- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-913-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01417-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1730-217/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei A. Š., trečiasis asmuo A. A. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 778,94 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 40 Eur žyminį mokestį ir 266,34 Eur už ieškinio parengimą. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. vasario 22 d. ieškovė draudėjui trečiajam asmeniui A. A. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą PZULT 1673553, patvirtinantį, jog laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 22 d. iki 2015 m. vasario 22 d. jam priklausantis butas, (duomenys neskelbtini) yra apdraustas. 2014 m. vasario 23 d. ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš viršuje esančio buto, priklausančio atsakovei. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjui išmokėjo 1 778,94 Eur sumą, kurią sudaro 625,38 Eur dydžio draudimo išmoka už sugadintą kilnojamąjį turtą ir 1 153,56 Eur dydžio draudimo išmoka už sugadintą nekilnojamąjį turtą. Dėl užliejimo metu padarytos žalos yra atsakinga buto Nr. 6 savininkė – atsakovė, į kurią, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), ieškovė įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Atsakovei buvo išsiųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad dėl užpylimo trečiojo asmens butui buvo padaryta būtent tokio dydžio žala, kurią draudikas atlygino. Atsakovė mananti, kad A. A. buto draudimą įformino atgaline data. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą. Šio termino pradžia skaičiuojama nuo to momento, kai ieškovė įvykdė pagrindinę prievolę, t. y. išmokas pervedė nukentėjusiam A. A. – 2014 m. kovo 7 d. - 2 159,30 Lt , 2014 m. kovo 10 d. – 3 983 Lt, todėl terminas kreiptis į teismą ieškovei pasibaigė 2015 m. kovo 11 d.
Trečiasis asmuo ieškinį palaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 1 778,94 Eur žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 778,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 835,04 Eur išlaidoms už advokato teisinę pagalbą atlyginti ir 40 Eur žyminį mokestį; priteisė iš atsakovės valstybei 6,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatė, kad 2014 m. vasario 22 d. ieškovė Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. PZULT 1673553 apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį trečiajam asmeniui. 2014 m. vasario 23 d. ginčo butas buvo užlietas iš buto Nr. 3, nuosavybės teise priklausančio atsakovei. 2014 m. kovo 7 d. A. A. išmokėta 2 159,30 Lt (625,38 Eur) žalos atlyginimas. Lokaline sąmata nustatyta, kad apskaičiuota nuostolio suma 4 163 Lt ir 20 Lt už avarinės tarnybos iškvietimą 20 Lt, iš viso 4 183 Lt suma, pritaikius 200 Lt išskaitą, 3 983 Lt išmokos suma 2014 m. kovo 10 d. A. A. išmokėta 3 983 Lt (1 153,56 Eur) žalos atlyginimo. Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad šiuo atveju taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nes tarp ginčo šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Ieškovei senaties terminas baigiasi 2017 m. kovo 11 d., o ji į teismą kreipėsi 2015 m. birželio 4 d., todėl senaties termino nepraleido. Teismas nurodė, kad ginčo buto užliejimą ir kilusią žalą patvirtina 2014 m. vasario 27 d. pranešimas apie įvykį, 2014 m. vasario 27 d. turto apžiūros aktas bei jo priedai. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, kad buto užpylimas įvyko 2014 m. vasario 21 d. kaip neįrodytą. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktos draudimo sutarties matoma, kad ji buvo sudaryta 2014 m. vasario 22 d. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštas, kuriame nurodoma, jog įmoka, už PZU LT 1673553 sumokėta 2014 m. vasario 22 d. