- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- 1-48-334/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) teistas 2015-02-06 Anykščių r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams; 2015-02-06 Anykščių r. apylinkės teismo pagal 178 str. 2 d. 140 str. 2 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams; 2015-03-19 Anykščių r. apylinkės teismo nutartimi 2015-02-06 ir 2015-02-06 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1, 2 d. 3 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams; 2016-08-31 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro; teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamais V. B. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytas, nukentėjusiosios K. L., gim. (duomenys neskelbtini) namuose, adr. (duomenys neskelbtini) savo namuose, (duomenys neskelbtini) sistemingai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip tris kartus, siekdamas tenkinti lytinę aistrą su savo dukra K. L., pasinaudodamas jos bejėgiška dėl mažametystės būkle, bučiuodamas ir laižydamas nukentėjusiąją, kandžiodamas jo lūpas, liesdamas rankomis nukentėjusios lytinius organus, sėdmenis ir krūtinę, kišdamas pirštus bei savo lytinį organą į nukentėjusiosios lytinius organus, kišdamas pirštus į išeinamąją angą bei savo lytiniu organu trindamasis į K. L. lytinius organus prieš nukentėjusiosios valią, nes ji negalėjo suprasti šių veiksmų esmės, tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, tuo seksualiai prievartavo mažametę K. L..
Be to, jis laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytas, nukentėjusiosios K. L., (duomenys neskelbtini) namuose, (duomenys neskelbtini) savo namuose, (duomenys neskelbtini) seksualiai prievartaudamas mažametę savo šeimos narę dukrą K. L., (duomenys neskelbtini), buvusią bejėgiškos būklės dėl mažametystės, sutrikdė nukentėjusiosios psichinę sveikatą, padarydamas jai kitas reakcijas į stiprų stresą, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl jo nusikalstamų veiksmų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. B. kaltės dėl seksualinio prievartavimo nepripažino, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo – iš dalies ir parodė, kad turėjo draugę E. B., su A. L. jie išsiskyrė, susipyko. Su A. L. išgyveno 13 metų. Dabar nebegyvena. Susirado draugę, savo kaimynę E. B., pradėjo gyventi. E. liepė atsivežti dukrą, kad duos jai batų, drabužių. Buvo išgėręs, išsimiegojo, ryte, galėjo būti 2017 m. balandžio mėnesį apie 5 valandą nuvažiavo pas A. L.. Pasakė, kad E. B. žadėjo vaikams duoti drabužių, batų. Tuo metu atsikėlė jo mažoji dukra – K. L.. Datos tiksliai nebepamena. Dukrytė norėjo važiuoti su juo. Parsivežė dukrą iki namų, E. nerado, buvo kažkur išvažiavusi. Su dukra parėjo pas jį. Pabučiavo jai į kaktą, pasakė gultis dukrai šalia jo į lovą. Ji atsigulė po antklode, nenusivilkusi, jis irgi nenusivilkęs, su visais rūbais, atsigulė šalia, ant lovos, nes pas jį namuose tik viena lova. Užmigo. Atsikėlė, jau buvo prašvitę. Tada su vaiku nuėjo pas E. B., ji paruošė pusryčius. Tada E. davė jam pinigų ir paprašė nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti buteliuką degtinės diedukui. Nuvažiavo dviračiu, nupirko „fliačkytę“, padavė gretimai gyvenančiam diedukui. Vaikas pavalgė. Parėjo namo pas E., ji jau buvo pridėjusi du krepšius batų, drabužėlių, žaislų. Dviračiu parvežė dukrą namo. Rytojaus dieną telefonu gavo žinutę, kad jam bus blogai, kad jis išprievartavo vaiką. Tada jis pats išsikvietė pareigūnus, norėjo dėl to pats parašyti pareiškimą. Pats pranešė socialinei darbuotojai. Atvažiavo pareigūnai, nuvyko pas A. L., paklausė, kas atsitiko jų namuose su vaikais. Ji pareigūnams pasakė, kad nieko neatsitiko, kad viskas gerai. A. L. yra nesveiko proto, jai reikia skirti gydymą. Su ja gyveno 13 metų. Dabar su ja nebegyvena. Sugyveno tris dukras. Jis atliko bausmę (duomenys neskelbtini), o ji, pagimdžiusi trečią dukrą, jos neaugino, atsisakė ir atidavė ją svetimiems žmonėms. Su jais augo dukra K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir dukra G., gimusi (duomenys neskelbtini). Iki to įvykio su A. L. kartu nebegyveno 5-6 mėnesius. Seniūnija jam davė butą adresu (duomenys neskelbtini) antrame aukšte. Tuo adresu buvo nusivežęs savo dukrą. Jo draugė E. gyvena šalia, adresu (duomenys neskelbtini) Tvirtina, kad atsigulęs savo dukrai nieko nedarė, negrabaliojo, jokių veiksmų su ja neatliko. Viskas yra sugalvota. Vėliau A. L. mano draugui S. pasakė, kad jeigu jis nebūtų susidėjęs su E. B., tai ji nebūtų tokių nesąmonių sugalvojusi. Nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) globos namus A. L. vaikams pasakė „vaikai, norite grįžti namo, sakykite, kad tėvą pasodintų, pasodinsite, tada jūs grįšite namo“. Dabar mergaites įsivaikino kiti žmonės. Tą pokalbį girdėjo, nes pirmą kartą pas dukras buvo nuvažiavęs kartu su A.. Sėdėjo kartu K. ir A., o G. netoliese žaidė dėlionę. A. L. pasakė „vaikai, norit grįžti namo, pasodinkit tėvą“. Tada jis supykęs išėjo.Tuo metu jokie įtarimai jam nebuvo pareikšti. Iš tyrėjos išgirdo apie įtarimus. Ir iki tol anksčiau nebuvo jokių tokių įvykių su dukra K., niekada nelietė jos rankomis. Kai grįždavo namo po darbo, vaikai būdavo pasiilgę, pasiilgusi dukrytė ateidavo, atsisėsdavo šalia, sėdėdavo kartu žiūrėdavo televizorių, apsikabindavo ją kaip savo dukrą, pašnekėdavo.
Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), dukra K. jam pasakė, kad vienas dėdė mamą bučiuoja, o kitas dėdė užlipęs seksą daro. Tą patį sakė ir G.. Paskutinį kartą iš įkalinimo įstaigos išėjo 2012 metais. Jis vartojo alkoholį, vaikai kartais matydavo jį išgėrusį. Vaikai nėra matę jo nuogo namuose, vasarą matė su trumpomis kelnėmis, be marškinėlių, kai kapodavo malkas. Vaikai niekada nėra matę, kai jis su A. mylisi. Pasimylėti jie išeidavo pas dieduką į kambarį arba į klojimą. Ten, kur jie gyveno, buvo du kambariai, viename gyveno jie su vaikais, o diedukas gyveno kitame kambaryje. Su vaikais turėjo vieną kambarį, kambarys buvo pertvertas spinta, vaikai miegodavo už spintos, o jie prie televizoriaus. Nėra buvę, kad prie savo vaikų būtų mylėjęsis su A. L.. Nuogas prie vaikų niekada nevaikščiojo.
