- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- eAN2-37-875/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07316-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 7.10Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas (ANK 119 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovės advokatės K. G. ir pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarimu A. Ž. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirta administracinė nuobauda – 2 700 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikė akcininkui įstatyme nustatytos informacijos, t. y., pagal 2021-11-09 elektroniniu laišku gautą prašymą nepateikė nukentėjusiajam akcininkui G. K. prašomos informacijos ir dokumentų:
- informacijos apie Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo patvirtinti Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip tai numatyta ABĮ 20 str. 1 d. 11 p. ir 58 str. 2 d., dokumentus pateikiant nuo 2016-01-01 iki šio prašymo pateikimo dienos;
Žemesnės instancijos teismas
- informacijos apie visų Bendrovės nuo 2016-01-01 iki šio prašymo pateikimo dienos sudarytas sutartis, susitarimus ar sandorius, nepateikė jų dokumentus, įskaitant visus jų priedus ir lydinčius dokumentus;
- išrašų iš Bendrovės sąskaitų ir grynųjų pinigų kasos nuo 2016-01-01 iki šio prašymo pateikimo dienos;
- informacijos apie debitorinį ir kreditorinį Bendrovės įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki šio prašymo pateikimo dienos, nurodant konkrečius Bendrovės debitorius ir kreditorius, jų skolos ar kredito dydį, jų padengimo ar mokėjimo terminus, informacija pateikiant kiekvienų metų sausio 1 d., t. y. 2016-01-01, 2017-01-01, 2018-01-01, 2019-01-01, 2020-01-01, 2021-01-01 bei šio prašymo pateikimą dieną, t. y. 2021-11-09;
- Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų kopijų, kurie buvo surašyti nuo 2016-01 iki šio prašymo pateikimo dienos, įskaitant visų su tokiais protokolais susijusių dokumentų: protokolų kopijų, ABI 29 str. 5 d. nurodytų dokumentų prie kiekvieno iš protokolų; visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašų; įgaliojimų ir kiti dokumentų, patvirtinančių asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių akcininkų bendrųjų balsavimo biuletenių; dokumentų, įrodančių, kaip buvo balsuota elektroninių ryšių priemonėmis; dokumentų, įrodančių, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą; pastabas dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvadą dėl šių pastabų;
- kitų Bendrovės dokumentų, kuriais įforminti Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai nuo 2016 m. iki šio prašymo pateikimo dienos;
- informacijos apie Bendrovės vadovui nustatytą atlygį, kuris buvo taikomas laikotarpiu nuo Bendrovės įsteigimo iki šio prašymo pateikimo dienos, bei tai patvirtinančių dokumentų, įskaitant šiuos dokumentus: Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, kurie susiję su Bendrovės vadovo atlyginimo klausimu, kopijų bei juos lydinčių dokumentų, kaip tai numatyta ABI 29 str. 5 d., t. y., visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašo; įgaliojimų ir kiti dokumentai, patvirtinančių asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių akcininkų bendrųjų balsavimo biuletenių; dokumentų, įrodančių, kaip buvo balsuota elektroninių ryšių priemonėmis; dokumentų, įrodančių, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą; pastabas dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvados dėl šių pastabų, Bendrovės vadovo sprendimų, kurie susiję su Bendrovės vadovo atlyginimo klausimu, Darbo ar bet kokias kitų sutarčių, sudarytų su Bendrovės vadovu, įskaitant visus jų pakeitimus ir lydinčius dokumentus;
- informacijos apie A. Ž., kaip Bendrovės akcininkui, vadovui ar darbuotojui iš Bendrovės sąskaitos ar kasos išmokėtas lėšas laikotarpiu nuo Bendrovės įsteigimo iki šio prašymo pateikimo dienos, bei tai patvirtinančių dokumentų, įskaitant šiuos dokumentus: išrašų iš Bendrovės sąskaitos ar kasos, darbo sutarties ar kitų sutarčių, ar bet kokio pobūdžio susitarimų, kurie susiję su lėšų išmokėjimu A. Ž., kaip Bendrovės akcininkui, vadovui, darbuotojui ar jam veikiant bet kokiu kitu statusu.
II. Apeliacinių skundų bei atsiliepimo argumentai
2. Pareiškėjo G. K. atstovas advokatas R. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nutarimą, skiriant A. Ž. griežtesnę bausmę.
