Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo M. U., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos pi­lie­čio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 18 d., apie 23²⁴ val., Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, Beržų gatvėje, M. U. vairuodamas Z. Ž. vardu registruotą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS PB patrulio E. G. teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, stabdant jį šviesą atspindinčiu skrituliu (raudonos ir baltos spalvų) ir įjungus specialiuosius tarnybinio automobilio švyturėlius (raudonos ir mėlynos spalvų), padidinęs greitį nuvažiavo, ir, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje nesuvaldęs vairuojamo automobilio, vertėsi ant stogo, automobilį apgadino, o iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, M. U. vartojo alkoholį, nes 2013-10-19, 3²⁷ val., alkotesteriu jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1.13 ‰ su leidžiama ± 5% paklaida). Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 17, 133, 231.1, 233, 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. U. 2014-03-05 teismo posėdžio metu kaltės nepripažino motyvuodamas tuo, kad 2013-10-19 administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, 2014-09-25 teismo posėdžio metu M. U. pagal naują administracinį kaltinimą kaltės nepripažino motyvuodamas tuo, kad 2014-07-23 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, atsisakė duoti išsamesnį paaiškinimą dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo.

M. U. atstovė advokatė Angelija Morkvėnienė prašo administracinę bylą nutraukti, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 7 p.

Savo pasiaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole M. U. nurodė, kad Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime jis vežė draugą A. Ž. jo tėvui Z. Ž. priklausančiu automobiliu, kurį vairavo jis. Kadangi jį apakino iš priekio parvažiuojantis automobilis, nepastebėjo jį stabdančių policijos pareigūnų ir pro juos pravažiavo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve sumėtė automobilio galinę dalį, jis nesuvaldė automobilio, ko pasėkoje automobilis apsivertė ant stogo. Abu su draugu išlipę iš automobilio išėjo ieškoti pagalbos. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių išaiškinimo gėrė alų dėl patirto streso eismo įvykio metu, o atslūgus stresui, kartu su draugu nuvyko į Plungės rajono PK pranešti apie eismo įvykį. (byla Nr. 608, b.l. 4).

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Iš liudytojo A. Ž. pirminio apklausos protokolo matyti, kad 2013 m. spalio 18 d., apie 19⁰⁰ val., jis su M. U. ir kitais draugais sodyboje Slėnio g. 10, (duomenys neskelbtini) kaime vartojo alkoholinį gėrimą „Zelionaja Marka“, apie 23²⁰ val. niekam nesakę su juo išėjo prie jo automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo, vairuojant M. U., išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kai pastebėjo policijos pareigūną mojantį skersai kelio lazdele, pravažiavus pareigūnus nesustojo ir nuvažiavo link Babrungėnų kaimo, bet M. U. nesuvaldė automobilio ir apsivertė. Abu pabėgo pas kaimyną prašyti pagalbos atkelti automobilį, vėliau susisiekė su jo drauge O. L., kurios abu primygtinai prašė prisiimti atsakomybę dėl to, kad ji vairavo automobilį, ir nesustojusi stabdant policijos pareigūnams padarė avariją. (byla Nr. 608, b.l. 30).

Apklaustas liudytoju teisme A. Ž. parodė, kad jis prašė M. U. vairuoti, prieš tai jį išsikvietęs telefonu, žadėjo važiuoti į namus, bet sugalvojo pasivažinėti po (duomenys neskelbtini). Kai apsivertė mašina, nebuvo sužeisti, todėl išėjo ieškoti pagalbos pas M. U. senelį, galvodami, kad partemps mašiną. Kaip policija atsirado įvykio vietoje, nežino. Pripažino, kad pirminį apklausos protokolą pasirašė jis, tačiau nesutinka su jo turiniu. Pas M. namuose atsigėrė alaus, buvo po 24 val., ir nuvyko į policijos komisariatą. Būdamas Plungėje paskambino O. L. ir pasikvietė atvykti, kad jį palaikytų morališkai (byla Nr. 8, b.l. 100-101).

Iš liudytojos O. L. pirminio apklausos protokolo matyti, kad 2013-10-18, apie 23⁰⁰ val., buvo sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23¹⁰ val. ji pastebėjo, kad nėra jos draugo A. Ž. ir M. U., kurie abu buvo vartoję alkoholio. Apie 1⁰⁰ val. jai paskambinę A. Ž. ir M. U. norėjo su ja susitikti, o susitikus primygtinai prašė prisiimti kaltę dėl automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo, nes ji mažiausiai turi ką prarasti. (byla Nr. 608, b.l. 31).

