Tauragės apylinkės teismo sprendimas, 2-718-204/2014

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-10-20
Bylos Nr.: 2-718-204/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-00374-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nijolė Bagdonienė
Atsakovas: V. A., Šilutės rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
Ieškovas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos

Kategorijos

24.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-718-204/2014Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00374-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 24.4.; 30.2. (S)

ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, sekretoriaujant Marijai Razgauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei R. Š., atsakovui V. A., atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovams Ž. T. ir E. B., trečiojo asmens ieškovo pusėje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovei A. P., trečiojo asmens Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams E. C. ir R. A., trečiojo asmens Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovams A. G. ir A. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovams Šilutės rajono savivaldybės administracijai, V. A., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl dokumento panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko trečiųjų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, procesiniai dokumentai tinkamai įteikti. Iš trečiųjų asmenų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės (CPK 247 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) ieškiniu prašo panaikinti Šilutės rajono savivaldybės 2007-10-03 statybos leidimą Nr. 07(1)1-126 dalyje, kurioje leista satyti mėšlidę pagal 2007 m. parengtą projektą Nr. 54P‘06 „60 vt. karvidė su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis“ ir įpareigoti statytoją V. A. pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė R. Š. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai (dabartinis unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini), buvęs kodas - (duomenys neskelbtini)) 1976-04-20 Lietuvos TSR kultūros ministerijos kolegijos 1976-04-20 nutarimu Nr. 45 buvo įtraukti į vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašus. Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras 1991-12-23 raštu Nr. 248 „Dėl dvarų bei palivarkų sodybų įrašymo į Išaiškinamų paminklų sąrašą“ įrašė (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentus į Išaiškinamų paminklų sąrašą, suteikė Nr. (duomenys neskelbtini). 1995-01-31 Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos nutarimu Nr. 413 (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai buvo įtraukti į laikinosios apskaitos sąrašus (kodu (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1995, Nr. 9-184) 9 str. į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašus, naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašyti bei į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti objektai, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą buvo saugomi kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Todėl kultūros vertybė - (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai iki jų įrašymo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą buvo saugomi kaip nekilnojamoji kultūros vertybė.

1997-12-31 (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai kaip kompleksas Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 380 „Dėl objektų įrašymo į registrą“ (Žin., 1998, Nr. 14-333) įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip istorinę vertę turintis objektas (unikalus kodas registre - (duomenys neskelbtini)).

Kultūros paveldo centro direktorius V. K., vadovaudamasis Kultūros paveldo centro nuostatais ir apsaugos zonų nustatymo taisyklėmis, 2004-12-17 patvirtino (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų planą.

Pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034; 2008, Nr. 89-3559) 2 punktą, šio įsakymo 1 punkte numatytos vertybės saugomos, remiantis jų apskaitos dokumentais. Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995-05-02 įsakymo Nr. 47 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro“ 1.2 punktą, 3 punktą apskaitos dokumentai yra kaupiami kultūros vertybių pagrindiniame dosjė. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Kultūros paveldo centro 2004 metais parengto Kultūros vertybės - (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos pagrindinio dosjė - Vietovės (vietos) apraše nurodyta, jog dvaro sodybos sudėtinės dalys: užstatymas (2 statiniai), želdyno liekanos. Sodyba susikūrė XIX a. Ją sudarė: ponų namas, svirnas, kumetynas, spirito varykla, tvartai šiaurinėje sodybos teritorijos dalyje. Kultūrinė vertė istorinė, architektūrinė, kraštovaizdinė.

2005-02-25 Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. Į-43 „Dėl Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 380 „Dėl objektų įrašymo į registrą“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 34-1131) buvo pakeisti (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų duomenys nekilnojamųjų kultūros vertybių registre ir nurodyta istorinė, architektūrinė, kraštovaizdinė vertė.

Nuo 2005-03-14 Nekilnojamojo turto registro centrininiame duomenų banke nurodytas juridinis faktas, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Įregistravimo pagrindas - 2005-02-25 Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos respublikos kultūros ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. Į-43 (Žin., 2005, Nr. 34 - 1131). Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 8 str. 12 d., yra vieši ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt/heritage.

Nurodo, kad Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys (toliau - Klaipėdos TP) 2014-01-20 raštu Nr. LRkl-17 „Dėl statybos (duomenys neskelbtini) (unikalus KVR kodas (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus KVR kodas (duomenys neskelbtini)) dvarų sodybų teritorijose“ informavo Departamentą, kad Klaipėdos TP, vykdydamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, patikrino (duomenys neskelbtini) dvaro sodybą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad jos teritorijoje ir vizualinės apsaugos zonoje yra pastatyta ūkio paskirties pastatų, kurie nepažymėti šios kultūros vertybės pagrindiniame dosjė esančiame vertybės teritorijos ir vizualinės apsaugos zonos ribų plane, patvirtintame 2004-12-17 Kultūros paveldo centro direktoriaus V. K.. Departamento Klaipėdos TP 2014-02-14 Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktu Nr. AAKL-12 nustatyta, kad ūkinio pastato pietinio fasado visas ilgis yra apie 30 m., rytinio naujai pastatyto priestato (mėšlidės) ilgis - apie 18 m., plotis apie 6 m. Departamentui apie neteisėtai išduotą statybos leidimą tapo žinoma, gavus Departamento Klaipėdos TP 2014-01-20 raštą Nr. LRK1-17.