2.1. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 34 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismo padarytas materialiosios teisės pažeidimas turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti, t. y. nulėmė netinkamos - neproporcingai mažos - administracinės nuobaudos - baudos - paskyrimą. Teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, nustatė, kad nėra Bendrovės vadovo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadinasi, šių baudos, kaip administracinės nuobaudos, skyrimo kriterijų prasme nėra pagrindo nukrypti nuo baudos vidurkio, kaip baudos skyrimo atskaitos taško.
2.2. Teigia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas administracinis nusižengimas sukėlė pareiškėjui neigiamus materialinius padarinius - pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, kuriuos pažeidė Bendrovės vadovas, kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo, sumokėjo jam honorarą, kreipėsi į teismą dėl informacijos išreikalavimo iš Bendrovės, kuomet mokėjo žyminį mokestį ir taip patyrė (ir toliau patiria) išlaidas, kurios yra Bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų rezultatas. Be to, pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, patyrė (ir toliau patiria) dideles laiko sąnaudas, o kartu ir neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, nes nuolatinis poreikis ginti savo pažeistas teises teisme kelia pareiškėjui stresą, nerimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Šie išgyvenimai yra dar stipresni, kuomet suprantama, kad yra švaistomas Bendrovės turtas ir mažinama pareiškėjo investicija Bendrovėje.
2.3. Skunde akcentuojama tai, kad A. Ž. sąmoningai ir piktybiškai nepateikia informacijos, nors net ir pats pripažįsta, kad pareiškėjas turi teisę susipažinti su tokia informacija. Dar iki pateikto 2021 m. lapkričio 9 d. prašymo, t. y. 2021 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu, Bendrovės direktorius nurodė, kad pareiškėjas apskritai turi prieigą prie Bendrovės banko sąskaitų ir galintis ten pasižiūrėti visus įrašus, o su grynųjų pinigų kasos dokumentais gali bet kada susipažinti. Kas patvirtina, jog Bendrovės direktorius net neprieštarauja, kad pareiškėjas susipažintų su šiais dokumentais, kurie yra minimi Pareiškėjo 2021 m. lapkričio 9 d. prašyme. Nepaisant to, Bendrovės vadovas tokios galimybės nėra sudaręs ir prašomos informacijos nepateikęs atsakant į pareiškėjo klausimus, pateiktus po savaitės, t. y., 2021 m. lapkričio 9 d., nes tikslingai tokią informaciją slepia nuo pareiškėjo. Pareiškėjas jokių prieigų prie Bendrovės banko sąskaitų neturi ir negali turėti, nes Bendrovėje nei dirba nei eina kokias pareigas, išskyrus tai, kad yra Bendrovės akcininkas. Dar daugiau, administracinio nusižengimo darymas yra toliau tęsiamas, net ir pradėjus administracinio nusižengimo bylos teiseną - prašomos informacijos Bendrovės vadovas toliau nepateikia. Sistemingas, reguliarus ir nuolat besikartojantis administracinių nusižengimų darymas rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo piktybiškai ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, nepaiso kitų asmenų (pirmiausia pareiškėjo) teisių ir teisėtų interesų, ir kartu ypač neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.
2.4. Pareiškėjo nuomone, skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teisiniai argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja Bendrovės vadovo padėtį ypač bloginančių aplinkybių kompleksas, todėl jam už padarytą administracinį nusižengimą turėjo būti paskirta maksimali arba artima maksimaliai bauda (turint omenyje ir tą aspektą, kad nėra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį gerinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių).
2.5. Pažymi, kad visais atvejais, kuriais Bendrovės vadovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, buvo skirta minimali ar artima minimaliai bauda, todėl akivaizdus tas faktas, kad minimali bauda, paskirta už administracinį nusižengimą, nagrinėtą prašomos atnaujinti administracinio nusižengimo bylos procese, neatitinka administracinės nuobaudos paskirties, t. y. neatgraso Bendrovės vadovo ir nesulaiko jo nuo tolesnio administracinių nusižengimų darymo, teigiamai nepaveikia jo asmenybės, nesudrausmina jo, tikslu laikytis teisės aktų reikalavimų. Dar daugiau, teismas konstatavo ir byloje pateiktos aplinkybės patvirtina, kad A. Ž. yra daugelį kartų jau baustas ANK 119 straipsnio 1 dalies pagrindu, kas ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovė advokatė K. G. prašo panaikinti 2022 m. vasario 21 d. nutarimą ir priimti naują – nutraukti administracinio nusižengimo bylą nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnyje, įvykio ir sudėties.
