Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo O. V., dėl konkurso rezultatų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas D. P. per atstovą kreipėsi į teismą pateikdamas ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo O. V., patikslinęs ieškinio reikalavimus prašo atkurti dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas ieškovo teises:

1. Pripažinti konkursą laimėjusį pretendentą (O. V.) negalėjusiu dalyvauti pretendentų atrankoje.

2. Pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkius, kuriais O. V. buvo skiriama į VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ direktoriaus pareigas:

2.1. Vilniaus miesto mero 2023 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. 23-111/23 Dėl O. V. skyrimo į VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ direktoriaus pareigas, nes O. V. nepagrįstai ir neteisėtai paskelbta konkurso laimėtoja.

3. Pripažinti konkursą laimėjusiu kitą atranką perėjusį ir daugiausia balų surinkusį (palyginti su kitų atranką perėjusių pretendentų rezultatais) pretendentą.

4. Alternatyva. Tuo atveju, jeigu nepasitvirtintų aplinkybė, kad konkursą laimėjęs pretendentas negalėjo dalyvauti pretendentų atrankoje:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintu Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 29 punktu visi atrankoje dalyvavę pretendentai turi teisę susipažinti su komisijos protokolu, savo atliktu testu ir testo žodžiu savosios dalies skaitmeniniu garso įrašu. Šiuo atveju buvo delsiama jį pateikti Ieškovui, kyla pagrįstų įtarimų, kad komisijos nariai 2023 m. vasario 22 d. fiziškai nebuvo pasirašę konkurso protokolą. Konkursą laimėjo asmuo (O. V.), neturinti 1 metų vadovaujamos darbo patirties (konkurso sąlyga pagal VŠĮ „Senjorų socialinės globos namai“ vadovo pareigybės 2022 m. gruodžio 9 d. aprašymo 9.2 punktą). O. V. į VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ laikinai, ne ilgiau kaip vieniems metams, einančio vadovo pareigas buvo paskirta Vilniaus miesto mero 2022 m. kovo 24 d. potvarkiu Nr. 23-137/22. Ankstesnės jos darbo vietos nėra susijusios su vadovo pareigomis. Taigi iki konkurso O. V. neturėjo 1 metų vadovaujamos darbo patirties. Pastebėjo, kad O. V. į VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ laikinai einančio vadovo pareigas buvo paskirta pažeidžiant šioms pareigoms keliamus kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus Vilniaus miesto mero 2021 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 22-170/21 Dėl VšĮ Senjorų socialinės globos namai direktoriaus pareigybės aprašymo tvirtinimo. Pagal šio aprašymo 10 p. direktorius privalėjo turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį socialinės apsaugos srityje bei ne mažesnę kaip 1 metų vadovaujamo darbo patirtį. Pretendentui, kuris neatitinka konkurso skelbime nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ar nepateikia tai patvirtinančių dokumentų, neleidžiama dalyvauti pretendentų atrankoje (Aprašo 10 punktas). Duotu atveju konkursą laimėjo asmuo, kuriam turėjo būti neleidžiama dalyvauti pretendentų atrankoje. Jeigu konkurse užimti pareigybę įmonėje ar įstaigoje dalyvauja keli pretendentai, o konkursą laimėjęs pretendentas nepasirašo darbo sutarties, atsisako užimti pareigybę arba konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis asmuo, remdamasis kompetentingos valstybės institucijos informacija apie konkursą laimėjusį pretendentą, priima sprendimą nepriimti pretendento į konkurso būdu laimėtą pareigybę, konkursą laimėjusiu laikomas kitas atranką perėjęs ir daugiausia balų surinkęs (palyginti su kitų atranką perėjusių pretendentų rezultatais) pretendentas (Aprašo 23 punktas). