Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-03 · Civilinė byla Nr. 2A-769-538/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-03
Bylos Nr.
2A-769-538/2014
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00364-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Rimvida Zubernienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
B. P.
Ieškovas
L. V.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-769-538/2014

Teisėja Diana Vercinskė (Proceso Nr. 2-10-3-00364-2013-5)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 45.6.; 56.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. liepos 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės B. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei B. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. V. prašė priteisti iš atsakovės B. P. 100 000 Lt skolos, palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė B. P. nėra visiškai atsiskaičiusi pagal turto pirkimo–pardavimo sutartį ir iki šiol liko skolinga 100 000 Lt. Nurodė, kad ji yra raštu patvirtinusi, kad sutartis įvykdyta, tačiau tai padarė prašoma atsakovės B. P., kuri ketino imti paskolą iš banko ir negalėjo būti skolinga. Matydama, kad atsakovė B. P. negali visiškai atsiskaityti pagal turto pirkimo–pardavimo sutartį, paprašė jos, kad parašytų skolos raštelį. Pagal šį raštelį ir prašo priteisti skolą.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės B. P. 100 000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 100 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2013-05-09 iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 000 Lt žyminio mokesčio, 600 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei L. V. ir 19,55 Lt korespondencijos įteikimo išlaidų Valstybei. Nurodė, kad atsakovė B. P. neigia, kad tai skola pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ir nurodo, kad tai pinigų suma, grąžinta kaip permokėta už ieškovės L. V. artimų giminaičių pagal 2006-12-15 sutartį parduotą kitą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė B. P. šios sumos nelaiko skola, tačiau pripažįsta, kad ieškovė L. V. pagal 2010-09-29 raštelį jai perdavė 100 000 Lt, tačiau nėra įsipareigojimo ir pagrindo šią sumą grąžinti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2006-12-15 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. B., D. B. ir B. P., nustatė, kad turto pardavėjai G. B., D. B. pardavė turtą B. P., tačiau nėra jokių įsipareigojimų už parduotą turtą dar papildomai atsiskaityti ar sumokėti permokėtą pinigų sumą už perkamą turtą. Atsakovės B. P. atstovė advokatė L. D. patvirtino, kad tai buvo tik žodinis susitarimas, kurį D. B. įvykdė per ieškovę L. V. perdavęs 100 000 Lt. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas D. B. paneigė aplinkybę, kad jis per ieškovę L. V. perdavė pinigus – 100 000 Lt atsakovei B. P., ir patvirtino, kad už parduotą turtą su juo visiškai atsiskaityta. Atsakovės B. P. ir jos atstovės argumentas, kad D. B. pagal 2006-12-15 sutartį perduota daugiau pinigų ir tai patvirtina pinigų pervedimai per banką, neįrodo aplinkybės apie D. B. prievolę atsakovei B. P. dėl neva per brangiai sumokėtos už turtą pinigų sumos grąžinimo. Teismas konstatavo, kad atsakovė B. P. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad jos 2010-09-26 pasirašytas raštelis apie 100 000 Lt paėmimą iš ieškovės L. V. yra susijęs su kitų asmenų prievolėmis jai. Ieškovė L. V. ieškinio reikalavimą dėl 100 000 Lt grindė skolos teisinių santykių pagrindu iš neįvykdytos 2005-12-14 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Visiškas šios sutarties įvykdymas patvirtintas 2007-03-07 pareiškimu, tačiau 2010-09-29 raštelio surašymas įrodo, kad galimai 2005-12-14 sutartis atsakovės B. P. nebuvo iki galo įvykdyta arba atsakovė B. P., jos pačios teigimu, gavo iš ieškovės L. V. 100 000 Lt, kurių neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo gauti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė B. P. 100 000 Lt paėmė ir gavo iš L. V., ji turi pareigą juos grąžinti ieškovei L. V., nes nenustatyta jokių faktinių ir teisinių pagrindų, dėl kurių ji neturi pareigos grąžinti 100 000 Lt, nes pagal raštelio turinį, šis raštelis neturi dovanojimo sandorio požymių, o turi prievolinių teisinių santykių sukūrimo požymių.