3.1. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu nukrypo nuo aktualiausiausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taikant ir aiškinat ANK 119 straipsnį praktikos Nr. 2AT-25-303/2021. Apeliantui šioje byloje buvo reiškiami kaltinimai dėl vieno iš ANK 119 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių objektyviųjų požymių – įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams.
3.2. Nurodo, kad šioje byloje yra nustatyta, kad akcininkas G. K. 2021 m. lapkričio 9 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo” prašė pateikti informaciją, o apeliantas 2021 m. lapkričio 16 d. raštu (t. y. per ABĮ 18 str. 1 dalyje nustatytą 7 dienų terminą) dalį prašomos informacijos akcininkui G. K. pateikė, o dalį prašomos informacijos raštu atsisakė pateikti, nors akcininkas G. K. savo 2021 m. lapkričio 9 d. prašyme „Dėl informacijos pateikimo” atsisakymo pateikti informaciją neprašė įforminti raštu. Taigi, apeliantas įvykdė alternatyvų teisėto elgesio (pareigos realizavimo) variantą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu nepagrįstai sprendė, kad apelianto veikoje yra ANK 119 straipsnyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiai.
3.3. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021 16 punkte pažymėjo, kad akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas visų pirma yra ABĮ ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl yra svarbūs aptartose teisės šakose suformuoti principai, taisyklės, taikytinos akcinių bendrovių veiklai, akcininkų teisėms ir pareigoms įgyvendinti, jų apsaugai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-1073/2020, 2AT-25-303/2021). Nutarimą priėmusiam pirmosios instancijos teismui iš Liteko duomenų bazės buvo žinoma, kad Šiaulių apylinkės teisme pagal nukentėjusiojo G. K. ieškinį yra nagrinėjama civilinė byla dėl jo teisės gauti informaciją, dalį kurios apeliantas 2021 m. lapkričio 16 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo” atsisakė akcininkui G. K. pateikti. Taigi, ginčas yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tarp skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų, t. y., akcininko teisės gauti informaciją ir bendrovės pareigos teikti šią informaciją, kilęs ginčas neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir, priešingai, nei nutarimu nustatė pirmosios instancijos teismas, neįgavo administraciniam nusižengimui, nustatytam ANK 119 straipsnyje, būdingų (objektyviųjų ir subjektyviųjų) požymių.
3.4. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad tarp UAB „„duomenys neskelbtini““ ir akcininko G. K. kilo ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją (t. y. dėl akcininko teisės į informaciją apimties, atsisakymo pateikti akcininkui prašomą informaciją (dokumentus) priežasčių pagrįstumo ir teisėtumo ir pan.), šis ginčas galėtų (turėtų) būti ir yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tai numato ABĮ 18 str. 1 dalis.
4. Pareiškėjo G. K. atstovas advokatas R. B. atsiliepimu į A. Ž. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
4.1. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsisakymas pateikti prašomos informacijos dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad nei vienas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytas pagrindas ABĮ 18 straipsnio 1 dalies prasme nepateisina jo neveikimo.Tiek, kiek susiję su pirmuoju atsisakymo pateikti informacijos dalį pagrindu, akcentuoja tai, kad civilinio ginčo egzistavimo ir nagrinėjimo teisme aplinkybė neatleidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuo pareigų, išplaukiančių iš jo, kaip Bendrovės vadovo, teisinio statuso, įskaitant ir pareigą teikti akcininkams informaciją pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį vykdymo. Be to, šiuo aspektu būtina papildomai nurodyti, jog skiriasi informacijos, prašomos išreikalauti civilinės bylos procese ir pateikti pagal 2021 m. lapkričio 9 d. prašymą, apimtis. Tiek, kiek susiję su antruoju atsisakymo pateikti informacijos dalį pagrindu, pažymi, kad šis pagrindas buvo nurodytas atsisakant pateikti informaciją, susijusią su Bendrovės debitoriniais ir kreditoriniais įsipareigojimais. Pareiškėjo įsitikinimu, gero valdymo principas reikalauja užtikrinti, kad informacija apie juridinio asmens debitorinius ir kreditorinius įsipareigojimus būtų reguliariai rengiama, sisteminama ir kaupiama, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, neteisėtas neveikimas, pasireiškiantis Bendrovės veiklos tinkamo organizavimo neužtikrinimu, nepateisina šiame atsiliepimo į apeliacinį skundą punkte įvardytos informacijos neturėjimo. Tiek, kiek susiję su trečiuoju atsisakymo pateikti informacijos dalį pagrindu, nurodo, jog ta aplinkybė, kad prašoma informacija buvo galimai pateikta anksčiau, taip pat ABĮ 18 straipsnio 1 dalies prasme neatleidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuo pareigos užtikrinti akcininko teisės į informaciją vykdymo. Tiek, kiek susiję su ketvirtuoju atsisakymo pateikti informacijos dalį pagrindu, pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėtas neveikimas - netinkamas Bendrovės veiklos organizavimas, pasireiškiantis tuo aspektu, kad Bendrovė neturi informacijos, kuri turi būti jos žinioje, vėlgi, nepateisina tokios informacijos nepateikimo.