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamiems byloje santykiams dėl konkurso laimėtojo yra pagrindas taikyti DK 4 straipsnyje numatytą analogijos taikymo galimybę ir konkursą laimėjusiu laikyti kitą atranką perėjusį ir daugiausia balų surinkusį pretendentą. Konkursas buvo organizuotas proteguojant konkurso laimėtoją. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2022 m. gruodžio 9 d. potvarkiu prieš pat konkurso paskelbimą, buvo pakeistas VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ vadovo pareigybės aprašymas, jame nuo 3 metų iki 1 metų sumažinant kvalifikacinį reikalavimą vadovo pareigybei užimti – vadovaujamojo darbo patirtį, bei panaikinant kitą kvalifikacinį reikalavimą - turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį socialinės apsaugos srityje. Tokie pakeitimai kvalifikacinių reikalavimų, anksčiau įtvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės mero 2022 m. gegužės 12 d. potvarkiu Nr. 22-114/22, buvo atlikti prisitaikant prie konkurso laimėtojo turimos vadovaujamojo darbo patirties ir turimos patirties socialinės apsaugos srityje. Taip pat naujame 2022 m. gruodžio 9 d. VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ vadovo pareigybės aprašyme neliko 2022 m. gegužės 12 d. potvarkyje Nr. 22-114/22 buvusio reikalavimo „turėti Europos Sąjungos finansuojamų projektų valdymo ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais patirties“ (9.4 punktas), „išmanyti Įstaigos finansų ir turto valdymą“ (9.7 punktas), kurie, matyt, buvo netinkami konkursą laimėjusiam asmeniui. Konkurso komisijos narė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja D. N., turėjo nusišalinti vertinant pretendentę, kuri laimėjo konkursą. Konkursą laimėjęs asmuo buvo ir/ar yra susijęs tiesioginiais tarnybiniais pavaldumo ryšiais su D. N., jam dirbant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėja, o taip pat ir laikinai einant VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ dabartines direktorės pareigas. Vilniaus miesto administracijos direktorės pavaduotojos D. N. viena iš kuruojamos veiklos sričių yra kontroliuoti ir koordinuoti Savivaldybei pavaldžių įstaigų darbą, socialines išmokas ir socialines paslaugas. Savivaldybei pavaldi ir D. N. kuruojama įstaiga yra ir VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ (žr: https://vilnius.