Būdamas išgėręs vieną kartą A. L. buvo primušęs, nes ji, būdama nėščia su vyriausia jo dukra, mylėjosi su jo švogeriu. Tas buvo prieš 13 metų. Daugiau tik žodžiais pasiginčydavo, pasikoliodavo, nieko jai nedarydavo. Jis buvo registruotas darbo biržoje, dirbo nelegaliai, važiuodavo į mišką malkauti, uždirbdavo po 20 eurų dienai. Dirba pas ūkininką R. Š.. Dabar darbo biržoje nėra registruotas. Gyvena vienas. Su dukra dabar nebendrauja, net telefoną išmetė. Iš draugo telefono skambino A. L. tik vieną kartą, kad paklausti kaip laikosi dukros. Jokių grasinimų A. L. nesakė. Dukra nurodo tokius jo atliktus nusikalstamus veiksmus, nes motina yra pasakiusi, kad norint sugrįžti į namus, pasodinkit tėvą. Tai ne pačios mergaitės taip sugalvojo, sugalvojo jų mama, ji įteigė ir nurodė ką sakyti. Ji taip padarė, nes jis išėjo pas kitą draugę. Jie pykosi dėl jo išgėrimo. Į metus yra buvę gal 40 policijos iškvietimų. Ji pastoviai kviesdavo policiją, nors tam pagrindo nebūdavo. Ji irgi gerdavo. Jis gerdavo daugiau. 2010 metais jos parašytas pareiškimas dėl K. L. atžvilgiu seksualinių veiksmų buvo nesąmonė, kad namuose jis vaikšto nuogas, kad demonstruoja lytinius organus. Tyrimas buvo nutrauktas. Vaiką pasisodindavo tik ant kelių, o ne ant lytinių organų. Dėl civilinio ieškinio 10000 Eur sutinka. Savo dukrai jam negaila, nors vaiko neprievartavo. Dirbs, sumokės po truputi, nes neturi tokių pajamų. Dabar dirba neoficialiai, jokios paramos vaikams neteikia. Ateityje žada registruotis darbo biržoje, susirasti legalų darbą ir pradėti mokėti vaikams.
Įrodymai
Liudytoja L. R. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams. K. V. B. pažįsta, kadangi buvo socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis (duomenys neskelbtini), kur gyvena V. B. ir A. L.. Žino A. L. ir jų dukras. Su ta šeima dirbo penkis metus, po to dirbo Socialinių paslaugų centre ir kuravo socialinius darbuotojus, dirbančius su socialinės rizikos šeimomis. Kartais toje šeimoje apsilankydavo. 2017-05-02 gavo informaciją, kad A. L. kaime kalba, kad V. B. prievartauja vieną iš nepilnamečių dukrų. Tą pačią dieną, kartu su socialiniu darbuotoju G. P. nuvyko pas A. Jos namuose nerado, rado kartu jos šeimoje gyvenantį jos tėvą. Jis pasakė, kad A išėjusi į kaimo parduotuvę, 2-3 km nuo jų namų. Nuvykę į kaimo parduotuvę A ten neberado. Pasak pardavėjos, įsigijusi maisto prekes už gaunamas socialines korteles, kadangi šeima grynais pinigais negauna, galimai ji nuvyko į tą namą, kur gyveno V. B.. Ten nuvykę rado A kieme. Moteriai paaiškino, kad atvyko pokalbiui. Kartu su ja grįžo į jos namus. Išdėstė tą turimą informaciją, apie galimai jos namuose vykstančius įvykius. Moteris pripažino tą faktą, paklausus atsakė, kad tai galėjo tęstis maždaug tris savaites. Sakė, kad yra mačiusi, kaip V. B., būdamas neblaivus, guldosi į lovą K. L. ir ją grabalioja, t.y. liečia mergaitės krūtinę, lyties organus. Sakė, kad tą yra mačiusi apie keturis kartus. Vieną kartą, pasak motinos, mergaitė jai yra sakiusi, kad tėvas, ją parsivedęs į savo namus pasisvečiuoti, nusivedė ją į parduotuvę, nupirko saldumynų, vėliau, parsivedė į savo namus ir vėl liepė mergaitei gultis į lovą ir vėl lietė jos lytinius organus. Ji klausė A, ar ji negali apsaugoti savo mergaičių, neleisti gultis. Moteris teigė, kad ji negali daryti įtakos V. B., nes jis jai grasina, liepia dingti ir pan.. Sakė, suprantanti, kad mergaitė pasipriešinti tėvui taip pat negali, kad mergaitė verkia, bet vis tiek tėvo liepiama į lovą gulasi. A. L. minėjo, kuomet V. B. yra noras patenkinti savo lytinę aistrą su A. L., jam nesvarbu, kad namuose yra mergaitės, jis tame pačiame kambaryje tenkina savo lytinę aistrą, būnant ir matant mergaitėms. Klausė, ar tai vyksta tik su K, ar tėvas nepriekabiauja prie kitos dukros – G., A. sakė, kad jis priekabiauja tik prie K. Tačiau ta kita mergaitė auga tuose pačiuose namuose. A. sakė, kad tai vyksta apie tris savaites, bet tikslų laikotarpį jai buvo sudėtinga nusakyti. Ji žino, kad V. B. gyvendamas ir su E. B., lankėsi A. L. namuose. Kai jie ieškojo A. L., tuo laiku mergaitės buvo mokykloje. A. L. teigė, kad būdamas neblaivus V. B. mergaites vadina necenzūriniais žodžiais, kaip „šliundros“ ir kt.. Dėl fizinio smurto panaudojimo prieš mergaites tokios informacijos neturi. A. L. pati matydavo, kad V. B. guldosi dukrą, kad ją liečia. Visa tai, kas vyko V. B. namuose, K. vieną sykį pati yra pasakojusi savo mamai. Ji pažįsta šią šeimą gerai, žino, kiek žalos V. B. yra padaręs savo vaikams ir visai šeimai, nemano kad jis galėtų būti apkaltintas išsigalvotais dalykais, iš pavydo, kad jis išėjo gyventi pas kitą moterį. Tuo metu nei vienam iš socialinių darbuotojų tokio įtarimo, kad čia gali būti išsigalvota, nekilo. Kai pradėjo dirbti su ta šeima 2007 metais, ta šeima jau buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir V. B. girtavimo. Niekada nėra fiksavusi atvejo, kad A. L. būtų išgėrinėjusi. Ji tvarkinga, švari, tiek, kiek ji sugebėjo, ji rūpinosi mergaitėmis. Namuose būdavo švaru, būdavo pagaminto maisto. Nėra radusi A. L. girtaujančios. Rasdavo V. B. girtaujantį su kompanijomis. Dėl A. L. girtavimo seniūnija tokios informacijos neturi. V. B., būdamas neblaivus, visada būdavo labai agresyvus, namuose smurtaudavo tiek prieš A., tiek prieš jų namuose gyvenantį senyvo amžiaus jos tėvą. Buvo tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas. Policija važiuodavo labai dažnai, daug kartų. A. L. yra buvusi sumušta daug kartų; V. B. grįžęs išgėręs pakeldavo juos visus naktį, liepdavo eiti kastis duobės, neva dabar jis juos visus nužudys; daug kartų moteris su vaikais yra miegojusi pas kaimynus lauko pavėsinėje. Kai V. B. jau eidavo rėkaudamas per kaimą, tai ji, pasiėmusi vaikus, bėgdavo slėptis. Tokių įvykių yra buvę labai daug kartų. Su mergaitėmis tiesiogiai nebendravo, po jų pokalbio su A. L., pranešė vaikų teisių apsaugos skyriui ir buvo nuspęsta atskirti mergaites nuo šeimos. A. L. socialinių įgūdžių stoka yra labai didelė, moteris savarankiškai negeba daug dalykų – parengti dokumentus, buitinių dalykų, visiškai negeba turėti pinigų. Jeigu ji turi pinigų, tai negeba jų tinkamai paskirstyti, pinigus gali išleisti per savaitę dvi, ir tada šeima nebeturi pinigų. Kadangi kartu gyvenančiam J. L. teismo sprendimu yra nustatytas ribotas veiksnumas, o socialinių paslaugų centras yra paskirtas rūpintoju, tai J. L. prašymu socialinė darbuotoja padeda jam tvarkytis su pinigais, paskirsto juos maistui, malkoms. A. L. labai dažnai socialinės darbuotojos prašo pinigų, kad reikia nupirkti dujų, malkų, bet ji nemoka pinigų paskirstyti. Ji nenuvyksta į darbo biržą, žinodama, kad neturės kitų pragyvenimo šaltinių. Šeimą reikia kuruoti labai stipriai. Jai psichinės ligos nėra nustatytos. Yra buvęs toks atvejis, kuomet būdamas neblaivus V. B. eilinio pykčio ir konflikto metu sudegino savo namų buvusį tvartą.