Šilutės rajono savivaldybės administracija, atsakydama į Klaipėdos TP prašymą pateikti duomenis dėl statinių esančių (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijoje ir vizualinėje apsaugos zonoje, pateikė nuolatinės statybos komisijos 2007-09-26 protokolo Nr. S-167 ir 2007-10-03 statybos leidimo Nr. 07(1)1-126 statybos objektui - 60 vietų karvidės su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kopijas.

Ieškovas pažymi, kad 2007 m. parengto statinio projekto Nr. 54P‘06 „60 vt. karvidė su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis“ (duomenys neskelbtini), sklypo plane su statinių ir dangų nužymėjimu nurodyta mėšlidė (užstatymo plotas 158 kv. m.) patenka į valstybės saugomos ir Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės - (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritoriją.

Pagal NKPAĮ (aktuali nuo 2007-07-21 iki 2008-08-01) 19 str. 6 p. 3 p.p., jeigu norima saugomo objekto teritorijoje ir apsaugos zonose statyti statinius, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Pagal minėto straipsnio 7 p., sutikimas pagal šio straipsnio 6 d. nebūtinas, jeigu tokie veiksmai leidžiami pagal savivaldybės tarybos ir už to objekto apsaugą atsakingos institucijos patvirtintą saugomo objekto teritorijos ir jos apsaugos zonų tvarkymo planą ir (ar) paveldotvarkos projektą kuriuose nustatomas galimas kiekvieno sklypo naudojimo pobūdis ir užstatymo sąlygos. (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai yra valstybės saugoma kultūros vertybė, todėl jai taikomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (toliau - Taisyklės) (aktuali nuo 2005-07-01 iki 2008-12-17) nuostatos. Pagal Taisyklių 35.2. p., valstybės skelbiamų saugomais ar valstybės saugomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų ribų planai tvirtinami Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos arba jos įgalioto Kultūros paveldo departamento sprendimu. Šiuo atveju nei saugomo objekto teritorijos ir jos apsaugos zonų tvarkymo planas, nei paveldotvarkos projektas nebuvo patvirtintas.

NKPAĮ 11 str. 1 ir 2 d. atitinkamai reglamentuota, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2054; 2008, Nr. 89-3559) 2 p. reglamentuota, kad šio įsakymo 1 p. numatytos vertybės saugomos, remiantis jų apskaitos dokumentais, nustatančiais vertingąsias savybes (vertybės sudėtį, apimtį, vertingas dalis ir elementus), teritorijų ir apsaugos zonų ribas bei norminiais ir individualiais teisės aktais, nustatančiais apsaugos reikalavimus (priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas, konkrečius tvarkymo režimų darbus), kurie galioja tiek, kiek neprieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms. Taigi, (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba saugoma, remiantis ir dosjė esančiais apskaitos dokumentų teritorijų apsaugos zonų planais.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-292/2012 pateikė išaiškinimą, kad Kultūros paveldo centro direktoriaus patvirtinti planai nėra prilyginami teritorijų planavimo dokumentams - Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtiems ir patvirtintiems specialiesiems planams, tačiau tokie planai buvo rengiami teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Kultūros paveldo departamento direktoriaus 1996-12-10 įsakymu Nr. 150 patvirtintomis Nekilnojamųjų kultūros vertybių individualių apsaugos zonų nustatymo taisyklėmis (Žin., 1997-01-24, Nr. 7-136) ir Kultūros paveldo centro nuostatais (Žin., 2001, Nr. 49-1730). Pažymi, kad ginčo statinys - mėšlidė nepažymėta Kultūros paveldo centro direktoriaus V. K. 2004-12-17 patvirtino (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų plane ir tokiai statybai Departamentas nėra pritaręs. Nepaisant to, Šilutės rajono savivaldybės administracija išdavė V. A. 2007-10-03 statybos leidimą Nr. 07(1)1-126 (galioja iki 2017-10-03) statinio projektui Nr. 54P‘06 (parengimo metai 2007), kuris statytojui suteikė teisę statyti 60 vt. karvidę su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis (duomenys neskelbtini) sav., skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 (aktuali nuo 2006-09-20 iki 2008-10-01), 35 p. statinio statybos nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje atveju yra privalomas nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos reglamentas (laikinasis reglamentas). Šio teisės akto 49 p. nurodyta, kad statinio, statomo nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje, projektavimo sąlygose nurodoma, kokiu nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentu (laikinu reglamentu) bei projektiniais pasiūlymais, kuriems pritarė už kultūros vertybių apsaugą atsakinga institucija, privalo vadovautis statytojas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (aktuali nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) 20 str. 3 d., savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs Statybos įstatymo 20 str. 2 d. išvardytus dokumentus, privalo kiekvieną kartą per 3 darbo dienas pateikti kompetentingoms institucijoms paraišką statinio projektavimo sąlygoms gauti, kad šios institucijos galėtų įvertinti planuojamus statybos darbus ir nustatyti privalomuosius reikalavimus. Statybos įstatymo 20 str. 3 d. 3 ir 4 p. nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti kartu su nurodytais dokumentais, per 3 darbo dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms parengti (pagal kompetenciją) už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos kultūros paveldo objekto tvarkomųjų statybos darbų projektui rengti, statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje ar apsaugos zonoje - statinio projektui rengti) ar už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti). (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai, esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, kurio teritorijoje buvo planuojama statyti naują statinį. Todėl savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, pagal nurodytą reglamentavimą per 3 darbo dienas privalėjo pateikti paraišką statinio projektavimo sąlygoms parengti už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai.