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/). Komisijos nariais negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kyla abejonių kitos aplinkybės ir kuriems mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėjo, jog ruošiantis konkursui ieškovui nebuvo sudarytos vienodos sąlygos, lyginant su O. V., nuodugniai susipažinti su VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ veiklos dokumentais ir kita medžiaga, kuri turėjo būti viešai skelbiama. Konkursą laimėjęs asmuo laikinai eidamas vadovo pareigas šioje įstaigoje, dėl neaiškių, galimai ir savanaudiškų paskatų, neatliko savo tiesioginių pareigų, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. Nr. 480 nutarimo „Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo“. Ko pasėkoje įstaigos internetiniame puslapyje figūravo seni dokumentai - metinės biudžeto vykdymo ataskaitos iki 2020 m., korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo programa iki 2020 m., Senjorų socialinės globos namų direktoriaus einamųjų metų užduotys iki 2021 m., tačiau nebuvo naujų dokumentų: finansinės 2021 metų veiklos ataskaitos, veiklos strategijos 2023-2025 metams, 2022 ir 2023 metų veiklos planų ir kitų privalomų skelbti dokumentų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 480. Tuo tarpu O. V. kaip įstaigos vadovė šiuos dokumentus turėjo savo žinioje ir sąmoningai jų neskelbė. Jie buvo įkelti į VšĮ Senjorų socialinės globos namų portalą tik š. m. kovo mėnesį, ieškovui pateikus prašymą dėl ginčo į DGK. Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480, 22.2. punktas įpareigoja, kad Įstaigos interneto svetainės skyriaus „Administracinė informacija“ srityje „Planavimo dokumentai“ skelbiami strateginiai ir (ar) metiniai veiklos planai, veiklos ataskaitos ir kiti su įstaigos veiklos planavimu susiję dokumentai, kurių pagrindu įstaiga organizuoja savo veiklą, taip pat jų projektai. 22.7. Įstaigos interneto svetainės skyriaus „Administracinė informacija“ srityje „Finansinių ataskaitų rinkiniai“ pateikiami įstaigos finansinių ataskaitų ir viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai. Už Apraše nurodytų reikalavimų taikymą įstaigų interneto svetainėse atsako šių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys (59 p.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu 2022 m. kovo 17 d. Nr. 30-623/22 patvirtino Rekomendacijų, pateiktų vidaus audito ataskaitoje dėl Viešosios įstaigos Senjorų socialinės globos namų veiklos vertinimo, įgyvendinimo priemonių planą, kurio 5 punkte nurodyta „Užtikrinti, kad Įstaigos internetinėje svetainėje skelbiama informacija būtų laiku ir tinkamai atnaujinama, įgyvendinimo terminas 2022 m. gegužės 2 d., atsakingas asmuo - VšĮ Senjorų socialinės globos namų direktorius“. O. V. kaip įstaigos vadovė šio įpareigojimo nevykdė. Dėl to negalėjo minėtais dokumentais pasinaudoti ir ankstesnio, 2022 m. liepos mėn. 12 d. vykusio konkurso į Įstaigos vadovo pareigas dalyviai ir jie nesurinko minimalaus konkursinio balo. Tokiu šio konkurso rezultatu buvo suinteresuota O. V., nes ji negalėjo dalyvauti šiame konkurse dėl neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams. Dėl Aprašo 15 punkto pažeidimo. Konkursas buvo vykdomas neduodant pretendentams į įstaigos vadovo pareigybę konkurso atrankos metu praktinių užduočių. Pretendentams į įmonės, įstaigos vadovo pareigybes pateikiamos praktinės užduotys, skirtos vadovavimo gebėjimams įvertinti (Aprašo 15 punktas) yra privalomos. Praktinės užduotys, kurios buvo teikiamos pretendentams, rengiamos naudojantis Valstybės tarnybos departamento rekomendacijomis. Vykdymas konkurse atrankos į įmonės, įstaigos vadovo pareigybes be praktinių užduočių yra neteisėtas.

Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, jog dalyvavo liepos mėn. vykusiame konkurse į VšĮ „Socialinės globos namai“ vadovo pareigas, į antrą turą nepateko, tai jį nustebino. Jo nuomone, komisija atrodė nekompetentinga, pasigedo kvalifikuotų klausimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės konkurso į VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ vadovo pareigas rezultatų, taip pat ieškovas prašo pripažinti, kad konkursą laimėjusi kandidatė negalėjo dalyvauti atrankose.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas) reglamentuoja konkursų organizavimą ir vykdymą valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, kai konkursą laimėję fiziniai asmenys priimami į pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas įmonėse ir įstaigose, sąraše nurodytas pareigybes. Pagal 2 punktą – konkurso organizavimas ir vykdymas apima: konkurso paskelbimą (2.1. papunktis); dokumentų, kuriuos būtina pateikti norint dalyvauti konkurse, pateikimą ir priėmimą (2.2. papunktis); pretendentų užimti pareigybę įmonėje, įstaigoje atrankos komisijos (toliau – komisija) sudarymą ir asmenų, pageidaujančių dalyvauti konkurse (toliau – pretendentai), atranką (2.3. papunktis).

Byloje nustatyta, kad konkursas į VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ vadovo pareigas vyko dviem etapais: 2023 m. vasario 9 d. vyko nuotoliniai pokalbiai su pretendentais ir 2023 m. vasario 22 d. vyko antrasis pokalbis su atrinktais pretendentais, po kurio buvo priimtas sprendimas dėl konkurso laimėtojo. Konkurse, be kitų asmenų, dalyvavo ir ieškovas D. P., kuris konkurse užėmė antrąją vietą. Konkursą laimėjęs asmuo – O. V. – Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. kovo 17 d. potvarkiu paskirta į pareigas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl viešo konkurso vadovo pareigoms užimti nurodyta, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretus pretendento teisių pažeidimas. Tik faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nėra pagrindas panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys. Dėl to teismai, nustatę konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimą, konkurso rezultatus turi vertinti, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir kiek jis lėmė konkurso rezultatus, o nustatę konkretų asmens teisių pažeidimą – pašalinti pažeidimo padarinius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013). Taigi darbdaviui kyla didesnė įrodinėjimo pareiga, bet tai nereiškia, kad darbuotojas visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos. Darbdavys turi didesnę įrodinėjimo pareigą, nes tam tikrais atvejais jis disponuoja tam tikras aplinkybes įrodančiais rašytiniais dokumentais.

Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti konkurso organizavimui ir vykdymui nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Iš bylos duomenų matyti, jog konkursas į pareigas buvo skelbtas viešai, pretendentams nebuvo jokių kliūčių pateikti dokumentus, jie buvo informuoti apie konkurso tvarką ir pan. Komisija pretendentų atrankai vykdyti sudaryta laikantis Aprašo IV skyriaus reikalavimų.

Kaip antai, vienu iš pažeidimų nurodyta, jog konkursas buvo organizuotas proteguojant konkurso laimėtoją, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2022 m. gruodžio 9 d. potvarkiu prieš pat konkurso paskelbimą, buvo pakeistas VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ vadovo pareigybės aprašymas, kuriuo sumažinti kvalifikaciniai reikalavimai vadovo pareigybei užimti. Sprendžiant dėl šio argumento pagrįstumo, visų pirma, pastebėtina, jog kvalifikaciniai reikalavimai ginčo pareigybei užimti yra nustatyti administraciniu aktu, kuris konkurso organizavimo metu įstatymo nustatyta tvarka nebuvo ginčijamas teisme ir buvo galiojantis. Antra, pakeisti kvalifikaciniai reikalavimai buvo taikomi visiems pretendentams ir be jokių išlygų, apie tai viešai paskelbiant (T.2, e. b. l. 42). Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovas, kvalifikaciniai reikalavimai buvo sumažinti, siekiant po pirmojo neįvykusio konkurso pritraukti daugiau pretendentų dalyvauti konkurse į VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ vadovo pareigas. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato konkrečių reikalavimų pretendentui į vadovo pareigas, todėl subjektas, skelbiantis konkursą į vadovaujamas pareigas, pats turi diskrecijos teisę spręsti dėl pareigybei keliamų reikalavimų. Teismas laiko neįrodytu ieškovo argumentą, jog kvalifikaciniai reikalavimai buvo sumažinti būtent siekiant proteguoti konkursą laimėjusį asmenį.

Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek nagrinėjant ginčą ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tiek ginčui persikėlus į teismą, ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog konkurso laimėtoja pripažinta pretendentė – O. V. – neatitiko vieno iš konkurso reikalavimų – neturėjo vienų metų vadovaujamo darbo patirties. Tačiau teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka.

Nors DK nepateikia vadovaujamo darbo sąvokos apibrėžimo, tačiau DK 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo teisės normų nereglamentuotiems darbo teisiniams santykiams taikomos panašius santykius reglamentuojančios darbo teisės normos. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 1 priede yra nurodyta, kaip yra suprantama vadovaujamo darbo patirtis - vadovaujamo darbo patirtimi laikoma patirtis vadovaujant organizacijai, padaliniui ar asmenims, taip pat patirtis vykdant asmenų vadovaujančių organizacijai, padaliniui ar asmenims pavadavimo funkcijas bei patirtis vykdant funkcijas, kuriose reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą (pvz., patarėjų, turinčių pavaldžių asmenų, darbas, darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas, atliekant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas). Remiantis viešai prieinama Valstybės tarnybos departamento rekomendacija dėl vadovaujamo darbo patirties įvertinimo, įrodymais, patvirtinančiais vadovaujamo darbo patirtį vadovavimo komisijoms/asmenų grupės darbui atveju – teisės aktai (pvz.: įsakymas), pavedimai, kiti dokumentai, susiję, su komisijos/grupės vadovo paskyrimu, įgaliojimais, vykdyta veikla ir kt.