Liudytoja I. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), socialine pedagoge. Žino, jog kaltinamasis V. B. yra jų globos namuose gyvenančių mergaičių tėtis, bet asmeniškai jo nepažįsta. Mergaičių mamą A. L. pažįsta, yra mačiusi ją pora kartų, bet ji daugiau kontaktuoja su šeimų socialinėmis darbuotojomis. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-05-03 buvo apgyvendintos K. ir G.. Patalpinimo priežastys – buvo pranešta, kad mergaitės galimai gyvena nesaugioje aplinkoje, ir kad galimai jos patyrė nuo savo tėvo seksualinę prievartą. Nuo š.m. sausio 5 dienos mergaitės yra perkeltos į socialinės globėjos Z. R. šeimą, bet jie yra mergaičių globėjai. Nors vaikai gyvena socialinės globėjos šeimoje, tačiau teisine prasme jie yra jų globos namų vaikai. Dabar yra tokia sistema – kad vaikai augtų ne vaikų globos namuose, o ramioje, saugioje šeimos aplinkoje, pas socialinius globėjus, kurie yra prieš tai apmokomi. Kai mergaitės buvo patalpintos pas juos į vaikų globos namus, iš pradžių jų elgesys kėlė nerimą, jos buvo labai prislėgtos, labai verkė, sunkiai bendravo. Ypatingai K. buvo visiškai nekomunikabili, negalėdavo iš jos ištraukti pokalbio, su ja pasikalbėti ar pasibūti. Ji tik atliepdavo savo reikalus nuleisdama galvą arba atsakydama trumpomis frazėmis. Kontakto iš pradžių su jomis negalėjo užmegzti, jos tarsi sudarė įvaizdį, kad šeimoje jos buvo užspaustos, neturėjo galimybės kalbėti, buvo labai žemos savivertės, labai menki buvo jų socialiniai įgūdžiai. Jau atvykusios, nuo gegužės 9 dienos iki gegužės 12 dienos, mergaitės buvo perkeltos į „(duomenys neskelbtini), skirtą vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, kuriame joms buvo teikiama psichologinė pagalba dėl traumuojančio įvykio. Su jomis dirbo ir kalbėjo specialistai. Jai teko pačiai nuvežti mergaites ir pasiimti jas iš įstaigos. Tą patį sakė ir psichologai, kad mergaitės uždaros, nenori bendrauti. Iš pradžių buvo labai sudėtinga su jomis kalbėtis, užmegzti pokalbį, bendrauti. Jos tarsi dviese tik viena su kita. Ypatingai K. visą laiką stebėdavo savo sesės reakciją ir jai pritardavo pokalbio metu. Buvo nustatytos rekomendacijos – ką ir vykdė t.y. teikti intensyvią psichologinę pagalbą ištisus metus. Ji taip pat teikė individualias socialines konsultacijas. Praėjus 3-4 mėnesiams mergaitės pradėjo bendrauti, užmezgė kontaktą savo grupėje, savo šeimynoje, K. tapo atviresnė. Vieno pokalbio metu ji paklausė K. apie galimus tėčio veiksmus jos atžvilgiu. Ji pasakojo atvejį, kai buvo pakviesta pas tėtį į namus, kai buvo jai numautos kelnės, kaip tėtis glostė jai krūtinę, glostė pilvą ir tarpukojį. Ji tik suspėjo jos paklausti kiek tai kartų vyko, ar mama apie tai žinojo. Mergaitė jai nieko neatsakė, tik pasakė, kad tai vyko vieną vienintelį kartą. Toliau nedrįso jos klausti. Matėsi, kad ji nenorėjo apie tai kalbėti ir jai buvo labai sunku apie tai kalbėti. Pokalbyje apie šeimą K. visada kalbėjo tik apie mamą ir senelį, o apie tėtį, kuris lyg ir yra šeimoje, sakydavo, kad tėtis yra negeras, kad tėtis yra sunkus žmogus.
Kada mergaitę pasiėmė iš (duomenys neskelbtini), ir rašte yra parašyta, kad mergaitė, įvertindama savo elgesį, ką darė tėtė su ja, ji pasakė „blogai, nes aš tik vaikas, o ne kažkokia paauglė“.
Mergaitės šiai dienai yra pažengusios – komunikabilios, bendraujančios, atviros. Apie šeimą nelabai šneka, nes jos dabar gyvena socialinės globotojos šeimoje, kur yra sudarytos sąlygos kontaktui su mama. mama iš esmės labai dažnai bendrauja, jos pasikalba telefonu. Tačiau iš pokalbių su mergaitėmis matyti, kad jos nenori grįžti į šeimą, gyventi pas mamą. Jai atrodo, kad tai įtakoja skaudžios gyvenimiškos patirtys. K. ir G. pradžioje gyveno šeimynoje, kurioje didžiąją dalį sudarė berniukų grupė. Jie pastebėjo, kad jos nori bendrauti su berniukais, kontakto su berniukais palaikymas yra ne pagal mergaičių amžių – jos sėdasi berniukams ant kelių, ypatingai K., glosto, sugalvoja išeiti į lauką, kad pasibučiuoti su berniukais, t.y. ryškus seksualizuotas elgesys, kas tokio amžiaus vaikui nėra labai būdinga. Jie bandė atskirti jas nuo berniukų, neleisdavo eiti į berniukų kambarį, ypatingai dėl K.. K. feisbuko paskyroje rašė „aš myliu, ...man reikia draugo, ...man reikia meilės“. Ir dabar ji palaiko kontaktą su berniukais gana artimą, ji pasiglosto, prisiglaudžia, bando liesti. Mažiau reaguoja į berniukų patyčias nei mergaičių. Mano, kad tai iš šeimos, kada nėra pagarbos moteriai, tai aplinkai, ir tai ji modeliuoja savo elgesyje – ką daro vaikinai, kad jie gali pasityčioti, viskas yra normalu ir priimtina. Metus laiko mergaites konsultavo globos namų psichologė. Šiuo metu nebėra poreikio. Jos socializuotos, atsivėrusios. Kiek anksčiau jos pasakodavo apie šeimą, tai jų pramoga būdavo nueiti į kaimelio parduotuvę, jos buvo labai uždarai laikytos, neišvykdavo į jokius užsiėmimus, niekur neišvažiuodavo su klasės draugais į jokius renginius, buvo izoliuotos nuo aplinkos. Globos namuose jų gyvenimas visiškai pasikeitė. Jos dabar kardinaliai pasikeitusios, labai šeimininkės, iniciatyvios, labai tvarkingos, save prisižiūrinčios. Nesimato jų noro grįžti į šeimą. Ji turi ne mažai patirčių savo darbe, supranta, kada vaikai fantazuoja, bet bendraujant su mergaitėmis, užklausus, matė mergaitės reakciją – ji susigūžė, tylėjo, tylėjo skausmingai. Neabejoja, kad tai turėjo vykti jos gyvenime. K. tikrai nėra fantazuojanti mergaitė.