4.2. Kitas apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, jog administracinio nusižengimo bylos teisena negalėjo ir neturėjo būti pradėta, nes tokios situacijos yra sprendžiamos civilinio proceso tvarka, taip pat yra nepagrįstas. Bet koks Bendrovės vadovo neveikimas, pasireiškiantis akcininko teisės į informaciją pažeidimu ir atitinkantis administracinio nusižengimo sudėties požymius, negalėtų būti kvalifikuotas kaip administracinis nusižengimas, įtvirtintas ANK 119 straipsnyje, nes visais atvejais, sprendžiant, ar buvo padarytas aptariamas administracinis nusižengimas, reikėtų aiškintis tas faktines aplinkybes, kurių tyrimas ir vertinimas, anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, yra išimtinai civilinės bylos dėl informacijos išreikalavimo dalykas. Tokios teisės aiškinimo ir taikymo praktikos laikymasis reikštų, kad ANK 119 straipsnis yra faktiškai nepritaikoma ir nefunkcionuojanti teisės norma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad kasacinis teismas, atskleisdamas administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 119 straipsnyje, sudėties požymius, aiškina ir taiko ABĮ nuostatas, į kurias ir nukreipia pats ANK 119 straipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).
4.3. Padarytas administracinis nusižengimas - informacijos, susijusios su akcininko per akcijas valdoma Bendrove, neteikimas - apribojo pareiškėjo galimybę tinkamai įgyvendinti pamatinę savo, kaip akcininko, teisę - stebėti savo investicijas ir užtikrinti turimo turto apsaugą, t. y., Bendrovės vadovas savo neteisėtu neveikimu apribojo pareiškėjo prieigą prie reikšmingos ir aktualios informacijos, susijusios su jo turtu ir jo apsauga. Vertinant iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens perspektyvos, padarytas administracinis nusižengimas leido jam užsitikrinti savo teisinės padėties apsaugą, nes jis apribojo prieigą prie informacijos, galimai patvirtinančios, kad jis, kaip Bendrovės vadovas, veikia priešingai Bendrovės interesams, daro žalą tiek Bendrovei, tiek jos akcininkams. Tai, vertinant iš pareiškėjo, kaip Bendrovės akcininko, perspektyvos gali lemti didžiulius pareiškėjo finansinius nuostolius, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimai net maskuoti atliekamas nusikalstamas veikas, kuo ir pasireiškia tokio pažeidimo pavojingumas.
4.4. Bendrovė per savo vadovą įstatymo nustatyta tvarka atsisako pateikti informaciją pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, t. y. atsisakymas yra paremtas įstatymo nustatytais pagrindais (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis) ir yra aiškiai bei išsamiai motyvuotas. Tokiu atveju situacija sprendžiama civilinio proceso tvarka. Bendrovė per savo vadovą atsisako pateikti informaciją ir tą padaro, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, t. y., atsisakymas pateikti informaciją nėra grindžiamas teisiniu pagrindu, leidžiančiu tą padaryti, ir (ar) nėra aiškiai bei išsamiai motyvuotas. Pažymėtina, kad būtent toks bendrovės vadovo neveikimas, ką patvirtina ir šiame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta kasacinio teismo praktika, ir sudaro administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 119 straipsnyje, sudėtį. Tokiu atveju situacija taip pat gali būti sprendžiama civilinio proceso tvarka, tačiau tas neatleidžia vadovo nuo ANK numatytos atsakomybės už padarytą pažeidimą.