Apklausta liudytoja teisme O. L. parodė, kad išgertuvių metu sodyboje (duomenys neskelbtini) ji nedalyvavo, ją iš namų Plungėje A. Ž. pasikvietė skambindamas telefonu, sakėsi padarę avariją ir eina į policiją, prašė palydėti, pabūti su juo. Nei A., nei M. neprašė apsiimti kaltės kad ji vairavo. Neneigė, kad parašas ant pirminio apklausos protokolo yra jos, tačiau nesutiko su jo turiniu. Tą vakarą ji buvo kavinėje „Bildukas“ su drauge L. K., seserimi D. L., buvo draugės gimtadienis, todėl jai buvo nustatytas girtumas (byla Nr. 8, b.l. 100).

Pažeidėjas M. U. neigia padaręs pažeidimą dėl nepaklusimo sustoti, nes nepastebėjo, kad pareigūnai būtų jį stabdę, neprisipažįsta, jog iš įvykio vietos pasišalino, nes automobilis nuvažiavo nuo kelio, kur jis ir buvo paliktas, jokio pavojaus eismo saugumui nekėlė, todėl pareigos pranešti policijai jis neturėjo, be to, jo nuomone, jis buvo stabdomas ir persekiojamas policijos pareigūnams nesilaikant Policijos patrulių veiklos instrukcijų.

Faktą, kad M. U. nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodo policininko E. G. tarnybinis pranešimas ir jo parodymai teisme.

Iš policininko E. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-10-18, 23²² val., patruliuodamas su vyr. patruliu A. B. Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, Beržų gatvėje pastebėjo iš priekio parvažiuojantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį stabdė įjungtais tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos specialiu šviesos švyturėliu bei šviesą atspindinčiu skrituliu (raudonos ir baltos spalvos), kuris priartėjęs prilėtino greitį, tačiau privažiavęs nesustojo, o padidinęs greitį nuvažiavo, todėl vairuotoją ėmė persekioti. Persekiojant automobilį (duomenys neskelbtini) gatve ir pravažiavus kelio vingį pastebėjo, jog automobilis yra apvirtęs ant stogo ir jame žmonių nėra. Įvykio aiškinimosi metu tą pačią naktį į policijos komisariatą atvyko M. U. ir A. Ž.. A. Ž. paaiškinime nurodė, kad automobilį vairavo M. U., iš pradžių jo prašęs prisiimti atsakomybę už padarytus KET pažeidimus, tačiau A. Ž. su tuo nesutiko. M. U. prisipažino vairavęs automobilį, teigė nepastebėjęs stabdančių policijos pareigūnų, o vėliau važiuodamas nesuvaldė automobilio ir apsivertė, bei išsigandęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, po eismo įvykio vartojo alkoholį. (byla Nr. 608, b.l 19).

Apklaustas teisme liudytoju E. G. parodė, kad dirbdamas kelių patruliu Plungės PK patruliavo (duomenys neskelbtini) kaime su kriminalinės policijos biuro pareigūnu Bagdonavičiumi. Pastebėję iš priekio atvažiuojantį automobilį nutarė sustabdyti prevenciškai, patikrinimui ar blaivus vairuotojas. Įjungus automobilio švyturėlius, jis išlipęs mojo skrituliu su atšvaitu skersai važiuojamosios kelio dalies. Privažiavusi „Audi“ sulėtino greiti, bet nesustojo, o padidinusi greitį nuvažiavo. Pradėjus persekioti nuo „Audi“ atsiliko, kurią vėliau rado apsivertusią. Nustatę automobilio savininką apklausė. Kai pradėjo forminti įvykį, į policiją atėjo A. Ž., M. U., O. L., kuri tvirtino, kad ji vairavo ir nestojo stabdoma, o paaiškinus kas jos laukia už tokį pažeidimą, apsiverkė ir pasakė, kad A. Ž. ir M. U. prašė jos apsiimti kaltę. Visi buvo apklausti, patikrintas neblaivumas (byla Nr. 8, b.l. 81-83).