Liudytoja A. L. parodė, kad su V. B. kaip šeima gyveno 13 metų, sugyveno tris dukras – K., gim. (duomenys neskelbtini), G., gim. (duomenys neskelbtini) ir G., kuri jų šeimoje negyveno. Gyvenant kartu, V. B. vartojo alkoholį, prieš ją vartojo smurtą. Jo santykiuose su dukromis būdavo visko. Smurto prieš dukras jis nenaudojo, tik jas išvadindavo visokiais negražiais žodžiais. Nėra buvę, kad po namus jis lakstytų nuogas, bet būdamas girtas namuose parėkaudavo. Tai, kad jis grabalioja jų jaunesnę dukrą, jai papasakojo pati dukra. Jis buvo ją nusivežęs į savo namus, kur gyvena, ten pabuvo, po to parvežė. Grįžusi K. pradėjo jai pasakoti, kad ją tėvas grabaliojo. Grabaliojamų vietų ji neįvardijo. Dukra buvo pasimetusi. Jis buvo išsivežęs ją į savo gyvenamą socialinį būstą, esantį už dviejų kilometrų, (duomenys neskelbtini) kaime. Tiksliai datos nepamena, buvo 2017 metai, galėjo būti balandžio mėnuo. Mergaitę jis išsivežė ryte, apie 5 val. ryto, taip anksti todėl, kad buvo pagėręs ir išvažiavo su dukra. Jis atsikėlė anksti ryte, sugalvojo, kad nori važiuoti, dar ruošėsi į parduotuvę. Parduotuvę atidaro tik aštuntą valandą, todėl iki to laiko buvo pas save namuose. Mergaitė penktą valandą ryto nemiegojo, ji važiavo su tėvu. Mergaitė penktą valandą ryto nemiegojo, nes jis gėrė visą naktį, iš vakaro, iki ryto namuose, gėrė vienas. Jie visi nemiegojo, nei ji, nei K. ir kita dukra. Ji nemiegojo, buvo tame pačiame kambaryje, sėdėjo. Pas juos yra du kambariai, viename gyvena diedukas, jos tėvas, o kitame - ji su šeima. Tame pačiame kambaryje yra ir miegamasis, ir virtuvė, dukros miega už spintos, uždengtos užuolaida. Jis pakvietė K. važiuoti kartu. Važiavo dviračiu. Dukra norėjo važiuoti kartu, nes jis pažadėjo jai parduotuvėje nupirkti saldumynų. Ji ją išleido. K. grįžo tą pačią dieną, prieš pietus. Kai K. grįžo, tada ji papasakojo jai, kad tėvas ją grabaliojo. Smulkiau nieko nepasakojo. Ji nesakė, kad tėvas jai liepė su juo gultis į lovą, nesakė, ar lovoje jie buvo nuogi, ar su rūbais. Sakė, kad grabaliojo čia (parodo į krūtinę). Nesakė, ar jis lietė jos lyties organus. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 139-140) ji tvirtina. Būdamas girtas jis visada K. guldydavosi į lovą. Iki to įvykio labai nepastebėjo tokių požymių, kad V. B. lįstų prie jų dukros. Tik pastebėjo, kad jis dažniausiai būdavo su K., matė, kad jis labai lenda prie K., tas pasireiškia grabaliojimu jos krūtinę. Tas grabaliojimas vykdavo dažniausiai tada, kada jis pasigerdavo, tada jis guldydavosi K. šalia į lovą, užsiklodavo antklodę. Ji suprasdavo, kad po užklota antklode jis grabalioja dukrą, nes vėliau jai pasakydavo pati mergaitė. Mergaitė rūbų nenusirengdavo, o jis guldavosi su triusikais. Mergaitės jis neišrenginėdavo. Grabaliodavo per rūbus. Matydama, kad jis pasiguldo į lovą dukrą, ji tam prieštaraudavo, bet jis jai sakydavo, kad tai ne jos reikalas, kad jis turi teisę pasiguldyti savo dukrą. Ji bijodavo B. girto. Dukros ištraukti iš po antklodės nebandė, kai jis užmigdavo, dukra pati išeidavo iš lovos. Ji taip pat jo bijodavo. Jam nemiegant, jis neleisdav dukros ištraukti iš lovos. Tvirtina parodymus, jog pamačiusi, jėga ištraukė dukrą iš lovos, pradėjo ant jo šaukti, kad taip elgiasi su dukra, o jis ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais (t.1, b.l. 139-140). Kitos savo dukros jis neliesdavo. Dukros yra matę, kaip ji su V. B. santykiavo lytiškai. Kadangi jie miegodavo viename kambaryje, ir nors mergaitės miegojo už spintos, vis tiek viskas matydavosi ir girdėdavosi kai ji su V. B. santykiaudavo. Ji bijojo tam pasipriešinti, bijojo jo girto, bijojo, kad jis ją sumuš, nes visko yra buvę. Dukrų akivaizdoje V. B. yra vaikščiojęs nuogas po namus, po kiemą. Tvirtina savo duotus parodymus apie šias aplinkybes, kad dukros yra matę, kaip jis ją versdavo su juo lytiškai santykiauti. Nepamena kada tiksliai pastebėjo, kada jis pradėjo guldytis K. į lovą, šalia savęs. Tai trukti galėjo nuo 2014 metų rugsėjo iki 2017 metų balandžio mėnesio. Už tai, kad K. guldavosi su juo į lovą, jis veždavosi ją į parduotuvę, nupirkdavo jai saldumynų, traškučių. Jis neišskirdavo dukrų, šiaip saldumynų nupirkdavo ir kitai dukrai – G., bet K. labiau. Guldoma į lovą K. jausdavosi nejaukiai, ji bijodavo tėvo, bijojo jam pasipriešinti. Ji nenorėjo, kad tėvas ją guldytųsi šalia į lovą, bet ji bijojo jam pasipriešinti. Guldydamas į lovą smurto prieš dukrą jis nenaudojo, bet dukra jo bijojo, nes jis būdamas girtas visą laiką ją guldydavosi į lovą. Jeigu ji būtų nėjusi su juo į lovą, nežinia kaip jis būtų elgęsis su ja, ar būtų panaudojęs prieš ją smurtą.
Dukros yra matę, kad V. B. smurtaudavo prieš ją. Jis smurtaudavo be jokios priežasties, užtekdavo, kad būdavo pasigėręs. Ne kartą yra su peiliu prieš ją šokęs, mergaičių akivaizdoje. Mergaitės taip pat galėjo jausti baimę jam, nes jos matydavo, kad jis ją muša. Jos visada bijodavo girto tėvo. Jai su dukromis ne kartą teko miegoti ir lauke, nes buvo išvarytos iš namų; yra liepęs joms pačioms kastis duobes, grasino nužudyti. Miegodavome ne namuose, nes bijojome jo smurto. Ji alkoholio nevartojo, išgerdavo retsykiais, tik per šventes – Kalėdas, Velykas. Apie tai, kas vyksta, ji pasisakė tik socialinei darbuotojai V. S.. Kaimynams kaime nesakė. Tuo metu, kai prasidėjo tyrimas, kai ji pasakė socialinei darbuotojai, jų santykiai su V. B. buvo prasti, dėl viso smurto, dėl elgesio su mergaitėmis. Tuo metu jis jau gyveno atskirai, turėjo draugę. Jų bendro gyvenimo ji nepavydėjo, nenorėjo jo susigrąžinti. Neturėjo jokio noro jam atkeršyti, pasodinti jį. Jai yra geriau gyventi vienai, be jo. Mergaitės iš karto po įvykio buvo paimtos į (duomenys neskelbtini) namus. Lankydavo jas. Dabar jos gyvena pas globėją. Mergaitėms paskambina telefonu, šiuo metu jų neaplanko, nes nėra sąlygų. Jos jai nieko nesako, kad norėtų sugrįžti į namus, dabar jos yra patenkintos. Nesakė mergaitėms tokių žodžių „pasodinkite tėvą, tada jūs sugrįšite namo“. Su mergaitėmis apie tėvo sugrįžimą jokios kalbos nebuvo, ji nieko nesakė, kad reikia kažką daugiau papasakoti arba ko nors nepasakoti. Kartu su V. B. yra aplankę mergaites. To susitikimo metu jie kalbėjosi su mergaitėmis. Jos atrodė pasiilgusios jos, bet ne tėvo. Su tėvu jos nepalaiko jokių artimų ryšių, tarp jų nėra jokios tarpusavio meilės. Ji kalbėjosi su S. D. apie tuos įvykius dėl K. Jis yra V. B. draugas. Kartą S. D. buvo atvažiavęs pas ją, tada ji jam papasakojo apie V. B. nederamą elgesį su K., pasakė, kad V. lenda prie dukros K. Jis nieko smulkiau jos neklausinėjo, ji nieko nedetalizavo. Nesakė jam, kad imsis veiksmų, kad rašys pareiškimą dėl V. B.. Pabendravo neilgai ir jis po to išvažiavo. Jokių pagrasinimų S. D. neišsakė. Jis yra V. B. draugas, jie abu sueina, paprašytas V. B. jam padeda prie ūkio darbų. V. B. su S. D. kartu ir išgerdavo. Iš S. D. V. B. į namus grįždavo pagėręs. 2008-2009 metais S. D. apgaulės būdu naudodamasis jos ir jos tėvo bejėgyste, jų teisinių žinių neturėjimu norėjo labai pigiai įgyti jų namą už 1000 litų kaip už skolą dėl pirkto automobilio. 2010 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai seksualinio pobūdžio veiksmų prieš K., kad V. B. galimai seksualiai priekabiauja prie savo trijų metų dukters K. Tada jai kilo įtarimų, bet dabar tiksliai visko nepamena. Ji neprisimena, bet tai galėjo būti, kad jis sodindavosi dukrą ant pilvo, labiau ant lytinio organo vietos. Pati anksčiau nesiėmė jokių ryžtingų veiksmų apsaugoti dukras, išvengiant gyvenimo su sugyventiniu. Ji bijojo V. B., kad ją sumuš, taip pat ta baimė buvo susijusi ir su gaisro pavojumi, nes jis yra sudeginęs namų tvartelį. Būdamas girtas jis uždegė tvartą. Ji pati tai matė, matė, kad jau dega tvartelis, pradėjo rūkti dūmai, o jis girtas svirduliuoja prie tvartelio. Buvo bitės, bet jos nieko nedarė. Tvartą jis uždegė tikrai ne dėl bičių.