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ieškinyje pateikti reikalavimai ir dokumentai yra nepagrįsti ir neobjektyvūs. Nurodė, kad pati atsakovė 2014 m. liepos 23 d. pranešime dėl įvykio pripažino, jog iš jai priklausančio buto buvo aplietas ginčo butas. Ieškovė, vykdydama žalos administravimo procedūras nebuvo saistoma pareigos kviesti atsakovę dalyvauti apgadinto turto apžiūroje, kadangi atsakovė nėra nekilnojamojo turto ekspertė ar vertintoja, jos dalyvavimas apžiūrint aplietą turtą ir nustatant padarytos žalos dydį neturi reikšmės ieškovės, kaip draudiko, administruojamos bylos dėl padarytos žalos eigai. Teismas nurodė, kad pateiktos fotonuotraukos yra pateikiamos kaip papildoma informacija prie visų įrodymų ir dokumentų, kurie patvirtina užliejimo metu ieškovo draudėjo patirtą žalą. Į lokalinę sąmatą įtraukiama ir žala, kuri nėra pastebima surašant turto apžiūros aktą, tačiau paaiškėja atliekant remonto darbus. Nurodytos technikos defektai dėl užliejimo ir drėgmės gali būti pastebėti ir tik po tam tikro laiko, todėl pagrįstai įtraukti į atlygintinos žalos paskaičiavimą. Remdamasis 2014 m. vasario 27 d. turto apžiūros aktu ir jo priedais teismas nustatė, jog patalpose 3-2 ir 3-4 buvo padaryta žala laminuotoms grindims: patalpoje 3-2 žala padaryta 17,25 m² grindų ploto, o patalpoje 3-4 yra 9,46 m² ploto, todėl laikė, jog žala bendrai buvo padaryta 27 m² laminuotų grindų, patalpoje 3-3 žala padaryta 11,53 m² sienų ploto, o patalpoje 3-2 žala padaryta 14 m² sienų ploto, taigi žala buvo nustatyta teisingai – 27 m², todėl atsakovės argumentus pripažino nepagrįstais. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad lubų dailylenčių atspalviai būna skirtingi, todėl neįmanoma parinkti reikiama atspalvį tik sugadintiems lubų plotams, todėl lubų plotai dailylentėmis yra dengiami pilnai, o ne dalinai, taip pat yra remontuojamos ir sienos bei grindys. Jeigu lubų plotai būtų remontuoti tik dalinai, būtų pažeistas CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį turi būti atlyginta visa žala. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, remdamasi draudimo sutartimi, atlygino žalą apgadinto turto savininkui ir išmokėjo trečiajam asmeniui A. A. 625,38 Eur dydžio draudimo išmoką už sugadintą kilnojamąjį turtą ir 1153,56 Eur dydžio draudimo išmoką už sugadintą nekilnojamąjį turtą, iš viso 1778,94 Eur, todėl turi pagrindą reikalauti ir prisiteisti atlygintą žalą iš atsakovės subrogacijos tvarka (CK 6.1015 str. 1 d.). Kadangi atsakovė ieškovės reikalavimo atlyginti žalą tinkamai nevykdė, iš jos teismas priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkas. Nustatęs, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių užmokesčio dydžių už advokato teikiamą teisinę pagalbą, ieškinį patenkinęs visiškai, teismas tenkino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašė Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei atnaujinti įrodymų tyrimą, gauti informaciją iš ieškovės apie 2014 m. vasario 22 d. draudimo sutarties Nr. PZULT 1673553 sudarymo aplinkybes. Nurodė, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, taip pat neteisingai taikė materialinės teisės normas. Atsakovės ir liudytojų S. C., V. Š., O. Š., E. L. parodymais buto užliejimas įvyko ne ieškovų nurodomą dieną, t. y. 2014 m. vasario 23 d., bet naktį iš 2014 m. vasario 21 d. į 2014 m. vasario 22 d. Tokiu būdu išmoka pagal 2014 m. vasario 22 d. draudimo sutartį buvo negalima. Teismas į šiuos liudytojų parodymus neatsižvelgė. Nurodė, kad trečiasis asmuo bei jo pusėje esantys liudytojai pateikė draudimo kompanijai melagingą informaciją, o po to melagingai liudijo teisme. Teismui nekilo abejonių, kad buto užliejimas įvyko praėjus kelioms valandoms po draudimo sutarties sudarymo. Trečiasis asmuo niekuomet prieš tai nebuvo apsidraudęs. Tuo nesusidomėjo, nors paprastai dėl draudiminių įvykių atliekami kruopštūs tyrimai. Iki pat pretenzijos atsakovei pateikimo ieškovė nesikreipė nei į galimą įvykio kaltininkę, nei į kitus daugiabučio kaimynus, nepasitelkė