Teisme apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime, Beržų gatvėje automobilį stabdė Gaubys, jis įjungė švyturėlius. Automobilis prilėtino greitį, po to padidino greitį ir nesustojęs nuvažiavo. Gaubys stabdydamas turėjo raudoną apskritimą su atšvaitu. Kai mašina nestojo ją pradėjo persekioti, kuri jau buvo dingusi iš akiračio. Garso signalas nebuvo naudojamas, o švyturėliai buvo įjungti. Po kiek laiko rado mašiną, žmonių nebuvo, mašina buvo apvirtusi, tada pavyko prasinešti budėtojui, nes stabdant mašiną nebuvo ryšio. Buvo iškviesti atsakingi už įvykį darbuotojai (byla Nr. 8, b.l. 83-84).

Teisme apklaustas liudytoju G. T. parodė, kad su tyrėju Dobrovolskiu pagal iškvietimą buvo atvykęs į įvykio vietą ir matė apsivertusį automobilį. Tuo metu nepavyko išsiaiškinti kas vairavo, o vėliau į policijos komisariatą asmenys prisistatė patys ir prisipažino, kad važiuojant apsivertė (byla Nr. 8, b.l. 84).

Taigi, iš liudytojų E. G. ir A. B. parodymų teisme matyti, kad M. U. buvo stabdomas aktyviais veiksmais, kurių nepastebėti pažeidėjas negalėjo, jis teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso ir, padidinęs greitį, nuvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 96-4537) patvirtintų taisyklių 26, 30 punktuose yra nustatytos pareigūnų pareigos, kuomet transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, tačiau net ir šių policijos pareigūnų pareigų neatlikimas ar netinkamas neatlikimas asmens kaltės dėl padaryto pažeidimo nepašalintų. Todėl M. U. argumentai, kad policijos pareigūnai E. G. ir A. B., stabdydami bei persekiodami nepaklususį sustoti jo vairuojamą automobilį ,,Audi 80“, nesilaikė instrukcijos reikalavimų dėl automobilio stabdymo ir persekiojimo, kad persekiojimo metu radijo ryšiu apie persekiojamą nepaklususį sustoti automobilį nebuvo informuotas budėtojas, nesudaro pagrindo abejoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktu ir M. U. kaltės dėl šio teisės pažeidimo nepašalina.

M. U. padarytas eismo įvykis vertintinas ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo kontekste, kuris numato, kad eismo įvykis tai – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas ir už ką administracinę atsakomybę numato administracinių teises pažeidimų kodeksas. Pagal teismo nustatytas aplinkybes, M. U. apgadino ne savo automobilį, ne jam nuosavybės teise priklausantį turtą, o kitam asmeniui – Z. Ž. priklausantį turtą. Todėl darytina išvada, kad M. U. sukeltas eismo įvykis laikytinas tokiu, už kurį kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nuostatas.

Be to, byloje nustatyta, kad M. U. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas (apgadintas) kitam asmeniui priklausantis turtas, tačiau nepasiliko eismo įvykio vietoje ir nelaukė policijos, o pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra tiesiogiai susijęs, vietos, nevykdydamas KET 231.1 ir 234 p. numatytų pareigų.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytas ir tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y., asmuo ne tik suvokia, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Taikydamas ATPK 130 str. 1 d., teismas turi nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, jog iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, taip pat savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-3-2013). Pasitraukimas iš eismo įvykio gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y., pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Liudytojų A. Ž., O. L. pirminiai apklausų protokolai patvirtina, jog M. U. po eismo įvykio primygtinai prašė jų prisiimti kaltę vairavus automobilį, nesustojus stabdant policijos pareigūnams ir padarius avariją. Šiais liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, jie yra nuoseklūs ir esminėse aplinkybėse sutampa su kita bylos medžiaga.

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-10-19, 3²⁷ val., t. y., praėjus beveik keturioms valandoms po eismo įvykio, M. U. buvo neblaivus – alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19128 jam buvo nustatytas lengvas (1.13 ‰) girtumas, su alkotesterio užfiksuotais rodmenimis apie girtumą M. U. sutiko, tikrinimo duomenis pasirašydamas (byla Nr. 608, b.l. 23, 24). Pirminiuose pasiaiškinimuose M. U. nurodė gėręs alų dėl susijaudinimo po eismo įvykio, teisme jis taip pat prisipažino po eismo įvykio vartojęs alkoholinius gėrimus. Iš liudytojų A. Ž. bei O. L. pirminių paaiškinimų bei jų parodymų teisme nėra galimybės nustatyti, koks galėjo būti M. U. girtumas eismo įvykio metu. Todėl nesurinkus pakankamai duomenų, kad M. U. teisės pažeidimo padarymo metu būtų vairavęs automobilį neblaivus ar kad jo neblaivumas viršijo leistiną normą (0,4 ‰), darytina išvada, jog yra pagrindas M. U. patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. – už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog net tuo atveju, jeigu pagal galiojusias Kelių eismo taisykles asmeniui nekyla pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai (pvz., jei įvykio metu apgadintas vien asmeniui priklausantis automobilis), dar nereiškia, jog jam nekyla pareiga ir nevartoti alkoholinių gėrimų iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2208/2011, N575-2274/2011). Kadangi M. U., vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas – Z. Ž. automobilis „Audi 80“, todėl galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo, siekdami išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, ieškos policijos pareigūnai, ir privalėjo nevartoti alkoholinių gėrimų, kol bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės, tačiau nepaisydamas šių reikalavimų, vartojo alkoholį (alų). Nustačius M. U. girtumo faktą dar neišaiškinus jo sukelto eismo įvykio aplinkybių, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d.