Šalies argumentai

Atsakovė B. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimą ir netenkinti ieškovės ieškinio, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė iš ieškovės L. V. ir jos artimų giminaičių – sūnaus D. B. ir anūkės – pirko nekilnojamąjį turtą ir sumokėjo per didelę sumą už perkamą turtą. Artimi giminaičiai per ieškovę grąžino apeliantei permoką už pirktą turtą sumą, t. y. 100 000 Lt. Palangos miesto apylinkės teismui buvo pateiktas 2010-09-29 apeliantės B. P. pasirašytas raštelis, kuriame nurodyta: „Aš B. P. asm. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) paėmiau iš V. L. as. k. (duomenys neskelbtini) 100.000 Lt“. Kaip matyti iš raštelio, jame nėra fakto, kad apeliantė iš ieškovės paimtus pinigus įsipareigojo grąžinti. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodęs, kad šalių nesieja paskolos teisiniai santykiai, vis tiek padarė išvadą, kad B. P. privalo grąžinti 100 000 Lt, nes raštelis turi prievolinių santykių sukūrimo požymių. Apeliantė nepripažįsta, kad iš ieškovės skolinosi pinigus. Jokiame Palangos miesto apylinkės teismui pateiktame įrodyme nebuvo užfiksuota, kad apeliantė įsipareigojo grąžinti skolą ieškovei, kas būtų esminė paskolos sutarties sąlyga. Vadinasi, neegzistuojant sąlygai, kad apeliantė įsipareigojo grąžinti skolą, negali būti konstatuojama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Todėl teismo išvada, kad 2010-09-29 raštelis sukuria prievolę apeliantei B. P. grąžinti 100 000 Lt ieškovei L. V., yra daroma nepagrįstai ir neteisėtai. 2010-09-29 raštelis nesukuria apeliantei jokios prievolės, todėl yra nepagrįstai teigiama, kad raštelis turi prievolinių teisinių santykių sukūrimo požymių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį ieškovė L. V. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. spendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pardavė atsakovei sodybą už 300 000 Lt, tačiau atsakovė sumokėjo 200 000 Lt, o likusius 100 000 Lt žadėjo sumokėti vėliau ir patvirtindama, kad pripažįsta skolą, 2010-09-29 parašė raštelį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2010-09-29 atsakovė B. P. surašė ir pasirašė raštelį, kuriame nurodo, kad iš ieškovės L. V. paėmė 100 000 Lt (b. l. 7). Ieškovė L. V. nurodo, kad šio raštelio atsiradimo pagrindas yra atsakovės B. P. skola pagal 2005-12-14 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, atsiskaitant už nusipirktą turtą, šią skolą laiko paskola. Atsakovė B. P. neigia, kad tai skola pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ir nurodo, kad tai pinigų suma, grąžinta kaip permokėta už ieškovės L. V. artimų giminaičių pagal 2006-12-15 sutartį parduotą kitą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė B. P. šios sumos nelaiko skola, tačiau pripažįsta, kad ieškovė L. V. pagal 2010-09-29 raštelį jai perdavė 100 000 Lt, tačiau nėra įsipareigojimo ir pagrindo šią sumą grąžinti. Iš 2005-12-14 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovė L. V. pardavė atsakovei B. P. turtą už 300 000 Lt, iš kurių 150 000 Lt atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2006-01-30 (sutarties 2 punktas, b. l. 46). Iš 2007-03-07 pareiškimo nustatyta, kad ieškovė L. V. patvirtino notarine forma, kad gavo 150 000 Lt pagal 2005-12-14 sutartį iš atsakovės B. P. (b. l. 79). Ieškovė L. V. tvirtina, kad šis pareiškimas neatitinka tikrovės, o surašytas tik prašant atsakovei B. P., siekiant jai toliau plėtoti verslą. 150 000 Lt skola dalimis pagal 2005-12-14 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį buvo grąžinama iki 2010 m. ir atsakovei B. P., dėl turtinės padėties nutraukus prievolės vykdymą pagal 2005-12-14 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, buvo surašytas 2010-09-29 raštelis dėl likusios nesumokėtos 100 000 Lt sumos.

Apeliantė teigia, kad neįrodytas paskolinių santykių tarp šalių buvimas ir ieškinys nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, jog byloje nustatyti ne paskoliniai šalių santykiai, kadangi ir pati ieškovė neigia paskolinius santykius, tačiau konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ginčo skolą ieškovei iš atsakovės.

Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Atsakovė nurodė, kad D. B. per ieškovę perdavė ginčo pinigus, kadangi D. B. pagal 2006-12-15 sutartį perduota daugiau pinigų. Tačiau D. B. neigė šia aplinkybę ir patvirtino, kad už parduotą turtą atsakovė su juo visiškai atsiskaitė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, kad 2010-09-26 pasirašytas raštelis apie 100 000 Lt paėmimą iš ieškovės yra susijęs su kitų asmenų prievolėmis jai.

Iš byloje esančių įrodymų – 2005-12-14 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovė L. V. pardavė atsakovei B. P. turtą už 300 000 Lt, iš kurių 150 000 Lt įsipareigojo grąžinti iki 2006-01-30 (sutarties 2 punktas, b. l. 46). Iš 2007-03-07 pareiškimo nustatyta, kad ieškovė L. V. patvirtino notarine forma, kad gavo 150 000 Lt pagal 2005-12-14 sutartį iš atsakovės B. P. (b. l. 79). Ieškovė teigia, kad atsakovė liko skolinga 100 000 Lt pagal minėtą pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė teigia, kad permokėjo ieškovei pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį ir ieškovė jai grąžino 100 000 Lt, todėl ji nėra skolinga ieškovei. 2010-09-29 apeliantės B. P. pasirašytame raštelyje nurodyta, kad ji paėmė iš atsakovės ginčo pinigus.

Esant tokiems įrodymams konstatuotina, kad tarp šalių nesusiklostė paskolos santykiai, tačiau darytina išvada, jog 2010-09-29 raštelis buvo surašytas dėl negrąžintų pagal 2005-12-14 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį 100 000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ginčo sumą iš atsakovės ieškovei (CPK 178 str., 185 str., CK 6.305 str. 1 d., 6.314 str. 5 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Rimvida ZubernienėAlvydas Žerlauskas