Žemesnės instancijos teismas

Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 (aktuali nuo 2007-09-09 iki 2010-02-04) (Žin., 2005, Nr. 4 -75), 5.2 punkte nustatyta, kad į nuolatinės statybų komisijos sudėtį įtraukiami statinio projektavimo sąlygas nustatančių institucijų (subjektų) atstovai, tarp jų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos institucijos atstovai. Šiuo atveju Kultūros paveldo departamento atstovo dalyvavimas šioje komisijoje buvo privalomas pagal STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygos“ 35 p. ir NKPAĮ 23 str. 8 d. nuostatas. Tačiau rengiant statinio projektavimo sąlygas, išduodant projektavimo sąlygų sąvadą statiniui (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorijoje, tikrinant statinio techninio projekto atitikimą projektavimo sąlygoms ir priimant protokolinius sprendimus siūlyti išduoti statybos leidimą, kreiptasi į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį nebuvo, šio departamento atstovas nebuvo kviestas į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį. Todėl Nuolatinės statybos komisijos sprendimai siūlyti išduoti statybos leidimus priimti, pažeidžiant nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės normų nuostatas.

Statybos įstatymo (aktuali nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) 23 str. 9 d. numatyta, kad Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui - (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Pagal NKPAĮ (aktuali nuo 2007-07-21 iki 2008-08-01) 23 str. 8 d., leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šį leidimą, pasirašo Departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas. Iš Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007-09-26 protokolo, kuriame užfiksuotas komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą, matyti, kad jis nėra pasirašytas Departamento atstovo. Ieškovas daro išvadą, kad negavus Departamento atstovo pritarimo statybos leidimo išdavimui pagal pateiktą projektinę dokumentaciją, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius bei Nuolatinės statybos komisijos pirmininkas Š. L., Nuolatinės statybos komisijos 2007-09-26 protokole pritaręs statybos leidimo išdavimui bei Šilutės rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas S. Š., 2007-10-03 išdavęs V. A. statybos leidimą Nr. 07(1)1-126 60 vietų karvidei su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis, pažeidė minėtus Statybos įstatymo 23 str. 9 d. ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 8 d. nustatytus reikalavimus.

Taip pat ieškovas pažymi, kad vadovaujantis Buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos bendrųjų nuostatų (toliau - Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 369 (1993, Nr. 18 - 460), 11 p., buvusių dvarų ir palivarkų paminklinėse sodybose nauji pastatai, statiniai ir įrenginiai gali būti statomi tik pagal nustatytąją tvarką suderintus projektus šiais atvejais: siekiant atkurti pažeistą sodybos planinę, erdvinę ir funkcinę struktūrą; siekiant plėtoti sodybos gyvenamosios, rekreacinės bei ūkinės veiklos tradicijas pagal sodybos teritorijos funkcinį zonavimą. NKPAĮ 6 str. 2 d. nustatyta, kad saugomų statinių, statinių saugomų objektų teritorijose ir saugomose vietovėse projektavimo sąlygų sąvadus išduoda, tokių statinių projektų derinimą organizuoja ir leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti tokius statinius išduoda savivaldybės institucijos šio, Vietos savivaldos ir Statybos įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga yra viena iš savivaldybėms priskirtų savarankiškų funkcijų. Šilutės rajono savivaldybės administracija, išduodama statinių projektavimo sąlygų sąvadus ir Statybos leidimą, Nuolatinės statybos komisija priimdama sprendimą siūlyti išduoti statybos leidimą, neatsižvelgė į įstatymų nustatytus apribojimus, juos pažeidė bei nesilaikė nustatytų procedūrų, todėl ginčijamas statybos leidimas yra neteisėtas ir naikintinas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 18 p., statinio projektavimo sąlygų sąvadas nustoja galioti nustojus galioti statybos leidimui.

Leidimas statyti 60 vt. karvidę su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis (duomenys neskelbtini) sav., parengtas ir išduotas, nesilaikant NKPAĮ 19 str. 6 d. 3 p. nuostatų, nes Šilutės rajono savivaldybės administracija nekvietė Departamento į Šilutės rajono savivaldybės nuolatinę statybos komisiją, Departamentui nebuvo pateiktas statinio projektas ir Departamentas jam nepritarė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas V. A. karvidės su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis (duomenys neskelbtini) sav., statybos darbus atliko pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.103 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Trečiojo asmens ieškovo pusėje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovė A. P. sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovės atstovai Ž. T. ir E. B. teismo posėdyje paaiškino ir atsakovės atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos NKPAĮ (redakcija aktuali nuo 2007-07-19 iki 2008-01-01) 19 str. 6 d. 3 p. nurodyta, kad, jeigu norima saugomo objekto teritorijoje ir apsaugos zonose statyti statinius, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Tačiau taip pat NKPAĮ 5 str. 10 d. 13 p. nustatyta, kad Departamentas teikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kurie yra kultūros paveldo objektai, tokių objektų sudedamąsias dalis ar teritorijas, su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusius juridinius faktus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 5 d. 7 p., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja žemės savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas saugomas teritorijas, skelbiamus saugomais gamtos paveldo objektus. Tačiau asmuo, įgydamas objektą ar gavęs leidimą teisėtai disponuodamas turimu turtu, gali nežinoti, kad įsigijo kultūros paveldo objektą, ar pradėjo statybą ir ją baigė teritorijoje, kurioje turi būti taikomi paveldosaugos reikalavimai, nes Departamentas nevykdė savo įstatyminės pareigos užregistruoti kultūros vertybę Nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu, buvo pažeisti asmens teisėti lūkesčiai neribojamai disponuoti savo turtu.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija aktuali nuo 2003-06-13 iki 2007-07-21 ir vėlesnės redakcijos) 15 str. 2 d. 17 p. nustatyta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše daroma žyma apie nekilnojamojo daikto įrašymą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Nurodo, kad ieškovas, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, neperdavė nei Nekilnojamojo turto registrui, nei objekto savininkui duomenų apie tai, kad ginčo objektas yra valstybės saugoma kultūros vertybė. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 6 d. (tuo metu galiojusios redakcijos) Šilutės rajono savivaldybei buvo pateiktas prašymas su visais reikiamais dokumentais išduoti statybos leidimą. Jais remiantis, Nuolatinės statybos komisijos sprendimu buvo išduotas Šilutės rajono savivaldybės 2007-10-03 statybos leidimas Nr. 07(1)1-126 60 vietų karvidei su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis. Jis išduotas, nepažeidžiant NKPAĮ nuostatų, nes nebuvo duomenų, kad objektas yra kultūros paveldo teritorijoje. Atsakovas pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuojama statybos leidimą išduodančiai institucijai tikrinti statytojo (užsakovo) pateiktų dokumentų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Tinkamus ir teisingus dokumentus turi pateikti pats statytojas (užsakovas). V. A. pateikė 2006-11-20 paraišką projektavimo sąlygoms gauti, prie kurios pateikė Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2006-09-20 išrašą, kuriame nebuvo nurodyta, kad ginčo objektas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir, kad ginčo objektui taikomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos. Ieškovas sąmoningai klaidina teismą, pateikęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-02-12 išrašą bei teigdamas, kad Departamento atstovo dalyvavimas bet kokiu atveju buvo būtinas. Minėti teisės aktai numato Departamento atstovo dalyvavimą tik tokiu atveju, kai teritorija yra svarbi paveldosaugos požiūriu.