Pažeidėjo M. U. kaltę dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo įrodo ir kita surinkta pirminė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema. (byla Nr. 608, b.l. 4, 20).

Teismo vertinimu, policijos pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu M. U., todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jie atlieka savo tarnybinę pareigą ir fiksuoja eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų paaiškinimai yra išsamūs, nuoseklūs, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Nors M. U. neigia nepaklusęs uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, iš eismo įvykio vietos pasišalinęs, tačiau teismas tai vertina kaip asmens siekimą išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės bei pasirinktą gynybinę taktiką. Analogiškai teismas vertina ir liudytojų O. L. bei A. Ž. duotus parodymus teisme, kuriais jie neigia savo pirminius parodymus, ką teismas vertina siekimu padėti pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės.

Surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina pažeidėjo M. U. padarytus teisės pažeidimus kad: vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, pažeidė KET 233 p. reikalavimą, draudžiantį su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.; vairuodamas automobilį nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir apsivertė, kas nulėmė kito asmens turto apgadinimą, pažeidė KET 133 p. reikalavimus, įpareigojantį vairuotojus važiuoti neviršijant leistino greičio, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, pa­da­rė ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.; stabdomas policijos pareigūnų nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, pažeidė KET 17 p. reikalavimą, įpareigojantį tikrinančio pareigūno stabdomą transporto priemonės vairuotoją ją sustabdyti, bei nepranešdamas apie eismo įvykį nesant nukentėjusio asmens dėl jam padarytos turtinės žalos, nelaukdamas policijos pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra tiesiogiai susijęs, vietos, pažeidė KET 231.1 ir 234 p. numatytas vairuotojo pareigas įvykus eismo įvykiui, padarė ad­mi­nist­ra­ci­nį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Nutraukti bylą pagal pažeidėjo atstovės prašymą, jos nurodytu pagrindu, teismas neturi pagrindo, kadangi po Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-14 priimtos nutarties nagrinėjamoje administracinėje byloje (byla Nr. 608, b.l. 56), ATPK 35 str. 5 d. pagrindu, administracinės nuobaudos skyrimo terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y., nuo 2014-05-14. Išankstinis termino pratęsimas Plungės PK šalinant Plungės rajono apylinkės teismo nutartyje nurodytus ATP protokolo trūkumus (byla Nr. 608, b.l. 46-47, 53), nėra pagrindas bylos nutraukimui.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Vadovaujantis ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Pažeidėjas padarė kelis administracinės teisės pažeidimus, todėl nuobaudos skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.)

Bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomos skirti nuobaudos už pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 33 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. U. pri­pa­žin­ti kal­tu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir jam paskirti administracines nuobaudas:

- pagal ATPK 126 str. 4 d. – baudą 2.500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal ATPK 127 str. 2 d. – baudą 150 Lt (šimtą penkiasdešimt litų);

- pagal ATPK 130 str. 1 d. – baudą 3.500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą nustatyti baudą 3.500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d., M. U. laikomas netekęs specialiosios teisės - vairuoti transporto priemones - nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti M. U., kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos bet kuriame banke į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Plungės poskyrio sąskaitą (įmokos kodas 6030, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300), o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 str. 1 d.).

Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu per pirmąsias 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 1 kabinetą (Laisvės al. 4, Plungė).

Vėliau įrodymai apie sumokėtą baudą turi būti pateikiami institucijai surašiusiai protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 (keturiasdešimties) dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.

Neturint galimybės sumokėti baudą, turi teisę ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nu­ta­ri­mas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.