Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ukrainos pajamų ir mokesčių ministerijos Ivano-Frankivsko srities vyriausiosios valdybos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Lvovo apeliacinio ūkinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį byloje Nr. 5010/1120/2012-20/64 dėl 32 190 grivinų dydžio žyminio mokesčio priteisimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Plastima“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Ukrainos pajamų ir mokesčių ministerijos Ivano-Frankivsko srities vyriausioji valdyba kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Lvovo apeliacinio ūkinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį byloje Nr. 5010/1120/2012-20/64 dėl 32 190 grivinų žyminio mokesčio priteisimo valstybės naudai iš suinteresuoto asmens UAB „Plastima“. Pareiškėjas taip pat prašo iš suinteresuoto asmens išieškotą pinigų sumą pervesti į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos ir teismo sprendimo kilmės valstybės (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos nesieja, užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatas (CPK 810 straipsnis). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu patikrinamas tik ją reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimas, užsienio valstybės teismo sprendimas iš esmės neperžiūrimas, nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau tekste – Tarptautinė sutartis) 42 straipsnyje įtvirtintas Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas, o Tarptautinės sutarties 43 straipsnyje nurodyti Susitariančiosios Šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pateikė visus procedūros dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Tarptautinę sutartį inicijavimui reikalingus dokumentus (b.l. 2-17).

Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai. Šiame Tarptautinės sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.