Nurodo, kad Departamentas nėra perdavęs Nekilnojamojo turto registrui duomenų apie visus nekilnojamojo kultūros paveldo objektus. Tokie duomenys apie žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, Nekilnojamojo turto registrui taip pat nebuvo perduoti. Tuo metu, kai V. A. pateikė paraišką projektavimo sąlygoms gauti (2006-11-20) ir buvo pradėtas rengti projektavimo sąlygų sąvadas, tokių duomenų Nekilnojamojo turto registre nebuvo. Nėra aišku, kada šie duomenys įregistruoti. Pažymi, kad NKPAĮ 10 str. 1 d. numatyta Departamento pareiga kultūros paveldo objekto paskelbimą saugomu ne tik privalomai registruoti kultūros vertybių registre, bet ir per 15 dienų po įregistravimo pranešti raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio objekto teritorijos ribose yra registruotos nekilnojamojo turto registre. Atsakovas V. A. nebuvo informuotas apie jo nuosavybės įrašymą į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Nuolatinė statybos komisija bei ginčo objekto savininkas neturėjo pagrindo abejoti viešame Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų, t.y. įstatymų nustatytų juridinių faktų nebuvimo, teisingumu.

Kadangi neturėta duomenų, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją ir jam taikomi paveldosaugos apribojimai, dėl to nesikreipta į Departamentą dėl planavimo sąlygų parengimo, nes paraiškos planavimo sąlygoms rengti siunčiamos tik suinteresuotoms institucijoms pagal jų kompetenciją.

Nurodo, kad ieškovo prašymas nepagrįstas, nes jo atstovas nepasirašė protokolo, nes neprivalėjo dalyvauti Nuolatinės statybos komisijos darbe, nes neišdavė sąlygų. Šilutės rajono savivaldybės taryba 2005-06-23 sprendimu Nr. T1-738 patvirtino Šilutės rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nuostatus, kurių 15 p. nurodyta, kad neprivalantys dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos nariai turi teisę dalyvauti Komisijos posėdžiuose savo iniciatyva. Departamento atstovai turėjo teisę susipažinti su pateiktais dokumentais ginčo objekto statybos leidimui gauti ir pareikšti savo pastabas, susijusias su nagrinėjamu projektu, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad pastatas pastatytas, nepažeidus jokių teisės aktų, todėl statyba negali būti pripažinta savavališka, dėl to ir ieškovo prašymas pašalinti savavališkos statybos padarinius neturi teisinio pagrindo.

Atsakovas V. A. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei praleidus ieškinio padavimo senaties terminą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje paaiškino ir atsiliepime nurodė, kad 1932 m. jo senelis J. A. įsigijo 64 ha žemės sklypą su (duomenys neskelbtini) dvaru ir visais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Archyvų duomenimis (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje buvo apie 36 pastatai. Šį turtą senelis valdė iki nacionalizacijos, įvykdytos pagal buvusios TSRS (LTSR) įstatymus. Nepriklausomybės metais senelis atkūrė nuosavybės teises į išlikusį savo nekilnojamąjį turtą, o po jo mirties nurodytą nekilnojamąjį turtą paveldėjo atsakovo tėvas S. A. A., kuris 2004-09-24 minėtą žemės sklypą padovanojo atsakovui, o statiniai liko tėvo žinioje. Atsakovas nurodo iki šiol (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje užsiimantis (duomenys neskelbtini) veikla - augina karves, plėtoja pieno ūkį. 2007 m. (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje nusprendė pastatyti 60 vietų karvidę su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis. Jos vieta buvo numatyta ant vieno iš galimai buvusio statinio vietos už vertybės teritorijos ribos, taip pat šalia buvo numatyta skysto mėšlo kaupykla, o greta senojo kluono numatyta statyti tiršto mėšlo kaupyklą. Dėl projekto atlikimo kreipėsi į UAB „Banduva“, kuri atliko visus tam būtinus darbus. 2007-10-03 jam buvo išduotas statybos leidimas Nr. 07(1)1-126 (galioja iki 2017-10-03) statinio projektui Nr. 54P‘06 (parengimo metai 2007), suteikęs teisę statyti nurodytus statinius. Darbai buvo baigti 2008 m. Atsakovas daugiau nei 6 metus (duomenys neskelbtini), jais naudodamasis.

