Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė „Vilniaus būstas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Akcentuoja, kad Agentūra visiškai nepagrindžia savo tokio sprendimo, kad pareiškėja privalo grąžinti net 30.628,20 Eur sumą. Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėja įpareigota grąžinti 30.628,20 Eur sumą, tačiau Agentūros Ginčijamame sprendimą nurodyta, kad jokio pažeidimo nustatyta nebuvo. Taigi, kyla pagrįstos abejonės, kokių teisės aktų pagrindu Agentūra priėmė Ginčijamą sprendimą, kai pati nusprendė, kad pažeidimo nėra. Pastebi ir tai, jog Ginčijamame sprendime nurodyta, kad grąžintinų lėšų sąsaja su pažeidimu – nesusijusios su nustatytu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kad Ginčijamas sprendimas iš esmės yra tarsi Administracijai pritaikyta sankcija, nors jokio pažeidimo nustatyta nebuvo. Taigi, Administracijos nuomone, Ginčijamas sprendimas pažeidžia proporcingumo principą

Atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimai dėl lėšų grąžinimo priimami ir vykdomi, grąžintinos ir projektų vykdytojų grąžintos lėšos administruojamos Finansinės paramos grąžinimo taisyklėse ir 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Kaip matyti iš Taisyklių 7 punkto nuostatos formuluotės grąžintinos lėšos yra tiesiogiai susijusios su teisės aktu, reikalaujančiu lėšas grąžinti. Kitaip tariant, teisės aktas turi numatyti (nustatyti) konkretų atvejį, kuomet lėšos yra reikalaujamos grąžinti. Kaip matyti iš Ginčijamo sprendimo, jame nėra nurodytas joks teisės aktas, kuris pagrindžia Agentūros priimtą sprendimą, reikalaujantį, kad Administracija grąžintų 30.628,20 Eur sumą.

Pažymi ir tai, kad sprendimas dėl lėšų grąžinimo turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus (Taisyklių 7.2.1 papunktis).

Konstatuoja, kad Agentūra ne tik priėmė Ginčijamą sprendimą, neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, tačiau ir pažeidė gero administravimo, atsakingo valdymo principus.

Atsakovė viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra prašymą pripažino.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus būstas“ prašė pareiškimą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Administracija, įgyvendindama Projektą, skelbiamų derybų būdu įvykdė Pirkimą. Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 30-731/20 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu komisijos sudarymo ir šios komisijos veiklos reglamento tvirtinimo“ sudaryta Komisija konstatavo, kad per nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą buvo gauti 2 vokai su 2 butų pasiūlymais. Perkančioji organizacija, įvykdžiusi Pirkimą, 2021 m. balandžio 7 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DJ-2803 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, įsigijimo, kurios vertė – 60.000,00 Eur.

Administracija, vykdydama jai Vietos savivaldos įstatymo pagrindu deleguotą funkciją, t. y. paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. A30-2500/21 pagrindu priėmė sprendimą išnuomoti dviejų kambarių 35,69 (trisdešimt penkių ir šešiasdešimt devynių šimtųjų) kv. m bendrojo (naudingojo) ploto Vilniaus miesto savivaldybės būstą (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tuo, kad namas, kuriame buvo apgyvendintas nuomininkas turėjo būti nugriautas.

Agentūra, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad susigrąžinamos su MP013 apmokėtos išlaidos pagal 2021 m. balandžio mėn. 7 d. sutartį Nr. DJ-2803 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 30-202/24 "Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto fondo sąrašų patvirtinimo" šis butas nenurodytas Vilniaus miesto socialinio būsto fondo sąraše. Agentūra nustatė, kad Administracija turi grąžinti 30.628,20 Eur sumą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2024 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 2024-SF/2-322 „Grąžintinos lėšos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Agentūra prašymą pripažino, nurodė, kad prašymo pripažinimo procesinės pasekmės žinomos.

Atsiliepime į skundą Agentūra nurodė, jog sutinka su Administracijos pareiškime nurodytais argumentais dalyje dėl Ginčijamo sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose keliamiems reikalavimams.

Pažymi, kad 2024 m. gegužės 23 d. informavo pareiškėją dėl galimybių ginčą išspręsti taikiai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės) bei 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

Administravimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. kovo 15 d.) 314 punkte įtvirtinta, jog įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą (įskaitant ir pažeidimo tyrimus dėl pirkimų iš CPO), priima sprendimą: pažeidimas nenustatytas (314.1. papunktis); pažeidimas nustatytas, bet gali būti ištaisytas (314.2. papunktis); pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti (314.3. papunktis) bei: nutraukiama projekto sutartis (314.3.1. papunktis) ir (arba) šios išlaidos susigrąžinamos (jei jos buvo apmokėtos projekto vykdytojui), (314.3.2. papunktis) ir (arba) šios išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateiktas ar teikiamas mokėjimo prašymas bus tvirtinamas) (314.3.3. papunktis).

Taisyklių 7.2.1 papunkčio nuostatos yra tiesiogiai susijusios su teisės aktu, reikalaujančiu lėšas grąžinti. Kitaip tariant, teisės aktas turi numatyti (nustatyti) konkretų atvejį, kuomet lėšos yra reikalaujamos grąžinti. Kaip matyti iš Ginčijamo sprendimo, jame nėra nurodytas joks teisės aktas, kuris pagrindžia Agentūros priimtą sprendimą, reikalaujantį, kad Administracija grąžintų 30.628,20 Eur sumą. Tai reiškia, kad Ginčijamame sprendime nenurodytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas, nes vien tai, kad buvo nustatytas faktas apie būsto priskyrimą ne prie socialinio būsto sąrašo, nesudaro pagrindo ignoruoti pareigą tinkamai ir visapusiškai įvertinti situaciją tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Agentūros priimto Ginčijamo sprendimo turinio neįmanoma nustatyti, kuriais argumentais ir teisės aktų nuostatomis atsakovė grindžia sprendimą grąžinti 30.628,20 Eur sumą, todėl nustatyti Ginčijamo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai ir sudarantys pagrindą aktą panaikinti. Dėl šios priežasties kiti šalių argumentai šiame bylos nagrinėjimo etape neturi teisinės reikšmės ir laikytini pertekliniais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 2024-SF/2-322 „Grąžintinos lėšos“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.