmės kitiems eismo dalyviams.
Ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog V. S. nagrinėjamu atveju pasirinko netinkamą sprendimą t.y. bandė apvažiuoti sukantį į šalutinį kelią ir jam pravažiavimą užstojusį V. K. vairuojamą traktorių. Nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog šiuo atveju stabdydamas savo vairuojamą automobilį, V. S. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su V. K. vairuojamu traktoriumi ir jo būtų išvengęs, jei būtų stabdęs savo vairuojamą transporto priemonę. Tačiau automobilio jis nestabdė, o bandė apvažiuoti traktorių netinkamu būdu ir atsitrenkė į jį, kuomet šis jau buvo baigęs manevrą bei įvažiavęs į šalutinį kelią. Tokie V. S. veiksmai neabejotinai buvo viena iš autoįvykio kilimo priežasčių, todėl pagrįstai įvertinti kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs autoįvykį, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta žmogaus sveikata.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d. 3p., 328 str. 4p. kolegija
nutarė:
Nuteistojo V. S. ir nukentėjusios J. S. apeliacinius skundus atmesti, o Šakių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2007-05-28 nuosprendį pakeisti:
Tenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš civilinio atsakovo-ADB „RESO Europa“ Valstybinei ligonių kasai 3189.50 Lt. civilinį ieškinį.
Ištaisyti Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą datą į 2007-05-28 bei nuteistojo V. S. vardą iš Virginijaus į Virgilijaus vardą. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.