Nurodo, kad iš ieškinio turinio matyti, kad išduotas statybos leidimas ginčijamas vien tik dėl to, kad ieškovas nedalyvavo Šilutės rajono savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje, kuri sprendė klausimą dėl leidimo išdavimo. Kitų priežasčių, tokių kaip kultūros paveldo teritorinio komplekso ir objekto (vertybės) neišsaugojimas, esamų objektų pažeidimas ir pan., ieškovas nenurodo. Karvidė su skysto mėšlo kaupykla pastatyta vizualinės apsaugos zonos ribose, o vertybės teritorijos ribose pastatyta tik tiršto mėšlo kaupykla (remiantis kultūros vertybės pagrindiniu dosjė). Be to, karvidė pastatyta galimai buvusio pastato vietoje, ir tai nė kiek nepažeidžia kultūros paveldo teritorinio komplekso vientisumo. Atvirkščiai, nauji ūkininkavimui skirti pastatai atkuria buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro paskirtį. Tokiu būdu karvidė su skysto mėšlo kaupykla net nepatenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją bei negali būti šio teisminio ginčo objektu.

Taip pat atsakovas nurodo, kad 2009-02-02 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos darbuotojai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2009-02-06 nutarimu nubaudė jo tėvą S. A. A. pagal ATPK 91 str., vadinasi, jau 2009-02-02 ieškovo atstovai matė ir žinojo, jog pagal ginčo statybos leidimą buvo atlikti statybos darbai ir pastatyta karvidė su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d., statinio statyba laikoma savavališka, jei neturima galiojančio statinio statybą leidžiančio dokumento arba pažeidžiami esminiai statinio projekto sprendiniai; šioje nuostatoje nenustatyta, kad statyba laikoma savavališka ir tada, kai nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Ieškovas nurodo, jog ginčo statiniai yra pastatyti nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, todėl aktualus yra šioje teritorijoje statybų teisinis reglamentavimas. Šiuo atveju ieškovo pretenzijos dėl statinių nepagrįstos, nes karvidė su skysto mėšlo kaupykla pastatyta ne vertybės teritorijoje, o tiršto mėšlo kaupykla atitinka reikalavimus, keliamus statiniams tokioje teritorijoje. Be to, nurodo, kad sprendžiant dėl neteisėtos statybos padarinių, turi būti remiamasi kasacinio teismo praktika, taikant CK 4.103 str. 3 d. 1 p. nuostatas, kuriose nurodyta galimybė esant atitinkamoms sąlygoms gauti nustatytą statybos leidimą ir pan. Jeigu šiuo atveju būtų nustatytas neteisėtas (visas ar dalinis) statybos leidimo išdavimas, būtina svarstyti atsakovo galimybę parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, aiškinantis aplinkybes ar ginčo teritorijoje tokie statinio darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų dokumentus (jeigu šie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir ar tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Atsakovas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytu vieno mėnesio terminu kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovas jau 2009 m. žinojo apie naujus statinius (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje ir delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, todėl terminas ieškiniui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, t.y. nuo 2009 m. vasario 2 d.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad tuometinės Šilutės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas, kaip Šilutės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas buvo įtrauktas į Šilutės rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sudėtį. Nuostatų (aktualūs nuo 2007-09-05 iki 2007-10-25) 32 p. nurodoma, kad „Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“. Be to, Statybos įstatymo (aktualus nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) 22 str. 23 d. nurodoma, kad už statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako Nuolatinės statybos komisijos nariai ar statybos leidimą išdavęs asmuo, tai reiškia, kad atsakomybė yra individualizuojama, atsižvelgiant į Nuolatinės statybos komisijos nario kompetenciją, t.y. Nuolatinės statybos komisijos narys vertina tik tuos statybos leidimui gauti pateiktus dokumentus, kuriuos pagal kompetenciją jam priskirta vertinti, ir atsako už įvertinimo pagrįstumą savo kompetencijos ribose. Šilutės rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2007-05-29 gavo UAB „Banduva“ prašymą suderinti atsakovo V. A. 60 vietų karvidės su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis (duomenys neskelbtini), techninį projektą, jį įvertino ir patvirtino, kad statiniai atitiks teisės aktų nustatytus reikalavimus higienos, veterinarijos, sanitarijos, maisto produktų saugos ir gyvūnų gerovės srityse. Šilutės rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas minėtam projektui pritarė, atsižvelgęs į nurodytą statinių projekto atitikties teisės aktų nustatytus reikalavimus veterinarijos, higienos, maisto kokybės ir gyvūnų gerovės srityse įvertinimą.