specialistų nustatyti galimą užliejimo laiką. Atsakovė, duodama parodymus teisme, nurodė, kad iš karto po įvykio buvo pas trečiąjį asmenį namuose, kalbėjosi apie žalą ir jokios kalbos apie būsto draudimą nebuvo. Draudimo sutartis buvo sudaryta šeštadienį, be to, ji sudaryta likus kelioms valandoms iki ieškovės nurodomo buto užliejimo laiko. Atsakovė nurodė, kad neturi jokios galimybės gauti reikalingos informacijos iš draudimo kompanijos apie klientų kreipimosi fakto fiksavimą, draudimo sutartis sudarančių agentų darbo laiką, prisijungimą prie kompiuterinių informacinių sistemų, draudimo sutarčių registracijos ir įsigaliojimo laiką. Ši informacija būtina siekiant įrodyti galimą ieškovės nesąžiningumą. Teismas neatsižvelgė, kad paties ieškovės sudarytas turto apžiūros aktas, jo priedai, lokalinė sąmata, nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimai prieštarauja prie bylos atsakovės pateiktoms pačios ieškovės padarytoms fotonuotraukoms. Nuotraukos patvirtina, kad iš tikrųjų buvo užpilta tik nedidelė koridoriaus sienos dalis. Grindys, priešingai nei teigė ieškovė, nėra išsipūtusios, plyšiai tarp grindlenčių patvirtina tik kad jos laisvai slankioja. Nuotraukose nematyti jokių sugadintų lubų, vaizdo, garso ar kitos aparatūros. Avarinė tarnyba „Jonavos paslaugos“ buvo iškviesta ne iš karto po įvykio, o 2014 m. vasario 24 d., ką patvirtina pačios bendrovės pinigų priėmimo kvitas. Šis iškvietimas neįrodo, kurią dieną iš tikrųjų įvyko buto užliejimas, t. y. nepaneigia atsakovės nurodytų faktų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodė, kad atsakovės prašymai apeliacinės instancijos teisme apskritai neturi būti tenkinami, nes faktinės draudimo sutarties sudarymo aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, o šioje proceso stadijoje neatsirado jokių naujų svarbių aplinkybių, dėl kurių ši informacija turėtų būti išreikalauta. Ieškovė prašė apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko dėl šių motyvų:
1. Atsakovės argumentas, kad užliejimo įvykis įvyko ne 2014 m. vasario 23 d., o naktį iš 2014 m. vasario 21 d. į 2014 m. vasario 22 d., prieštarauja pačios atsakovės surašytam ir pasirašytam 2014 m. liepos 23 d. pranešimui dėl įvykio, kuriuo atsakovė pripažino, jog būtent 2014 m. vasario 23 d. iš jai priklausančio buto buvo aplietas butas Nr. 3. Taip pat trečiojo asmens ir jo pusėje esančių liudytojų (G. A., N. A.) parodymai patvirtina, jog užliejimo įvykis įvyko 2014 m. vasario 23 d. Aplinkybę, kad draudimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. vasario 22 d. patvirtina pati sutartis ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. išrašas iš ieškovės duomenų bazės, kuriame nurodoma, jog įmoka už šią draudimo sutartį sumokėta 2014 m. vasario 22 d. trečiojo asmens teigimu, butą Nr. 3 atsakovė užliejo du kartus. Po pirmo užliejimo įvykio, maždaug prieš dvi savaites iki 2014 m. vasario 23 d. įvykio, atsakovė buvo atėjusi ir sutarusi atlyginti tuo metu padarytą nedidelę turto žalą, tačiau po nagrinėjamo užliejimo atvejo 2014 m. vasario 23 d. atsakovė į A. A. nesikreipė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad draudimo sutartis sudaryta jau įvykus užliejimo įvykiui, todėl šie jos argumentai yra atmestini;
2. Ieškovė pritarė teismo motyvams, kad atsakovei nepateikus įrodymų, kad byloje pateikti ieškovės dokumentai ar parašai yra suklastoti, argumentas, jog dokumentai yra nepagrįsti ar neobjektyvūs neturi jokios teisinės reikšmės, kaip ir jokio pagrindo neturi atsakovės motyvai, kad draudikas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Visa turto žala nėra pastebima iš karto surašant turto apžiūros aktą, dalis žalos nėra matoma ir paaiškėja tik atliekant remonto darbus. Nuotraukos nėra laikytinos pagrindine žalą pagrindžiančia įrodomąja medžiaga, nes iš jų nustatyti viso žalos masto neįmanoma. Nuotraukos negali prieštarauti kitiems žalos dydį patvirtinantiems rašytiniams dokumentams.