Bylos duomenimis nustatyta, jog O. V. nuo 2022 m. kovo 25 d. laikinai užėmė VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ vadovo pareigas (T.2, e. b. l. L. 14-15). Taip pat nustatyta, jog konkurso laimėtoja turėjo ilgalaikę darbo patirtį įvairiose darbo grupėse, komisijose, kuriose užėmė vadovaujančią poziciją, kaip antai, nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. spalio 12 d. konkurso laimėtoja užėmė Socialinės globos skyrimo komisijos pirmininkės pareigas (T.2, e. b. l. 52-53); nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. ėjo projekto „Vilniaus miesto socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimo ir plėtros asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią“ įgyvendinimo darbo grupės vadovo pavaduotojo pareigas (T.2, e. b. l. 43-44). Minėtieji duomenys suponuoja teismo išvadą, jog O. V. atitiko vadovo pareigybei keliamus vadovaujamo darbo patirties reikalavimus (turėti ne mažesnį nei 1 metų vadovaujamo darbo patirtį). Taip pat pastebėtina, jog į VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ laikinas vadovo pareigas ji buvo paskirta Vilniaus miesto mero 2022 m. kovo 24 d. potvarkiu Nr. 23-137/22 2 punktu, vadovaujantis DK 41 straipsnio 4 dalimi, ir tas pareigas realiai ėjo, taigi, priešingai ieškovo pozicijai, minėtas administracinis aktas yra įvykdytas. Todėl dėl nurodytų priežasčių ieškovo prašymas pripažinti konkursą laimėjusį asmenį negalėjusiu dalyvauti atrankoje atmestinas.

Ieškinyje pažymėta, jog komisijos nariais negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kyla abejonių, paaiškinant, jog konkursą laimėjęs asmuo buvo tiesioginiais tarnybiniais pavaldumo ryšiais susijęs su komisijos nariu D. N., teismo posėdyje ieškovo atstovas kėlė abejones ir dėl kitų asmenų šališkumo.

Aprašo 12 punkte nustatyta, kad komisiją sudaro konkursą organizuojančios įmonės, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar įmonės, įstaigos vadovas, paskirdamas komisijos pirmininką, kitus komisijos narius ir komisijos sekretorių. Komisijos narys gali būti pakeistas ir pretendentų atrankos dieną. 13 punktas numato, kad komisijos narių negali būti mažiau kaip trys. Komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės ir kuriems mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka.

Byloje pateiktas Vilniaus miesto mero 2023 m. vasario 6 d. potvarkis Nr. 22-25/23 „Dėl pretendentų atrankos į viešosios įstaigos Senjorų socialinės globos namų vadovo pareigas konkurso komisijos sudarymo“. Minėto įsakymo pagrindu buvo sudaryta komisija: komisijos pirmininkė – L. K., Vilniaus mieto savivaldybės administracijos direktorė; komisijos nariai: D. N., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja; N. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja; A. J. – Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyresnioji patarėja, vykdanti skyriaus vedėjos funkcijas; D. Š. – Finansų ir ekonomikos skyriaus patarėja; A. S. – Vilniaus miesto savivaldybės Vadovybės padėjėjų referentų ir protokoluojamų grupės sekretorė referentė; K. M. – uždarosios akcinės bendrovės „Alliance recruitment“ vyresnioji konsultantė; komisijos sekretore paskirta K. K. (T.2, e. b. l. 39).