Nurodo, kad ieškovas ieškinyje nepateikė nei vieno argumento, nurodančio, kad Šilutės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pritarimas statinių statybos leidimo išdavimui buvo neteisėtas ir minėtų statinių techninis projektas neatitinka teisės aktų nustatytų veterinarijos, higienos, maisto kokybės ir gyvūnų gerovės reikalavimų. Todėl įvertinus tai, Šilutės rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teisėtai savo kompetencijos ribose pritarė statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

Atsiliepimas

Be to, nurodo, kad ieškovo teiginiai apie neteisėtą pritarimą statybą leidžiančiam dokumentui iš esmės pagrįsti argumentais, kad jam nebuvo pateikti dokumentai ir kad jos atstovas nedalyvavo Nuolatinės statybos komisijoje ir nepritarė projektui, tačiau vadovaujantis Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T1-25 „Dėl Nuolatinės statybos komisijos sudėties“, komisijos Darbo reglamento 8 p., komisijos nuostatų 15 p., ieškovo atstovai turėjo teisės aktais įtvirtintą teisę susipažinti su pateiktais dokumentais ginčo statybos leidimui gauti ir pareikšti savo pastabas, susijusias su nagrinėjamu projektu, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, nurodo, kad Statybos įstatymo 2 str. 71 d. reglamentuota, kad savavališka statyba - tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šiuo atveju ieškinyje ginčo statinio statyba gali būti vertinama kaip savavališka, jei atitinka Statybos įstatymo 2 str. 2 d. bei 71 d. įtvirtintas statinio bei savavališkos statybos sąvokas. Taip pat nurodo, kad neturi jokių duomenų, susijusių su ginčo statybos leidimu bei nėra konstatavusi savavališkos statybos fakto.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atsiliepimu į ieškinį prašo jį šios institucijos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad jo atstovas nuolatinėje statybos komisijoje tikrindamas projektą turėjo pareigą tikrinti statinio projekto atitiktį gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, todėl jo kompetencija buvo aiškiai apibrėžta. Minėta komisija, vadovaujantis nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 5, 5.1, 5.2, 5.3, 5.4, 5.5, 5.6 punktais, buvo sudaroma iš įvairių sričių specialistų, tokiu būdu siekiant atriboti komisijos narių kompetenciją tikrinant statinio projektinius sprendinius ir vykdant statybos leidimo išdavimo procedūras. Nurodo, kad byloje ginčas dėl statybos leidimo grindžiamas ne gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimais, kuriuos turėjo tikrinti Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas. Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas teisėtai dalyvavo 2007 m. rugsėjo 26 d. Šilutės rajono nuolatinėje statybos komisijoje tikrinant statinio projektinę dokumentaciją dėl 60 vietų karvidės su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis, (duomenys neskelbtini), ir projekto sprendiniams pritarė teisėtai.

Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad Nuolatinės statybos komisijos pirmininkas ir komisijos nariai už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas savo kompetencijos ribose nenustatė statinio projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, statinio projektas atitiko 2006 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (9.14.1)-V4-7265 trečiojo asmens išduotas sąlygas. Nurodo, kad savivaldybės administracijos direktoriui (ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui) yra nustatyta pareiga informuoti apie statybos leidimo išdavimą už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingą instituciją, kuri gavusi tokią informaciją turi pati elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, bei imtis priemonių pašalinti teisės aktų pažeidimus sukėlusias priežastis.

Tretysis asmuo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad jo Šilutės filialas 2006-11-28 raštu išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas pagal Šilutės rajono savivaldybės architektūros ir statybos skyriaus 2006-11-21 raštu pateiktą paraišką. Nurodo, kad vadovaudamasis Statybos įstatymo (aktuali nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) 4 str. 1 d. 3 p., jis vertina statinio projektą, kad šis atitiktų higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Įvertinęs pateiktą 60 vt. karvidės su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis (duomenys neskelbtini), techninį projektą, po pateiktų pastabų V. A. pataisius statinio projektą, projektui buvo pritarta. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro įgaliota atstovė Šilutės skyriaus vedėja R. J., kaip Šilutės rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos narė, remdamasi šios institucijos parengtu 2007 m. rugsėjo 11 d. Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolu Nr. E1-355, savo kompetencijos ribose pritarė statinio projektui. Teigti, kad tretysis asmuo neteisėtai pritarė statybą leidžiančio dokumento išdavimui, pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas S. Š. 2007-10-03 išdavė atsakovui V. A. statybos leidimą Nr. 07(1)1-126, galiojantį iki 2017-10-03, pagal 2007 m. parengtą projektą Nr. 54P‘06 statybos objektui - 60 vietų karvidės su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). (t I., b.l. 62-63).

(duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai (dabartinis unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini), buvęs kodas - (duomenys neskelbtini)) 1976-04-20 Lietuvos TSR kultūros ministerijos kolegijos 1976-04-20 nutarimu Nr. 45 buvo įtraukti į vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašus. Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras 1991-12-23 raštu Nr. 248 „Dėl dvarų bei palivarkų sodybų įrašymo į Išaiškinamų paminklų sąrašą“ įrašė (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentus į Išaiškinamų paminklų sąrašą, suteikė Nr. (duomenys neskelbtini). 1995-01-31 Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos nutarimu Nr. 01-8-413 (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai buvo įtraukti į laikinosios apskaitos sąrašus (kodu (duomenys neskelbtini)) (t. I, b.l. 68 - 69). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1995, Nr. 9-184) 9 str. į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašus, naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašyti bei į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti objektai, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą buvo saugomi kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Todėl kultūros vertybė - (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai iki jų įrašymo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą buvo saugomi kaip nekilnojamoji kultūros vertybė.

Pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034; 2008, Nr. 89-3559) 2 punktą šio įsakymo 1 punkte numatytos vertybės saugomos remiantis jų apskaitos dokumentais. Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995-05-02 įsakymo Nr. 47 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro“ 1.2 punktu, 3 punktą apskaitos dokumentai yra kaupiami kultūros vertybių pagrindiniame dosjė. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Kultūros paveldo centro 2004 metais parengto Kultūros vertybės - (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos pagrindinio dosjė - Vietovės (vietos) apraše nurodyta, jog dvaro sodybos sudėtinės dalys: užstatymas (2 statiniai), želdyno liekanos. Sodyba susikūrė XIX a. Ją sudarė: ponų namas, svirnas, kumetynas, spirito varykla, tvartai šiaurinėje sodybos teritorijos dalyje. Kultūrinė vertė istorinė, architektūrinė, kraštovaizdinė (t. I, b.l. 12-50).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2005-03-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko nurodytas juridinis faktas, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Įregistravimo pagrindas - 2005-02-25 Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos respublikos kultūros ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. Į-43 (Žin., 2005, Nr. 34 -1131) (t. I, b.l. 64-65). Kaip pažymi ieškovas, Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis NKPAĮ (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 8 str. 12 d., yra vieši ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt/heritage.