3. Atsakovės motyvai, kad avarinė tarnyba UAB „Jonavos paslaugos“ buvo iškviesta tik 2014 m. vasario 24 d., praėjus daugiau nei parai po įvykio, kas neva patvirtina aplinkybę, jog užliejimo įvykis nesukėlė rimtų padarinių, niekaip nepagrindžia įvykusio užliejimo masto ir padarytos žalos, nes informacija, jog vanduo baigė skverbtis tik atvykus avarinei tarnybai, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų išreikalavimo
Apeliantė A. Š. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Kadangi į bylą su apeliaciniu skundu naujų įrodymų nepateikta, apeliacinis skundas grindžiamas dėl netinkamo įrodymų, faktinių aplinkybių bei teisės normų taikymo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis nagrinėjimas nėra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Apeliantė apeliaciniame skunde prašo gauti informaciją iš UAB DK „PZU Lietuva“ apie 2014-02-22 draudimo sutarties Nr. PZULT 1673553 sudarymą – kada ir kokiu būdu kreipėsi klientai, draudimo sutartį sudariusio agento darbo laiką, jo prisijungimą prie kompiuterių informacinių sistemų, draudimo sutarties registracijos ir įsigaliojimo laiką. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teismas atsisako prašymą tenkinti, kadangi toks prašymas galėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme, be to, faktinės draudimo sutarties aplinkybės buvo išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme.
Byloje nustatyta, kad 2014-02-22 Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. PZULT 1673553 (b. l. 56) buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. A., 2014-02-24 įregistruotas pranešimas apie 2014-02-23 įvykį (b. l. 57), turto apžiūros aktas Nr. 183326 ir priedai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 prie turto apžiūros akto (b. l. 58-61) patvirtina buto užliejimo faktą ir žalą. 2014-07-23 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 62) nustatyta, kad butas Nr. 6, iš kurio buvo užlietas butas Nr. 3, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovas 2014-02-23 įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjui išmokėjo 1778,94 Eur draudimo išmokos, kurią sudaro 625,38 Eur dydžio draudimo išmoka už sugadintą kilnojamąjį turtą ir 1153,56 Eur dydžio išmoka už sugadintą nekilnojamąjį turtą.
Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Dėl draudiminio įvykio
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 konstatuota, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.
Kaip nurodyta anksčiau 2014-02-22 Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. PZULT 1673553 (b. l. 56) buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. A.. Į bylą pateikta 2015-08-12 išrašas iš ieškovo duomenų bazės, kuriame nurodoma, kad įmoka už šią draudimo sutartį sumokėta 2014-02-22, todėl nėra pagrindo abejoti dėl draudimo sutarties tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir A. A. sudarymo.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad net jeigu draudimo sutartis ir buvo sudaryta 2014-02-22, tačiau pagal ją išmoka negalima, nes buto užliejimas įvyko ne ieškovo nurodytą dieną, t.y. 2014-02-23, bet naktį iš 2014-02-21 į 2014-02-22. Šį apeliacinio skundo argumentą atsakovė įrodinėja liudytojų S. C., V. Š., O. Š., E. L. parodymais. Aplinkybę, kad buto užliejimas įvyko 20014-02-23 įrodo trečiojo asmens A. A. ir liudytojų G. A. ir N. A. parodymai.