Tarptautinės sutarties 45 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti kitoje Susitariančioje Valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Lietuvos apeliacinis teismas, rengdamasis šios civilinės bylos nagrinėjimui, išsiuntė suinteresuotam asmeniui UAB „Plastima“ pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei pareiškėjo procesinius dokumentus, informavo apie teisę pateikti atsiliepimą. Suinteresuotas asmuo UAB „Plastima“ 2014 m. balandžio 8 d. prašymu prašė atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 32 190 grivinų išieškojimo iš UAB „Plastima“, nes yra sumokėjęs žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir pasiūlė šalims pateikti banko ar Ukrainos mokesčių surinkimo institucijos tinkamai patvirtintus įrodymus apie žyminio mokesčio už bylos Nr. 5010/1120/2012-20/64 nagrinėjimą Ukrainos Lvovo apeliaciniame ūkiniame teisme sumokėjimą ar nesumokėjimą. 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nutarė kreiptis į kompetentingas Ukrainos institucijas dėl teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2T-55/2014, prašant pateikti informaciją ir (arba) dokumentus, iš kurių būtų matoma, ar 2012 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pavedimu iš advokatui O. P. B. priklausančios banko sąskaitos banke PAT „Bank Forum“ (sąskaitos Nr. 26200500227903) Ukrainos mokesčių surinkimo institucijoms UAB „Plastima“ vardu buvo sumokėtas 32 190 Ukrainos grivinų žyminis mokestis už bylos Nr. 5010/1120/2012-20/64 nagrinėjimą Ukrainos Lvovo apeliaciniame ūkiniame teisme (b.l. 53-54). 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atidėjo bylos nagrinėjimą 2015 m. rugsėjo 10 d., kadangi nebuvo gauta prašoma informacija iš Ukrainos Respublikos kompetentingos institucijos. 2015 m. balandžio 16 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti dokumentai, patvirtinantys, jog suinteresuotas asmuo UAB „Plastima“ 2012 m. lapkričio 12 d. yra sumokėjęs žyminį mokestį 32 190 grivinų už Lvovo apeliaciniam ūkiniam teismui pateiktą apeliacinį skundą, šią sumą sumokėjo UAB „Plastima“ advokatas B. O. P.“, pateiktas išrašas iš advokato sąskaitos banke (b.l. 66-69). 2015 m. gegužės 21 d. teisme gautas LR Teisingumo ministerijos patvirtinimas, jog Lietuvos apeliacinio teismo teisinės pagalbos prašymas kompetentingoms Ukrainos institucijoms įteiktas 2015 m. kovo 20 d. Bylos medžiaga patvirtina, jog analogiškas aplinkybes nurodė bei įrodymus dėl žyminio mokesčio už UAB „Plastima“ paduotą apeliacinį skundą Ukrainos Respublikos teismui sumokėjimo fakto 2014 m. balandžio 9 d. ir 2014 m. gegužės 30 d. pateikė suinteresuotojo asmens advokatas Ukrainoje B. O. P. (b. l. 22-35, 42-47). Taigi, pateikti įrodymai liudija, kad už Ukrainos Respublikos teismui pateiktą apeliacinį skundą apeliantas UAB „Plastima žyminį mokestį faktiškai buvo sumokėjęs prieš bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, tačiau, kadangi pateikė apeliacinės instancijos teismui tik apmokėjimo dokumento kopiją, teismas to nepripažino ir, atmesdamas apeliacinį skundą dar kartą priteisė žyminį mokestį iš pralaimėjusios šalies.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog nors Tarptautinės sutarties 45 straipsnyje įtvirtinti formalieji atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindai nenustatyti, tačiau Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje nustatyta, jog teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas inter alia prieštarauja pagrindiniams Susitariančiosios Šalies įstatymų principams. Ši Tarptautinės sutarties nuostata koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinančio ir plėtojančio Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), kuri yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, praktika, atskleidžiančia, kad situacijos, kai teismo sprendimai, priimti kitose valstybėse, pripažinti vykdytinais, tinkamai neįsitikinus proceso kitoje valstybėje teisingumu, gali pažeisti Konvenciją (žr., pvz., mutatis mutatis, Pellegrini v. Italy, no. 30882/96, 20 July 2001). Dėl to kiekvienu atveju teismas turi patikrinti, ar užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai (CK 1. 11 straipsnis 1 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbu akcentuoti CK 1.13 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias tarptautinių sutarčių normos turi būti taikomos ir aiškinamos atsižvelgiant į jų tarptautinį pobūdį, būtinumą užtikrinti vienodą jų aiškinimą ir taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013). Vadovaujantis CPK 80 straipsniu, už teismo atliekamus procesinius veiksmus (ieškinį, apeliaciją ir kt.) yra mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Jeigu ieškovas ar apeliantas sumokėjo žyminį mokestį ir ginčą pirmojoje instancijoje ar apeliacijoje pralaimi, jam žyminis mokestis negrąžinamas (CPK 87 straipsnis). Jeigu ieškovas ar apeliantas nesumokėjo žyminio mokesčio ir nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ieškinys ar apeliacinis skundas yra atmetami, iš jo žyminis mokestis priteisiamas į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 5 dalis). Tačiau nei Lietuvos Respublikos, nei Ukrainos civilinio proceso teisės nuostatos nenumato, jog pralaimėjęs ginčą ieškovas (apeliantas) turi sumokėti analogiško dydžio žyminį mokestį ir tuo atveju, jeigu nustatyto dydžio žyminį mokestį už teismo atliekamus veiksmus jis yra sumokėjęs avansu. Tai prieštarautų ne tik Susitariančių Šalių teisės imperatyvams, bet ir neatitiktų bendrųjų teisės principų. Iš byloje nustatytų aplinkybių bei esančių duomenų matyti, jog dėl techninės klaidos ar teismo darbo organizavimo trūkumų Ukrainos Lvovo apeliacinis ūkinis teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 5010/1120/2012-20/64, priteisė sumokėti 32 190 grivinų žyminio mokesčio valstybės naudai iš suinteresuoto asmens UAB „Plastima“, nors suinteresuotas asmuo jau buvo sumokėjęs žyminį mokestį už apeliacinį skundą avansu prieš apeliacijos procedūrą ir buvo pateikęs tai patvirtinantį dokumentą. Kilusią abejonę dėl žyminio mokesčio sumokėjimo fakto, apeliantui pateikus tik šį faktą patvirtinančio dokumento kopiją, teismas nesudėtingai ir operatyviai galėjo pašalinti. Todėl prašomos pripažinti teismo nutarties pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje neatitiktų Tarptautinės sutarties 18 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Respublikos pagrindinių įstatymų principų, įpareigojančių teismą vykdyti realų, bet ne formalų teisingumą. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju teisinė pagalba Susitariančiai Šaliai negali būti suteikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 5 dalimi, 812 ir 814 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Ukrainos Respublikos Lvovo apeliacinio ūkinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties byloje Nr. 5010/1120/2012-20/64 dėl 32 190 grivinų žyminio mokesčio priteisimo valstybės naudai iš suinteresuoto asmens UAB „Plastima“.

Ši nutartis per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.