Dėl to, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir jo vertė istorinė, architektūrinė, kraštovaizdinė, ginčo byloje nėra.

Ieškovas nurodė, kad Departamento Klaipėdos TP 2014-01-20 raštu Nr. LRkl-17 „Dėl statybos (duomenys neskelbtini) (unikalus KVR kodas (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus KVR kodas (duomenys neskelbtini)) dvarų sodybų teritorijose“ informavo Departamentą, kad Klaipėdos TP, vykdydamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, patikrino (duomenys neskelbtini) dvaro sodybą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad jos teritorijoje ir vizualinės apsaugos zonoje yra pastatyta ūkio paskirties pastatų, kurie nepažymėti šios kultūros vertybės pagrindiniame dosjė esančiame vertybės teritorijos ir vizualinės apsaugos zonos ribų plane, patvirtintame 2004-12-17 Kultūros paveldo centro direktoriaus V. K.. Departamento Klaipėdos TP 2014-02-14 Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktu Nr. AAKL-12 nustatyta, kad ūkinio pastato pietinio fasado visas ilgis yra apie 30 m., rytinio naujai pastatyto priestato (mėšlidės) ilgis - apie 18 m., plotis apie 6 m. (t I., b.l. 51-52, 53-58).

2007 m. parengto statinio projekto Nr. 54P‘06 „60 vt. karvidė su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis“ (duomenys neskelbtini), sklypo plane su statinių ir dangų nužymėjimu nurodyta mėšlidė (užstatymo plotas 158 kv. m.) patenka į valstybės saugomos ir Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės - (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritoriją.

Tokiu būdu, ieškovui apie neteisėtai išduotą statybos leidimą tapo žinoma, gavus Departamento Klaipėdos TP 2014-01-20 raštą Nr. LRK1-17.

Atsakovas V. A. prašo taikyti ieškinio senatį, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytu 1 mėnesio ieškinio senaties terminu, dėl to, kad anot jo, ieškovas jau 2009 m. turėjo žinoti apie statinius, pastatytus pagal ginčo leidimą.

Aplinkybė, kad pagal 2009-02-02 protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje 2009-02-06 ieškovas nutarimu nubaudė jo tėvą S. A. A. pagal ATPK 91 str. dėl to, kad šis be Kultūros paveldo departamento leidimo atliko pastato – namo fasado tvarkymo darbus, nereiškia, kad ieškovas turėjo žinoti apie ginčo statybos leidimą, išduotą kitam asmeniui, t.y. atsakovui, statiniams tame pačiame sklype (t. I, b.l. 167), todėl šis atsakovo V. A. argumentas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Įvertinus ieškovo gautos informacijos apie išduotą statybos leidimą datą - 2014-01-20, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą išaiškinimą, kad terminas ginčo ieškiniui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai instutucija, ginanti viešąjį interesą, surenka reikalingus duomenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007), į ieškinio surašymo datą – 2014-02-20 bei gavimo teisme datą – 2014-02-24, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl atsakovo V. A. prašymas taikyti ieškinio senatį yra atmestinas.

NKPAĮ (redakcijos, galiojusios ginčo statybos leidimo metu) 19 str. 6 p. 3 p.p. reglamentuoja, kad jeigu norima saugomo objekto teritorijoje ir apsaugos zonose statyti statinius, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Minėto straipsnio 7 p. nurodo, kad sutikimas pagal šio straipsnio 6 d. nebūtinas, jeigu tokie veiksmai leidžiami pagal savivaldybės tarybos ir už to objekto apsaugą atsakingos institucijos patvirtintą saugomo objekto teritorijos ir jos apsaugos zonų tvarkymo planą ir (ar) paveldotvarkos projektą kuriuose nustatomas galimas kiekvieno sklypo naudojimo pobūdis ir užstatymo sąlygos. (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai yra valstybės saugoma kultūros vertybė, todėl jai taikomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (toliau - Taisyklės) (aktuali nuo 2005-07-01 iki 2008-12-17) nuostatos. Pagal Taisyklių 35.2. p., valstybės skelbiamų saugomais ar valstybės saugomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų ribų planai tvirtinami Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos arba jos įgalioto Kultūros paveldo departamento sprendimu. Šiuo atveju nei saugomo objekto teritorijos ir jos apsaugos zonų tvarkymo planas, nei paveldotvarkos projektas nebuvo patvirtintas.

NKPAĮ 11 str. 1 ir 2 d. reglamentuoja, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2054; 2008, Nr. 89-3559) 2 p., (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba saugoma, remiantis ir dosjė esančiais apskaitos dokumentų teritorijų apsaugos zonų planais.