4.5. Kaip jau buvo argumentuota, Bendrovės vadovo atsisakymas pateikti informaciją neturėjo teisinio pagrindimo (vadovas nesirėmė nė viena ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta galima teisėta priežastimi atsisakyti teikti informaciją), todėl jo neveikimas yra neteisėtas, t. y., pažeidžiantis pareiškėjo teisę į informaciją. Pirmiau pateikti argumentai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kaip Bendrovės vadovo, veiksmai yra itin pavojingi, pasireiškę administraciniu nusižengimu. Pareiškėjo įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai negali būti vertinami kaip nepavojinga ir realios žalos nesukelianti veika, kurios (ne)teisėtumo klausimas turėtų būti sprendžiamas išimtinai tik civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas daugiausia paremtas kasacinio teismo išaiškinimais, suformuluotais 2021 m. birželio 8 d. nutartyje (administracinio nusižengimo bylos numeris 2AT-25-303/2021). Kaip žinoma, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y., precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pirma, kasacinio teismo išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos procese pats akcininkas netinkamai įgyvendino savo teisę į informaciją pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, antra, bendrovės vadovo atsisakymas pateikti informaciją buvo paremtas įstatymo nustatytais pagrindais, bendrovė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka sureagavo į bendrovės akcininko prašymą dėl informacijos pateikimo, t. y., 1) pateikė tam tikrą pareikalautos informacijos dalį ir 2) atsisakė pateikti kitą informacijos dalį, tačiau bendrovės vadovo atsisakymas buvo paremtas įstatymo nustatytais pagrindais ir buvo aiškiai bei išsamiai motyvuotas). Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė atsakymo, paremto įstatymo nustatytais pagrindais (skirtingai nei cituojamame kasacinio teismo nutarime).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliaciniai skundai atmestini.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
6. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovė advokatė K. G. prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnyje, įvykio ir sudėties. Pareiškėjo G. K. atstovas advokatas R. B. apeliaciniu skundu prašo A. Ž. paskirti griežtesnę bausmę.
7. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą aukštesnysis teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo G. K. 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškinį dėl informacijos akcininkui pateikimo, atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra A. Ž.. Ieškiniu prašoma pateikti informaciją, susidedančią iš 10 punktų (skaičiuojant nuo 31.1.1. iki 31.1.10) (b. l. 50-51) (prašomos informacijos teismas papildomai neįvardins, nes ji žinoma visoms proceso šalims). Taip pat byloje yra pateiktas 2022 m. sausio 4 d. patikslintas civilinis ieškinys, iš kurio matyti, kad sumažinta prašomos pateikti informacijos apimtis (b. l. 81-93).
8. Byloje pateiktas G. K. 2021 m. lapkričio 9 d. prašymas dėl informacijos pateikimo adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo prašoma jam, kaip akcininkui pateikti informaciją, susidedančią iš 8 punktų (b. l. 15-17), kurio pagrindu buvo surašytas 2021 m. gruodžio 30 d. G. K. pareiškimas Šiaulių apylinkės teismui, siekiant inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. atžvilgiu administracinę bylą pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (b. l. 1-6).
9. Bylos medžiagoje taip pat yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. 2021 m. lapkričio 16 d. atsakymas G. K. (pateiktas laiku), kur nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 9 d. prašymo 1, 5.1, 6, 7.1 punktuose informacija jau pateikta, 7.2 punkte nurodytų dokumentų bendrovėje nėra, o dėl 2, 3, 4, 7.3, 8.1, 8.2 punktuose nurodytos informacijos pateikimo yra sprendžiamas klausimas civilinėje byloje ir šią informaciją pateiks įsiteisėjus teismo sprendimui (b. l. 13-14).
10. Pažymėtina, kad byloje neginčijama aplinkybė, kad A. Ž., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, akcininkui G. K. nepateikė jo visos prašomos informacijos, t. y., dalį pateikė, dėl kitos dalies nurodė, kad tokios informacijos neturi, dėl dar kitos informacijos nurodė, kad pateiks pasibaigus vykstančiam civiliniam procesui, jei teismas pripažins, kad informacija G. K. privalėjo būti pateikta, tačiau svarbu tai, kad dar net neišsprendus civilinės bylos pagal G. K. ieškinį, apylinkės teismas ginčijamu nutarimu A. Ž. jau pripažino kaltu ir dėl informacijos, kurios būtinumą pateikti G. K. teismas spręs priimdamas galutinį teismo sprendimą civilinėje byloje.