Konkurso komisijos sudarymo aplinkybės teismui nekelia abejonių dėl jos nešališkumo ir kompetencijos. Duomenų, kad komisijos nariai neatitiko tokiai komisijai keliamų reikalavimų ir būtų buvę šališki nėra, ieškovas konkurso metu komisijai ar konkrečiam komisijos nariui nušalinimų nereiškė, komisija pasitikėjo ir sutiko jos būti vertinamas. Kaip patvirtino atsakovo atstovas bei kas nustatyta pagal rašytinius įrodymus, komisija sudaryta iš savivaldybės administracijos kompetentingų asmenų, akivaizdu, jog į jos sudėtį turėjo būti įtraukti asmenys, turintys kompetencijų socialinių reikalų srityje, taip pat į komisijos sudėtį įtrauktas ir su įstaiga nesusijęs tarnybiniais ryšiais asmuo – K. M., veikianti Darbo jėgos atrankos paslaugų sutarties pagrindu (T.2, e. b. l. 141-145). Dėl komisijos narės D. N. galimo šališkumo, ryšių su pretendente ir konkursą laimėjusia O. V. pasisakytina, kad aplinkybė, kad pretendentė su komisijos nare D. N. tam tikru etapu buvo susijusi tarnybiniais ryšiais pati savaime nagrinėjamo ginčo kontekste neturi jokios vertinamosios reikšmės. Be to, kaip teisingai pažymėjo Darbo ginčų komisija savo sprendime, teismų praktikoje laikomais pozicijos, kad vien tai, kad tarp asmenų yra tarnybinis pavaldumas, nesant subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, keliančių abejones dėl nario nešališkumo, savaime nėra pagrindas konstatuoti realios tikimybės, kad buvo priimta neobjektyvi išvada (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-340-552/2022). Ieškovas neįrodė, jog komisijos narius su laimėjusia pretendente siejo neformalūs ryšiai ar asmeninio pobūdžio santykiai. Tai, jog O. V. ir D. N. priklauso tai pačiai partijai, taip nekeičia teismo vertinimo, juolab, jog asmens skyrimas į vadovaujamas pareigas tiesiogiai nepriklauso ne nuo komisijos nario valios, tačiau konkursą laimėjęs asmuo yra skiriamas mero potvarkiu. Taigi, teismo vertinimu, konkurso komisija buvo sudaryta tinkamos sudėties, komisijos narių kompetencija atitiko įstaigos veiklos sritį, tikslus ir kryptis ir nėra jokių duomenų dėl atskirų jos narių šališkumo, kaip tai vertintina Aprašo 13 punkte, nei kitais pagrindais, kurie keltų abejonių dėl galimo šališkumo su konkursą laimėjusia pretendente. Pažymėtina, jog teismas negali remtis prielaidomis, spėjimais, ar vien ieškovo subjektyvia nuomone dėl komisijos narių šališkumo, tai neatitiktų CPK 185 straipsnio reikalavimų įrodymų vertinimo procese. Teismas taip pat neįžvelgia, jog šitoje situacijoje būtų pažeista Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostata, nes minėto įstatymo paskirtis sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis). Šiuo gi atveju ieškovas visiškai nepagrindė, kokie komisijos narių privatūs interesai buvo tenkinti ir kur yra įžvelgiamas interesų konfliktas minėtos įstatymo nuostatos taikymo aspektu.

Ieškovas taip pat kėlė klausimą dėl paties konkurso vykdymo procedūros teisėtumo, nurodydamas, jog buvo pažeistas Aprašo 15 punkto reikalavimas dėl, anot ieškovo, neduotų pretendentams į vadovo atranką praktinių užduočių.