Akivaizdu, kad statinys – mėšlidė (pagal statinio projektą) nepažymėta Kultūros paveldo centro direktoriaus V. K. 2004-12-17 patvirtinto (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų plane (t. I, b.l. 48) ir tokiai statybai Departamentas nėra pritaręs.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 (aktuali nuo 2006-09-20 iki 2008-10-01), 35 p. statinio statybos nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje atveju yra privalomas nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos reglamentas (laikinasis reglamentas). Šio teisės akto 49 p. nurodyta, kad statinio, statomo nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje, projektavimo sąlygose nurodoma, kokiu nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentu (laikinu reglamentu) bei projektiniais pasiūlymais, kuriems pritarė už kultūros vertybių apsaugą atsakinga institucija, privalo vadovautis statytojas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) (aktuali nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) 20 str. 3 d., savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas reglamentavimą per 3 darbo dienas privalėjo pateikti paraišką statinio projektavimo sąlygoms parengti už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai.

Kultūros paveldo departamento atstovo dalyvavimas Nuolatinės statybos komisijoje buvo privalomas pagal STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygos“ 35 p. ir NKPAĮ 23 str. 8 d. nuostatas. Iš Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T1-738 patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nuostatų matyti, kad vienas iš komisijos narių yra už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos atstovas. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T1-25 į minėtą komisiją buvo įtraukti keturi Kultūros paveldo departamento atstovai (t. I, b.l. 109, 110-111, t. II, b.l.43-49).

Tačiau rengiant statinio projektavimo sąlygas, išduodant projektavimo sąlygų sąvadą statiniui (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorijoje, tikrinant statinio techninio projekto atitikimą projektavimo sąlygoms ir priimant protokolinius sprendimus siūlyti išduoti statybos leidimą, kreiptasi į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį nebuvo, šio departamento atstovas nebuvo kviestas į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį (t. I, b.l. 60-61).

NKPAĮ (aktuali nuo 2007-07-21 iki 2008-08-01) 23 str. 8 d. nurodo, kad leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šį leidimą, pasirašo Departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas. Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007-09-26 protokolas nėra pasirašytas Departamento atstovo, todėl išduodant ginčo statybos leidimą pažeisti Statybos įstatymo 23 str. 9 d. ir NKPAĮ 23 str. 8 d. nustatytus reikalavimus.

Atmestini atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos argumentai, kad atsakovo V. A. pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nebuvo duomenų, kad objektas yra kultūros paveldo teritorijoje, todėl turėdama tokius duomenis ir išdavė statybos leidimą, bei, kad Departamentas nevykdė savo įstatyminės pareigos užregistruoti kultūros vertybę Nekilnojamojo turto registre, nes šiuos argumentus paneigia ne tik vieši ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt/heritage duomenys, bet ir ieškovo pateiktas 2014-02-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir šis įrašas galioja nuo 2005-03-14 (t. I, b.l. 64-65, 157-158). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas V. A. pateikė savivaldybei paraišką projektavimo sąlygoms gauti 2006-11-20, pridėdamas 2004-10-19 Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Kadangi įrašas, kad nekilnojamasis daiktas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą galioja nuo 2005-03-14, akivaizdu, kad atsakovo pateiktame dokumente šio įrašo dar negalėjo būti. Atsakovė, vadovaudamasi Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T1-738 patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nuostatų 16.2 p., galėjo patikrinti gautą dokumentą, ar jame nurodyti įrašai per beveik trejus metus nėra pasikeitę. O jei nurodo, kad teisės aktai neįpareigoja tikrinti, ar pateikti dokumentai atitinka faktines aplinkybes, tokiu atveju, turi pareigą reikalauti kuo aktualesnių dokumentų, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad leidimas statyti 60 vt. karvidę su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis (duomenys neskelbtini) sav. parengtas ir išduotas, nesilaikant NKPAĮ 19 str. 6 d. 3 p. nuostatų, nes Šilutės rajono savivaldybės administracija nekvietė Departamento į Šilutės rajono savivaldybės nuolatinę statybos komisiją, Departamentui nebuvo pateiktas statinio projektas ir Departamentas jam nepritarė.

Pažymėtina, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga yra viena iš savivaldybėms priskirtų savarankiškų funkcijų. Šilutės rajono savivaldybės administracija, išduodama statinių projektavimo sąlygų sąvadus ir Statybos leidimą, Nuolatinės statybos komisija, priimdama sprendimą siūlyti išduoti statybos leidimą, neatsižvelgė į įstatymų nustatytus apribojimus, juos pažeidė bei nesilaikė nustatytų procedūrų, todėl konstatuotina, kad ginčijamas statybos leidimas yra neteisėtas, todėl tenkintinas ieškovo prašymas ir panaikintinas Šilutės rajono savivaldybės 2007-10-03 statybos leidimas Nr. 07(1)1-126 dalyje, kurioje leista statyti mėšlidę pagal 2007 m. parengtą projektą Nr. 54P‘06 „60 vt. karvidė su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis“.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 18 p., statinio projektavimo sąlygų sąvadas nustoja galioti, nustojus galioti statybos leidimui.

Kadangi atsakovas V. A. karvidės su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis (duomenys neskelbtini) sav., statybos darbus atliko pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, todėl, vadovaujantis CK 4.103 str. 1 d., 3 d. 1 p., Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 3 p., 4 d., jis įpareigotinas per vienerių metų laikotarpį po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini)sav., skl. kad. Nr.(duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Panaikinti Šilutės rajono savivaldybės 2007-10-03 statybos leidimą Nr. 07(1)1-126 dalyje, kurioje leista statyti mėšlidę pagal 2007 m. parengtą projektą Nr. 54P‘06 „60 vt. karvidė su skysto ir tiršto mėšlo kaupyklomis“.

Įpareigoti V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vienerių metų laikotarpį, įsiteisėjus sprendimui, pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini)sav., skl.kad.Nr.(duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.

Teisėja Nijolė Bagdonienė