Nukentėjusioji K. L., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad susitiko pasakyti, kas įvyko tėčio namuose. Apie 5 val. iš mamos tėtis nusivežė ją į kitus namus, ten pasiguldė ją į lovą ir pradėjo graibyti už krūtinės, už užpakalio, pradėjo lūpas laižyti, bučiuoti. Padėjo ranką už užpakalio ir padėjęs ranką lietė. Už krūtinės ir už putės lietė. Kišo ranką už triusikų. Daugiau niekur nekišo. Įkišęs ranką už triusikų pradėjo grabalioti. Pirštais grabaliojo, kišo kur sisioja, į skylę, nežino kaip vadinasi. Tėtis lietė už užpakalio, putės. Kur sisioja tą vietą vadina pute. Tėtis kišo pirštus į putę. Tada pabeldė kaimynė į duris ir viskas pasibaigė, nes buvo atėjusi arbatos. Kai tėtis kišo pirštus jai skaudėjo. Pradėjo verkti. Kai tėtis kišo pirštus pagalvojo, kas ją tėtis išprievartaus. Kai jis buvo ant jos užlipęs vyko seksas ir ji labai išsigando. Jis ant jos buvo užlipęs nuogas, liepė ir jai nusirengti, ji nenorėjo, bet jis liepė. Ji liepė, kad jis apsirengtų ir leistų eiti jai į namus, bet pasakė, kad bus čia. Tada ji išsigando ir rėkė. Jai nepatiko ir tada kita kaimynė paskambino jos mamai, kad ateitų jos pasiimti. Mama atėjo, paskambino policijai ir policija atvažiavusi jį sulaikė. Tai vyko 2016-04-24, kai tėtė lietė, tai policija atvažiavo kitą dieną. Kai tėtis nuogas buvo užlipęs ant jos ji buvo su kelnėmis, su drabužiais, o tėtis buvo nuogas. Kai jis ant jos užlipo ir atsigulė, vyko seksas. Jis atsigulė į lovą, tada ant putės atsisėdo ir pradėjo daryti seksą. Ant putės atsisėdo nuogas. Jai buvo baisu ir pradėjo drebėti. Ji buvo su drabužiais, su kelnėmis ir maike. Ji gulėjo tuo metu ant šono. Ant kelnių atsisėdo nuogu pimpalu. Ant jos kelnių atsisėdo ir pradėjo visur į jos vietas landžioti su nuogu pimpalu, į putę atsegęs kelnes ir numovęs triusikus. Jai pasidarė baisu. Tėtis kišo savo pimpalą į putę. Tuo metu jautė skausmą. Kai, tėtis kišo pimpalą į putę ir jai skaudėjo. Ji apsimovė triusikus, užsimovė kelnes ir norėjo eiti namo, bet jis ir neišleido ji apsiverkė. Iki tol, kol ji apsimovė kelnes ir tėtis įkišo pimpalą nežino, ką jis darė. Kai tėtis įkišo pimpalą į putę jis kišo ir vėl kišo, du kartus kišo. Tėtis yra du kartus tą patį daręs. Tik į putę tėtis kišo pimpalą, į kitas kūno dalis nekišo. Kai tėtis kišo pimpalą viskas trūko 1 val. Visą tą valandą tėtis graibė, kišo pimpalą į putę, nusirengė ir užlipo ant jos. Tėtis nulipo nuo jos, nes atėjo kaimynė belstis į duris ir pakvietė arbatos. Tėčio pimpalą matė. Kai tėtis prisilietė su pimpalu skaudėjo putę. Kai skaudėjo pasakė, kad jis prie jos nelįstų. Jis pasakė, kad lįs. Kai tėtis įkišo pimpalą į putę, jis jį krutino, pimpalą. Pasakojo apie tą kartą, kai buvo pas jį namuose. Kitas kartas vyko irgi jo name. 11 val. ryte. Kovo 18 d. 2016 m. Dabar 2017 m., prieš metus. Tada jis pasikvietęs ją laižė penkis kartus lūpas. Jis pradėjo maigyti užpakalį. Tai darė už šlaunų, su rankomis. Tuo metu tėtis buvo su rūbais. Abu buvo su rūbais. Jis graibė rankomis, daugiau nieko negraibė. Kovo 18 d. atsimena, nes jai mama pasakė dienas. Mama jai tas dienas pasakė praėjusį penktadienį. Daugiau nieko tėtis nedarė, tik graibė ir bučiavo, tada tėtis irgi ją išprievartavo. Jis ją laižė. Lietė užpakalį, į užpakalį kišo pirštą ir kišo į putę. Įkišęs pirštą dūrė ir jai labai skaudėjo ir pasakė, kad taip nedarytų. Tėtis sakė darys ir nesustos ir tuomet dūrė tris kartus ir kai pavargo sustojo. Daugiau nieko nedarė. Tuo metu kambaryje buvo tik su tėčiu dviese. Šie abu atvejai vyko pas tėtį. Pas mamą namuose nėra nieko vykę. Buvo namuose, jis nuėjo miegoti ir ji atsigulė ir jis kišo ranką už triusikų ir graibė šlaunis, daugiau nieko negraibė ir nekišo rankų. Tuo metu namuose buvo G., mama ir diedukas ir jie tuo metu žiūrėjo televizorių. Jie žiūrėjo televizorių kambaryje, kur yra mamos su tėčiu lova, atsigulė į tą lovą ir tam kambaryje buvo mama, G. ir diedukas. Ji atsigulė kartu su tėčiu į mamos ir tėčio lovą, nes jis ją pakvietė. Kai tėtis lietė ją ji gulėjo ir sakė baigti, tėtis neklausė. Kai sakė baigti, kiti jos negirdėjo, nes tyliai sakė. Kai tėtis lindo prie jos mamos namuose, buvo trečioje klasėje, o kitas ne. Trečioje klasėje buvo, kai kišo ranką į putę ir kai kaimynė pabeldė anksti ryte, tai buvo šiemet, balandžio pabaigoje, anksti ryte. Prieš tai atvejis buvo ankščiau, kai buvo antrokė. Kai kaimynė pabeldė, buvo šiais metais ir mamos namuose buvo šiais metais, o kitas atvejis buvo seniau (1 tomas, b.l. 42-43).