11. Svarbu tai, kad kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas nesidomėjo paraleliai vykstančia civiline byla tarp tų pačių asmenų ir beveik analogiško ginčo – dėl prašomos informacijos pateikimo. Sulyginus byloje esančius G. K. 2021 m. lapkričio 9 d. prašymą dėl informacijos pateikimo ir 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškinį dėl informacijos akcininkui pateikimo matyti, kad iš esmės sutampa visi punktai dėl prašomos pateikti informacijos. Svarbu ir tai, kad pareiškimas dėl administracinės bylos inicijavimo A. Ž. atžvilgiu surašytas 2021 m. gruodžio 30 d. (2021 m. lapkričio 9 d. prašymo pagrindu), pagal kurį A. Ž. pripažintas kaltu skundžiamu nutarimu ir kuris iš esmės tapatus G. K. 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškiniui teismui, tuo tarpu, civilinėje byloje minimas 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškinys buvo patikslintas 2022 m. sausio 4 d. patikslintu civiliniu ieškiniu, sumažinus prašomos pateikti informacijos kiekiu, į ką 2022 m. vasario 21 d. priimant skundžiamą nutarimą nebuvo atsižvelgta.
12. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teismų funkcija yra vykdyti teisingumą. Teismas, siekdamas priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, turi imtis visų įmanomų priemonių. Jei teismas mano, kad jis be tam tikrų duomenų negali išspręsti ginčijamą klausimą ir priimti teisingą sprendimą, jis turi juos gauti. Jei teismas mano, kad rezultatas kitoje byloje yra itin reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas gali skelbti byloje pertrauką iki aktualaus sprendimo priėmimo laiko. Įgyvendindamas pareigą vykdyti teisingumą, teismas, vadovaudamasis įstatymu, yra laisvas elgtis taip, kaip reikia teisingumui pasiekti.
13. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019, yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas ne tik gali, bet ir privalo sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta byla, kurioje priimtas sprendimas yra reikšmingas teisingam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, nors ANK tai ir nenustatyta.
14. Kaip jau nustatyta, pirmosios instancijos teismas nesidomėjo paraleliai vykstančia civiline byla, kurioje iš esmės sprendžiami klausimai dėl analogiškos šioje byloje prašomos pateikti informacijos (ne)pateikimo teisėtumo, kur sprendimas civilinėje byloje turės didelės įtakos sprendimui dėl administracinio nusižengimo šioje byloje. Dabartiniu bylos nagrinėjimo metu yra galimybė, kad nustačius, jog prašomos pateikti informacijos reikalavimas yra neteisėtas, nebūtų pagrindo skirti administracinę nuobaudą už civilinėje byloje išspręstos informacijos nepateikimą, t. y., nevykdymą ir atvirkščiai. Kaip tuomet bus sprendžiamas A. Ž. atsakomybės klausimas, jei jis jau bus nubaustas būtent už tą informaciją, kuri sprendžiama civilinėje byloje.
15. Apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamo apylinkės teismo nutarimo argumentavimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis, o bylos patikrinimas – išsamiu. Apylinkės teismo priimto nutarimo turinys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertini visi bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu reikalingi bylai teisingai išspręsti reikšmingi įrodymai, neįsigilinta į kaltinimo apimtį, nesidomėta paraleliai vykstančiu civiliniu procesu. Pažymėtina, jog būtent pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam administracinio nusižengimo bylą, tenka pareiga išsiaiškinti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, o jų pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas tik apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į apeliaciją, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą naikinti ir priimti naują sprendimą - administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
16. Aukštesnysis teismas šioje proceso stadijoje apeliantų skundų argumentų dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir jo įrodytumo, bei paskirtos nuobaudos dydžio nevertina bei dėl jų nepasisako, kadangi perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, negali duoti jokių privalomų nurodymų, o tik atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi išsamiai ištirti byloje ginčą keliančias aplinkybes ir vykdyti teisingumą, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir konvencinės teisės saugomos asmens teisės į teisminę savo teisių ir teisėtų interesų gynybą, ir užtikrinti visų byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.