Taigi, Aprašo 15 punkte nustatyta, jog pretendentams įmonės, įstaigos vadovo pareigybes pateikiamos praktinės užduotys, skirtos vadovavimo gebėjimas įvertinti. Praktinės užduotys gali būti rengiamos vadovaujantis Valstybės tarnybos rekomendacijomis. Tai reiškia, jog konkursą į įstaigos vadovo vietą organizuojantis subjektas yra saistomas poįstatyminiame akte nustatytos pareigos konkurso metu pretendento vadovaujamo darbo pareigoms užimti tinkamumą vertinti užduodant praktinę užduotį, tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog konkursą rengiantis subjektas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti kokia forma tai įgyvendinti. Šiuo gi atveju matyti, jog konkursą organizavęs subjektas 2023 m. vasario 13 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog jis kviečiamas dalyvauti 2-ame konkurso etape ir turi pasiruošti iki 10 minučių pristatyti savo viziją apie VšĮ Senjorų socialinės globos namų teikiamų socialinių paslaugų plėtros ir prieinamumo gerinimo galimybes. Ir nors ieškovo vertinimu minėtos užduoties negalima vertinti kaip praktinės užduoties, tačiau teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka, kadangi, kaip minėta, pagal Aprašo 15 punktą konkurso organizatorius pats turi teisę spręsti dėl praktinės užduoties formato, atsižvelgiant į pareigų pobūdį individualizuoti praktines užduotis. Tai, kad praktinės užduoties pristatymo forma neatitiko pretendento lūkesčių, nereiškia, jog ji nebuvo pateikta ar kad pateikta netinkamai.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovo atstovas taip pat akcentavo, jog konkurso metu su pretendentais buvo skirtingai bendraujama, t.y. su O. V. komisijos nariai bendravo draugiškai, buvo užduoti nevienodi klausimai pretendentams, kas turėjo įtakos ir komisijos narių vertinimams.

Pažymėtina, jog teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl viešo konkurso organizavimo principų ir jų pažeidimo teisinės reikšmės, yra nurodęs, kad viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Tai reiškia, kad viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka (CK 6.948 straipsnis) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galima nuspėti (prognozuoti). Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013; kt.).

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nešališkumo, objektyvumo, skaidrumo principų pažeidimų, o konkurso sąlygos, užduotys visiems buvo vienodos. Aprašo 15 punkte nustatyta, kad konkurso metu vertinama pretendento profesinė ar darbo patirtis ir dalykinės savybės. Jeigu pareigybei užimti būtini tam tikri įgūdžiai (pagal pareigybės aprašymo ar kito vietinio norminio teisės akto nustatytus reikalavimus), šie įgūdžiai turi būti vertinami. Jeigu pretendentas pateikia dokumentus, patvirtinančius atitinkamų įgūdžių įgijimą, šie įgūdžiai gali būti netikrinami. Taip pat vertinami pretendentų į įmonės, įstaigos vadovo pareigybes vadovavimo gebėjimai (gebėjimas inicijuoti idėjas, planus, numatyti užduotis, veiklos žingsnius, koordinuoti darbus ir panašiai) pagal jų, kaip įmonės, įstaigos vadovų, pateiktą veiklos programą. Pretendentams į įmonės, įstaigos vadovo pareigybes pateikiamos praktinės užduotys, skirtos vadovavimo gebėjimams įvertinti. Praktinės užduotys gali būti rengiamos naudojantis Valstybės tarnybos departamento rekomendacijomis.