Liudytoja G. L., apkausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad šiandien susitiko čia, nes tėtė graibė K. Tėtis K. nusivežė į savo namus ir pasakė eiti miegoti, jie miegojo ir K. pradėjo graibyti. Graibė su rankom. Daugiau nieko nelietė. Tėtis lietė K. krūtinę, graibė užpakalį, makštį. Tai darė rankomis. Tuo metu nežino, kaip jie buvo apsirengę. Apie tai, kad tėtis graibė K. sužinojo iš K. Pasakė K., kad ją graibė. Kokia diena buvo neprisimena, tą dieną nebuvo mokykloje. Kokia diena buvo nepamena. Kai tėtis graibė K., tada tėtis buvo nusivežęs ją į savo namus. Su dviračiu buvo nusivežęs į savo namus. Ryte nusivežė, gal 5 val., nes buvo dar tamsu. Kai tėtis su K. išvažiavo, ji nuėjo miegoti. Žino, kad tėtis nusivežė K. ir ją graibė, daugiau nieko nežino. Nežino, ar kitom kūno dalimis tėtis lietė K. Nelietė tėtis K. lytiniu organu, nes taip sakė K. Sakė, kad ją tik rankom graibė. Kai tėtis graibė K., jie buvo lovoje. Lova yra antrame aukšte prie pečiuko. Tėtis K. kiek kartų yra taip daręs nežino. K.pasakojo apie du skirtingus kartus. Pasakojo tą pačią dieną, kai tėtis graibė. K. grįžo ryte 9 val. nes buvo jau atsikėlusi ir buvo 9 val. ryto. Tada tėtis su mama susipyko, kad K. pasiėmė važiuoti kartu. Iki šio susipykimo K. jai nebuvo pasakiusi. K. jai pasakė, kai tėčio nebuvo, tą pačią dieną, kada tėtis išvyko, laiko nežino. Kai K. jai pasakė, pasakė K., kad pasakytų mamai ir K. pasakė. Kitas kartas buvo pas juos namuose, K. nuėjo su tėčiu miegoti ir tėtis ją lietė. Ėjo miegoti į mamos lovą, vakare. Tėtis užmigo ir graibė. Miegodamas graibė rankomis, daugiau niekuo negraibė. Graibė tas pačias kūno vietas, kur prieš tai rašė. Tuo metu kaip jie buvo apsirengę neprisimena. Kai tėtis su K. buvo lovoje, dar buvo kambaryje ji, mama ir diedukas. Kad tėtis graibė, pasakė K. Šis įvykis buvo gal prieš tą įvykį, kai nusivežė tėtis pas save. Nežino prieš kiek laiko ir metų laiko neatsimena. K. buvo nusiminusi kai jai pasakojo (1 tomas, b.l. 147-152).
Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. L. kūne, lytiniuose organuose, išeinamosios angos srityje mechaninių sužalojimų nenustatyta (1 tomas, b.l. 57).
Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. L. mergystė plėvė nepažeista. Į jos makštį nepažeidžiant jos mergystės plėvės vientisumo standi vyro varpa ar pirštas, kurių skersmuo didesnis kaip 1,2 cm nepažeidžiant mergystės plėvės negali būti įkišti (1 tomas, b.l. 63-64).
Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog išvadoje nurodyta, kad: 1. K. L. galimai jos atžvilgiu nusikalstamos veikos padarymo metu, nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu K. L. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8.
2. K. L., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie parodymus, atitinkančius byloje nagrinėjamų įvykių turinį.
3. K. L., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, nerekomenduojama toliau dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo veiksmuose dėl šiuo metu aktualaus antrinio traumavimo.
4. K. L. atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, jos turimas žinias, galėjo suprasti tik išorinę byloje nagrinėjamų įvykių pusę, todėl negalėjo adekvačiai tiems veiksmams priešintis.
5. K. L. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą.
6. K. L. nenustaytas padidintas polinkis fantazuoti.
7. K. L. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F 43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b.l. 102-112).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Nors kaltinamasis V. B. savo kaltė nepripažino, nurodydamas, jog jis dukros K. seksualiai neprievartavo, jos į lovą tuo tikslu nesiguldė, negrabaliojo. Buvo nusivežęs į savo namus, ten atsigulėjo į lovą, bet tuo tikslu, kad buvo šalta ir norėjo pamiegoti, buvo apsirengę, jog dukrą K.yra pabučiavęs tik į kaktą ir nieko daugiau jai nedarė. Šiuos jo parodymus teismas vertina kaip prieštaraujančius byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams ir juos atmeta, vertina juos kaip pasirinktą gynybos būdą. Iš nukentėjusiosios K. L. parodymų matyti, kad tėtis nusivežė ją į kitus namus, ten pasiguldė į lovą ir pradėjo graibyti už krūtinės, už užpakalio, pradėjo lūpas laižyti, bučiuoti, padėjo ranką ant užpakalio ir lietė, lietė krūtinę ir putę. Kišo ranką už triusikų. Įkišęs ranką už triusikų grabaliojo. Pirštais grabaliojo, kišo kur sisioja, į skylę, nežino kaip vadinasi. Tėtis lietė už užpakalio, putės. Kur sisioja tą vietą vadina pute. Tėtis kišo pirštus į putę. Tėtis jai liepė nusirengti, pats nusirengė ir užlipo ant jos, kišo savo pimpalą jai į putę. Ant jos kelnių atsisėdo ir pradėjo visur į jos vietas landžioti su nuogu pimpalu, į putę atsegęs kelnes ir numovęs triusikus. Jai pasidarė baisu. Tėtis kišo savo pimpalą į putę. Tuo metu jautė skausmą.Tada pabeldė kaimynė į duris ir viskas pasibaigė. Kai tėtis kišo pirštus jai skaudėjo. Pradėjo verkti. Kai tėtis kišo pirštus pagalvojo, kas ją tėtis išprievartaus.Tai buvo ne vienas kartas Buvo praeitais metais kovo 18 d. atsimena, nes jai mama pasakė dienas. Mama jai tas dienas pasakė praėjusį penktadienį. Daugiau nieko tėtis nedarė, tik graibė ir bučiavo, tada tėtis irgi ją išprievartavo. Jis ją laižė. Lietė užpakalį, į užpakalį kišo pirštą ir kišo į putę. Įkišęs pirštą dūrė ir jai labai skaudėjo ir pasakė, kad taip nedarytų. Tėtis sakė darys ir nesustos ir tuomet dūrė tris kartus ir kai pavargo sustojo. Daugiau nieko nedarė. Tuo metu kambaryje buvo tik su tėčiu dviese. Šie abu atvejai vyko pas tėtį. Namuose jis atsigulęs šalia jai kišo ranką už triusikų ir graibė šlaunis. Tuo metu namuose buvo G., mama ir diedukas ir jie tuo metu žiūrėjo televizorių. Nukentėjusioji K. L. duodama parodymus išskiria kelis atvejus, kai tėtis prie jos lindo, nurodė, jog lindo, kišo ranką į putę, kai buvo trečioje klasėje, prieš tai buvo antrokė, o kitas atvejis buvo seniau. Šiuos nukentėjusiosios K. L. parodymus patvirtina liudytojų G. L. ir A. L. parodymai, iš kurių matyti, kad tėtis V. B. nusivežęs K. į savo namus, ją pasiguldė į lovą ir graibė, taip pat pasakojo, jog būnant jų namuose tėvas pasiguldęs ją į lovą graibė krūtinę, lyties organus, o diedukas ir jos žiūrėjo televizorių. Liudytoja A. L. patvirtino, jog ji pastebėjo, jog V. B. guldosi dukrą K. į lovą ir ją grabalioja. Tai vyksta jau nuo 2014 metų. Ji patvirtino, jog dukra K. papasakojo, kad tėvas V. B. nusivežęs ją į namus, pasiguldė į lovą ir graibė, liudytoja patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad ją išrengė ir grabaliojo lytinius organus. Liudytoja A. L. patvirtino, kad jau 2010 metais, kai K. buvo trys metai, ji pastebėjo, jog V. B. ją sodinasi ant pilvo ant lytinio organo. Ji bijojo prieštarauti tokiam V. B. elgesiui, nes jis tai darydavo būdamas neblaivus, ji bijojo jo smurto, nes ne vieną kartą yra vartojęs prieš ją fizinį smurtą, bijojo, kad