- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- 2YT-3349-393/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00197-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. A. R., Veisiejų regioninio parko direkcijai, Ž. K., A. A., J. K., Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai
- Pareiškėjas
- D. I.
suinteresuotajam asmeniui J. A. R., suinteresuotajam asmeniui Veisiejų regioninio parko direkcijai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl sodybvietės juridinio fakto nustatymo pagal pareiškėjos D. I. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims Ž. K., A. A., J. A. R., J. K., Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, Veisiejų regioninio parko direkcijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais (suinteresuotais asmenimis) priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio plotas 7,3800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, kuri priklausė seneliui T. K., plane nurodytoje vietoje.
Pareiškime nurodoma ir pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėjai ir kitiems suinteresuotiems asmenims nurodytiems pareiškime bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisę į žemės sklypus pareiškėja įgijo Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu. Pareiškėjai ir kitiems suinteresuotiems asmenims buvo atkurta nuosavybė į senelio T. K. žemę. T. K. valdė 17,49 ha žemės. Senelis T. K. mirė (duomenys neskelbtini) Senelis turėjo penkis vaikus. Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, tačiau Miškų įstatymo nuostatos žemės paskirtą leidžia pakeisti. Buvusi sodyba šiuo metu patenka į Veisiejų regioninio parko teritoriją, todėl jos atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Teisę atstyti neišlikusią sodybą turi buvę savininkai ar jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Pareiškėja yra antros eilės įstatyminė įpėdinė. Kad sodyba buvo su gyvenamuoju namu patvirtina prie pareiškimo pateikti archyviniai dokumentai ir žemės sklypo planas, kuriame pagal pareiškėjos paaiškinimą pažymėta sodybvietės buvimo vieta. Ši vieta yra neapaugusi mišku. Šiame žemės sklype pareiškėja nori pastatyti gyvenamąjį namą su priklausiniais ten kur buvo anksčiau sodyba. Apie sodybos buvimo faktą patirtins ir į teismo posėdį pakviesti liudytojai.
Pareiškėja kita tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių sodybos buvimo faktą negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka.
Suinteresuotieji asmenys Veisiejų regioninio parko direkcija ir Lazdijų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimais sutinka.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo J. A. R. su pareiškimu sutinka, nurodė, kad jis prisimena, kad prosenelis turėjo ilgą tvartą ir kluoną. Sudegusio gyvenamojo namo vietoje buvo likę pamatai. Karo metu sudegus gyvenamajam namui buvo ūkiniam pastate (tvarte) įrengtas gyvenamas būstas, o kitam ūkinio pastato gale buvo laikomi gyvuliai.
Šalies argumentai
Veisiejų regioninio parko direktorė su pareiškimu sutinka, nurodė, kad tai kad buvo sodyba įrodo archyviniai dokumentai pateikti prie pareiškimo ir liudytojai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad D. I. su kitais bendrasavininkiais priklausančiame žemės sklype, kuris yra (duomenys neskelbtini), kurio plotas 7,3800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, kuri priklausė seneliui T. K.. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Pareiškėjos atstovo paaiškinimą, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti dokumentai. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) kaime žemės sklype, kurio plotas 7,3800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais patvirtina archyviniai dokumentai (b. l. 18, 19, 20, 21), iš kurių matyti, kad K. A. turėjo žemės sklypą, kluoną, tvartą ir 1947 m. archyvinio dokumento duomenimis gyvenamasis namas jau buvo sudegęs.
Pareiškėjos atstovo paaiškinimas, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimai, dokumentai: archyvo pažyma apie mirtį patvirtina, kad 76 metų amžiaus T. K. mirė (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 7), J. K. gimimo įrašas ir mirties įrašas (b. l. 8, 9) bei D. K. gimimo liudijimas (b. l. 10) patvirtina, kad D. I. tėvas yra J. K., sutuoktuvių liudijimas (b. l. 11), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 15, 16, 17 ), sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kopija (b. l. 12,13,14), liudytojų A. K., N. L. ir V. F. K. duoti parodymai visiškai patvirtina pareiškėjos atstovo nurodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, kurio plotas 7,3800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, kuri priklausė seneliui T. K..
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir tą tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, ir vienas iš jų yra 7 punkte nurodytas atvejis, kai siekiama atstatyti buvusias sodybas Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą, turi šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įstatyminiai įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą.
Pareiškėja yra antros eilės įstatyminė įpėdinė T. K. vaikaitė, kuris iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę, kurioje buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu ir priklausiniais.
Kadangi pareiškėja kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių sodybos buvimo faktą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 9 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais (suinteresuotais asmenimis) priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio plotas 7,3800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, kuri priklausė seneliui T. K., plane nurodytoje vietoje.
Juridinis faktas nustatytas tam, kad D. I. galėtų įgyvendinti savo turtines teises ir atstatytų sodybą buvusios sodybvietės vietoje.
Priteisti iš D. I. 14,80 (keturiolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.