A. A. ieškovui apie jo buto užliejimą iš kaimynės buto Nr.6 pranešė 2014-02-24, pranešime nurodyta, kad įvykio data – 2014-02-23 (t. 1, b. l. 57). Pati atsakovė pranešime dėl įvykio, kuriame nurodyta įvykio data 2014-02-23, paaiškino, kad iš jai priklausančio buto buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini), kadangi užsikimšo vonios vandens pertekliaus surinkimo vamzdis, o to ji matyti negalėjo (t. 1, b. l. 63). Iš 2014-02-27 turto apžiūros akto Nr. 183326 ir jo priedų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (b. l. 58-61) matosi, kad trečiojo asmens A. A. butas buvo užlietas ir turtui buvo padaryta žala.
Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė esant labiau tikėtiną išvadą, kad trečiojo asmens butas buvo užlietas jo nurodytą dieną t.y. 2014 m. vasario 23 d. ir užlietas iš atsakovės buto, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo įvykis nebuvo draudiminis.
Dėl žalos dydžio nustatymo
Iš nuostolio bei draudimo išmokos apskaičiavimo, 2014-03-05 draudimo išmokos mokėjimo pažymos bei 2014-03-07 vietinio mokėjimo nurodymo matosi, kad trečiajam asmeniui už sugadintą kilnojamąjį turtą buvo išmokėta 625,38 Eur dydžio draudimo išmoka (2159,30 Lt) (t. 1, b. l. 65-68). Iš 2014-03-06 pranešimo dėl žalos atlyginimo, 2014-03-06 lokalinės sąmatos, 2014-02-24 pinigų priėmimo kvito, 2014-03-06 draudimo išmokos mokėjimo pažymos, 2014-03-10 vietinio mokėjimo nurodymo (t. 1, b. l. 70-75) matosi, kad trečiajam asmeniui A. A. už sugadintą nekilnojamąjį turtą išmokėta 1153,56 Eur (3983 Lt) draudimo išmoka. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šie dokumentai, patvirtinantys draudimo išmokos apskaičiavimą prieštarauja prie bylos paties ieškovo pateiktoms fotonuotraukoms. Apeliantė nurodo, kad nuotraukos patvirtina, jog užlieta tik nedidelė koridoriaus sienos dalis, plyšiai tarp grindlenčių patvirtina, kad jos tik laisvai slankioja, nuotraukose nematyti sugadintų lubų, vaizdo ar kitos aparatūros. Tačiau, kaip minėta, be fotonuotraukų, į bylą pateikti kiti įrodymai, kurie patvirtina trečiojo asmens turtui padarytą žalą. 2014-02-27 turto apžiūros akto ir jo priedų teisėtumą patvirtina draudėjui paslaugas suteikusių asmenų parašai, todėl buto užliejimo padariniai yra pagrįsti ir objektyvūs. Lokalinė sąmata taip pat yra patvirtinta draudiko masinės žalų skyriaus ekspertės, turinčios reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. 2014-02-27 E. M. IĮ „Technoera“ technikos defektinis aktas (t. 1, b. l. 100) patvirtina, kad apžiūrėjus nešiojamą kompiuterį „ASUS F5Z“, priklausantį A. A., nustatyta, kad kompiuteris yra gavęs drėgmės, pažeista pagrindinė plokštė, kurios keisti neapsimoka, už kompiuterio apžiūrą mokėta 60 Lt (t. 1, b. l. 101). Aptartuose dokumentuose nurodyti duomenys ir pagrindžia trečiojo asmens turtui padarytą žalą, o pateiktos nuotraukos vertinamos kaip papildoma informacija prie kitų dokumentų ir įrodymų.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ turėjo 154,88 Eur išlaidų (t. 2, b. l. 16-17), todėl apeliacinio skundo netenkinus, šios išlaidos priteisimos iš atsakovės A. Š. (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 154,88 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 88 centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.