gali padegti namus, nes yra padegęs tvartą. Jis ją versdavo atlikti lytinius aktus dukroms būnant namuose, nes gyveno viename kambaryje, dukros miegojo už spintos, tačiau viskas girdėdavosi ir matydavosi. Ji bijojo jam prieštarauti, dėl jo agresyvumo. Jis prieš mergaites smurto nenaudojo, tačiau jas vadindavo negražiais vardais. Liudytoja L. R. patvirtino, jog ji 2017-05-02 gavo informaciją, kad A. L. kaime kalba, kad V. B. prievartauja vieną iš nepilnamečių dukrų. Tą pačią dieną nuvyko pas A. L.. A. L. pripažino tą faktą, pasakė, kad tai galėjo tęstis maždaug tris savaites. Sakė, kad yra mačiusi, kaip V. B., būdamas neblaivus, guldosi į lovą K. L. ir ją grabalioja, t.y. liečia mergaitės krūtinę, lyties organus. Sakė, kad tą yra mačiusi apie keturis kartus. Vieną kartą, pasak motinos, mergaitė jai yra sakiusi, kad tėvas, ją parsivedęs į savo namus pasisvečiuoti, nusivedė ją į parduotuvę, nupirko saldumynų, vėliau, parsivedė į savo namus ir vėl liepė mergaitei gultis į lovą ir vėl lietė jos lytinius organus. Ji klausė A., ar ji negali apsaugoti savo mergaičių, neleisti gultis. Moteris teigė, kad ji negali daryti įtakos V. B., nes jis jai grasina, liepia dingti ir pan.. Mergaitė pasipriešinti tėvui negali, kad mergaitė verkia, bet vis tiek tėvo liepiama į lovą gulasi. A. L. minėjo, kuomet V. B. yra noras patenkinti savo lytinę aistrą su A. L., jam yra nesvarbu tai, kad namuose yra mergaitės, jis tame pačiame kambaryje tenkina savo lytinę aistrą, būnant ir matant mergaitėms. Liudytoja I. L. patvirtino, kad L. buvo patalpintos į (duomenys neskelbtini) namus. K. kaip patyrusi seksualinę prievartą iš tėvo pusės. Mergaitės buvo labai uždaros, išsigandę, joms buvo teikiama psichologo pagalba. Praėjus 3-4 mėnesiams mergaitės pradėjo bendrauti, užmezgė kontaktą savo grupėje, savo šeimynoje, K. tapo atviresnė. Vieno pokalbio metu K. jai pasakojo atvejį, kai buvo pakviesta pas tėtį į namus, kai buvo jai numautos kelnės, kaip tėtis glostė jai krūtinę, glostė pilvą ir tarpukojį. Matėsi, kad ji nenorėjo apie tai kalbėti ir jai buvo labai sunku apie tai kalbėti. Pokalbyje apie šeimą K. visada kalba tik apie mamą ir senelį, o apie tėtį, kuris lyg ir yra šeimoje, sakydavo, kad tėtis yra negeras, kad tėtis yra sunkus žmogus. Ji skaitė (duomenys neskelbtini) rašte, kad mergaitė, įvertindama savo elgesį, ką darė tėtė su ja, ji pasakė „blogai, nes aš tik vaikas, o ne kažkokia paauglė“. Mergaitės nenori grįžti į šeimą. Taip pat ji pastebėjo seksualizuotą K. elgesį, norą bendrauti artimai su berniukais. Tai pasekmė seksualinio prievartavimo veiksmų atliktų prieš ją. Kaip matyti iš liudytojos I. L. parodymų K. elgesyje santykiuose su berniukais, ji atlaidesnė jiems dėl patyčių, negražaus elgesio jos atžvilgiu, nes tai pasekmė šeimoje susiformavusių santykių, kur moteris yra negerbiama, prieš ją naudojamas smurtas. Taigi išanalizavus šiuos parodymus nukentėjusiosios K. L., liudytojų G. L., A. L., I. L. ir L. R. parodymus, jie sutampa ir patvirtina, jog K. L. seksualiai prievartavo jos tėvas V. B.. Byloje nėra duomenų, jog K. L. būtų linkusi fantazuoti. Ką patvirtino ir liudytoja I. L., jog mergaitė buvo labai susigūžusi, skausmingai pergyveno įvykius, nenorėjo grįžti į šeimą. Liudytoja nurodė, kad ji turi ne mažai patirties darbe, supranta, kada vaikai fantazuoja, bet bendraujant su mergaitėmis, užklausus, matė mergaitės reakciją – ji susigūžė, skausmingai tylėjo. Neabejoja, kad tai turėjo vykti jos gyvenime. Šiuos parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusiajai K. L. buvo atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrinė- psichologinė ekspertizė. Šios ekspertizės metu ji pasakojo kokius veiksmus atliko kaltinamasis. Nurodė, jog tėtis ją graibė, kišo ranką į putę, pradėjo ten graibyti, kišo pirštą, jai skaudėjo, kandžiojo lūpas, graibė krūtinę. Ekspertai nustatė, kad K. L. neturi padidinto polinkio į įtaigumą ar padidinto polinkio fantazuoti. Ji galėjo suprasti tik išorinę byloje nagrinėjamų įvykių pusę, todėl negalėjo adekvačiai tiems veiksmams priešintis. Nors specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. L. kūne, lytiniuose organuose, išeinamosios angos srityje mechaninių sužalojimų nenustatyta (1 tomas, b.l. 57), tačiau ekspertų, tyrusių kompleksiškai nukentėjusiąją išvadoje konstatuojama, kad ji patyrė praeinantį psichikos sutrikimą – kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t.b.l.102-112 ).
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis V. B. padarė jam inkriminuotus veiksmus : jis seksualiai prievartavo mažametę K. L. nuo 2014 metų rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ne mažiau kaip tris kartus. Vertinant įrodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad pagrindinis įrodymų šaltinis aptariamoje situacijoje yra mažametės nukentėjusiosios K. L. parodymai, kuriais netikėti nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Jos parodymų teisingumu neleidžia abejoti ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) išvados, kuriomis nustatyta, kad šiuo metu K. L. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8., tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl kaltinamojo veiksmų. Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą K. L. psichikos sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė. Be to šį sutrikimą sunkina ir kiti nepalankūs psichosocialiniai faktoriai (socialinis ir emocinis apleistumas) bei antrinis traumavimas, nes prasidėjus bylos tyrimui K. L. buvo apgyvendinta vaikų globos namuose. 2. K. L., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie parodymus, atitinkančius byloje nagrinėjamų įvykių turinį.3. K. L., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, nerekomenduojama toliau dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo veiksmuose dėl šiuo metu aktualaus antrinio traumavimo. 4. K. L. atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, jos turimas žinias, galėjo suprasti tik išorinę byloje nagrinėjamų įvykių pusę, todėl negalėjo adekvačiai tiems veiksmams priešintis. 5. K. L. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. 6. K. L. nenustaytas padidintas polinkis fantazuoti. 7. K. L. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F 43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b.l. 102-112). Taigi kaip matyti iš ekspertizės išvados atsižvelgus į jos protinio išsivystymo lygį, jai būdingus pažintinių funkcijų (dėmesio, atminties) ypatumus, individualias psichologines savybes, jai nebuvo nustatytas padidintas polinkis fantazuoti, įtaigumas. Nagrinėjamų įvykių metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes (įvykių vietą, įvykių dalyvius, jų veiksmus) ir gali duoti apie tai parodymus, tačiau dėl jos neigiamų emocinių reakcijų, psichotraumuojančio poveikio nerekomenduojama dalyvauti tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme.