Vertinant pateiktus rašytinius įrodymus – komisijos narių vertinimo duomenis, matyti, jog komisijos narių vertinimai abiejų pretendentų atžvilgiu niekaip ypatingai neišsiskyrė, (T. 2, e. b. l. 40). Bendrame vertinime, ieškovas surinko mažiau balų, nei O. V., tačiau daugiau nei kiti pretendentai. Taip pat pastebėtina, jog komisijos narė – K. M., kuri paslaugas teikė Sutarties pagrindu ir jokiais tarnybiniais ryšiais nėra susijusi su pretendentais, konkurso laimėtoją taip pat įvertino didesniu balu nei ieškovą. Byloje esantis garso įrašas patvirtina, kad komisijos nariai abiem pretendentams teikė vienodus pagrindinius klausimus – nevienodas pažodinis klausimo formulavimas nereiškia skirtingo klausimo. Atsižvelgiant į atsakymus, kai kuriems buvo užduoti papildomi, patikslinantys klausimai, kas konkurso metu nėra draudžiama. Tai, jog kai kurie patikslinantys klausimai konkursą laimėjusiai pretendentei buvo užduoti ir yra susiję su jos užimamomis vadovės pareigomis, teismo vertinimu, yra neišvengiama, kadangi ji laikinai ėjo vadovaujamas pareigas, į kurias pretendavo, tačiau garso įrašas patvirtina, jog ir ieškovui atitinkamai buvo užduodami patikslinantys klausimai, perfrazuojant ir aiškinantis kaip analogiškose situacijose jis elgtųsi. Pažymėtina, jog konkurso metu yra vertinamos žinios, motyvacija ir dalykinės savybės. Teismas šiuo atveju nemano, jog kuriam nors iš pretendentų konkurso metu būtų sukurtos palankesnės sąlygos. Byloje nenustatyta, kad su kuriuo nors iš pretendentų buvo elgiamasi nevienodai, sudarant išskirtines sąlygas ar ribojant kokias nors kitų pretendentų teises. Tai, kad jog bendraujant su O. V. komisijos nariai ir pavartojo vieną kitą familiaresnį žodį, teismas nemato pagrindo tai vertinti kaip įtakojusį galutinį konkurso rezultatą. Taigi, konstatuotina, jog teismas neturi pagrindo kvestionuoti komisijos narių atliktų pretendentų rezultatų vertinimo.

Pasak ieškovo, jam nebuvo sudarytos vienodos sąlygos, lyginant su O. V., nuodugniai susipažinti su VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ veiklos dokumentais ir kita medžiaga, kuri turėjo būti viešai skelbiama. Atsakant į šį argumentą pastebėtina, jog skelbime apie konkursą nėra reikalavimo pretendentui būti susipažinusiam su VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ veiklos dokumentais ir kita medžiaga. Ieškovas teismo posėdyje taip pat nenurodė, jog konkurso metu jam būtų užduodami klausimai, kuriems atsakyti būtų reikalinga minėta medžiaga. Apraše, kurio pagrindu buvo organizuojamas konkursas, nėra tokių nuostatų, jog konkurso organizatorius turėtų pareigą užtikrinti pretendento teisę susipažinti su įstaigos, į kurios vadovo vietą yra pretenduodama, veiklos ar kitokio pobūdžio organizaciniais dokumentais. Kaip paaiškino teismo posėdyje pats ieškovas, jis į VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ direktorę dėl dokumentų gavimo nesikreipė. Šioje byloje nėra nagrinėjami VšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ direktorės veiksmai ar neveikimas vykdant tiesiogines pareigas, todėl darytina išvada, jog pastarasis ieškovo argumentas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl atmestinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo nesutikimas su komisijos narių vertinimais iš esmės yra grindžiamas tik jo paties subjektyviu požiūriu ir prielaidomis, nenustačius jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti visos komisijos ar kurio nors jos nario objektyvumu ar nešališkumu, ir daryti išvadą, kad komisija pažeidė Aprašo reikalavimus vykdydama konkursą įVšĮ „Senjorų socialinės globos namai“ vadovo pareigas, todėl ieškovo reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti visa apimtimi.

Išsprendus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, individualaus darbo ginčo byloje Darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas naikintinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovas bei jo pusėje buvęs trečiasis asmuo.

Trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2359,80 Eur išlaidos patirtos dėl advokato teiktų teisinių paslaugų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atsiliepimo dėl patikslinto ieškinio priėmimo parengimą bei pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose bei pateikia minėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Ieškovas prašo sumažinti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jis nuo 2021 m. liepos 7 d. iki šiol yra įregistruotas Užimtumo tarnybos registre, kitų pajamų pragyvenimo išlaidoms negauna. Taip pat mano, kad trečiojo asmens pateiktos ir prašomos priteisti už atsiliepimą į ieškinį bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės.

Pažymėtina, kad šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, advokato rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumo laipsnį, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia trečiajam asmeniui iš ieškovo 2359,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovo D. P. priteistinos 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2359,80 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolikos eurų ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-4397/2023.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.