Tai, kad nukentėjusioji sakė tiesą, patvirtina ir išvestiniai įrodymai – aukščiau aptarti liudytojų parodymai, kuriems ji betarpiškai po įvykio papasakojo įvykio aplinkybes, šių asmenų parodymai apie jos papasakotas įvykio aplinkybes, po to jos pačios apklausose nurodytos įvykio aplinkybės tarpusavyje sutampa. Teismas nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių reikėtų abejoti nukentėjusiosios parodymais, nėra nustatyta jokių aplinkybių , dėl kurių nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį V. B.. Byloje nėra duomenų, jog A. L. V. B. apkalbėjo, darė įtaką dukroms K. ir G., neva A. L. vaikams pasakė „vaikai, norite grįžti namo, sakykite, kad tėvą pasodintų, pasodinsite, tada jūs grįšite namo“. Šiuos parodymus paneigė liudytoja A. L., kitų objektyvių duomenų patvirtinančių apie darytą poveikį ar įtaką byloje nenustatyta.
Taigi visų šių teisme įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. B. nuo 2014 metų rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. namuose sistemingai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip tris kartus tenkino savo lytinę aistrą su savo dukra K. L., gim (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas jos bejėgiška dėl mažametystės būkle ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje.
Taip pat byloje ištirti įrodymai ir aukščiau aptarti nukentėjusiosios K. L., liudytojų parodymai, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados patvirtina tai, kad nukentėjusiajai K. L. dėl kaltinamojo veiksmų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, išvadoje nurodyta, kad K. L. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, sutrikdęs jos kasdienį funkcionavimą ir adaptaciją. Remiantis tuo bei LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles" sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamų įvykių K. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Jai nerekomenduojama dalyvauti tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme dėl išliekančio byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojančio poveikio bei jos psichikos būsenos (1 t., b.l. 102-112).
Taigi visų šių teisme ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. B. seksualiai prievartaudamas mažametę savo šeimos narę dukrą K. L., gim.(duomenys neskelbtini) buvusią bejėgiškos būklės dėl mažametystės, sutrikdė nukentėjusiosios psichinę sveikatą, padarydamas jai kitas reakcijas į stiprų stresą, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl jo nusikalstamų veiksmų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte.
Mažametės nukentėjusiosios K. L. įgaliota atstovė vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė A. P. jos vardu pareiškė ieškinį 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2 b.l. 123-125).Teisminio proceso metu nukentėjusiojo atstovė ieškinį palaikė. Pareikštas ieškinys neturtinei žalai yra grindžiamas tuo, kad kaltinamojo V. B. nusikalstamais veiksmais prieš mažametę K. L. jai buvo padaryta didelė emocinė ir psichinė žala. Tai jai sukėlė didžiulius dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, skausmą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ji ne kartą turėjo prisiminti seksualinės prievartos veiksmus. Psichologinio vertinimo metu mergaitė vengė kalbėti apie patirtą seksualinį tėvo smurtą, vos paklausus akivaizdžios gėdos reakcijos: užsisklendžia, nuleidžia galvą, nusuka akis, susigūžia, atsisako kalbėti. Dėl jos amžiaus tai sukėlė ilgai trunkančius skaudžius neigiamus išgyvenimus, jausmų sumaištį. Nusikalstamos veikos K. L. atžvilgiu pasekmės gali dar labiau atsiskleisti ateityje asmenybės formavimuisi, savivertei, tikėtini elgesio ir emocijų sutrikimai paauglystėje, o nukentėjusiajai suaugus- gebėjimui užmegzti intymius santykius. Kaltinamojo V. B. seksualinės prievartos veiksmai nukentėjusiajai K. L. padarė neigiamą įtaką visai vaiko asmenybės raidai, paliko visam gyvenimui sunkius dvasinius išgyvenimus, nes suteikė per ankstyvas žinias apie suaugusiųjų lytinį gyvenimą. Ko pasekoje buvo sutrikdyta jos sveikata, ką pripažino ir konstatavo ekspertai išvadoje esančioje byloje, nurodė, jog byloje tiriamus įvykius K. L. išgyveno ir išgyvena kaip ilgai besitęsiančius ir psichotraumuojančius, be to, tiriamosios emocinės būsenos sutrikimui reikšmingą poveikį daro gyvenimas psichiką žalojančioje aplinkoje (socialinis ir emocinis jos apleistumas, fizinės prievartos šeimoje liudininkė). Po šių įvykių pasikeitė ji pati ir jos gyvenimas, ji turėjo pakeisti aplinką, abi su seserimi buvo paimtos iš motinos namų ir apgyvendintos globos namuose. Todėl kaip rašoma išvadoje K. L. aplinką suvokia kaip frustruojančią, nesaugią, nekeliančią pasitikėjimo. Kaltinamasis V. B. ieškinį pripažino iš dalies ir parodė, jog K. yra jo dukra ir dėl dukros jis stengsis atlyginti padarytą jos sveikatai žalą.
Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. B. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją K. L., jį patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 6.250 str. 1d.). Nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veiksmų pobūdį, į mažametės nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, pasekmes asmenybės formavimuisi, kaltinamojo finansines galimybes realiai atlyginti patirtą neturtinę žalą. Nukentėjusiosios atstovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, atsižvelgiant į tai, kad po įvykio mergaitei išlieka neigiami reiškiniai jos fiziniai ir psichinei būklei. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, dirbo nepastovius darbus, pastovių pajamų neturėjo, turto neturi, o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis 10000 Eur suma yra reali, ji atitinka teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose ir priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiosios K. L. naudai.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę V. B. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kita apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos, sukeliančios psichotraumuojantį pavojų mažamečio sveikatai ir psichikai. Šiais nusikaltimais sukeltos pasekmės sunkios ir reikalingos specialistų psichologų pagalbos. Kaltinamasis praeityje buvo padaręs nusikalstamų veikų, tačiau teistumas išnykęs, laikomas neteistu (2t.b. l.10-20), baustas administracine tvarka (2t. b. l.49-60). Kaltinamasis nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (2 t.b.l.61,62). Iš medicinos pažymėjimo matyti, kad registruotas psichikos sveikatos centre, diagnozė lengvas protinis atsilikimas ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (2 t. b.l.67), iš specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. B. nustatyta diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas.F10.2 Kadangi V. B. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t. b.l.73). Kaltinamasis kaltės nepripažino. Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir prieina išvados, kad kaltinamajam V. B. už labai sunkų nusikaltimą dėl K. L. seksualinio prievartavimo skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti V. B. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Už nusikalstamą veiką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant artimą įstatyme numatytam vidurkiui. Pažymėtina, kad dėl abiejų nusikalstamų veikų alternatyvios bausmės sankcijoje nenumatytos. Bausmės dėl seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo subendrintinos apėmimo būdu esant idealiajai sutapčiai BK 63 str.5 d.1 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303,308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ir paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams.
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą 3 punktą ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi 2
dalimi 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą aštuoneriems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. L., G. L. ir A. L. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios K. L. atstovės civilinį ieškinį neturtinei žalai tenkinti ir priteisti iš V. B. 10000 Eur K. L. naudai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.