Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. D., jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, išnagrinėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. 2013 m. gegužės 29 d. 21 val. 29 min. Šakių mieste, V. Kudirkos gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, nepakluso tarnybinio automobilio su skiriamaisiais ženklais švyturėlių ir garso signalų stabdymui. Šiais savo veiksmais E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus.

E. D. neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesutinku su protokolu. Teigė, kad jo niekas nestabdė, jis nežino, ar važiavo tą dieną. Nurodo, kad tikrai nevažiavo nurodomu greičiu per miestą. Jis gavo šaukimą į policiją ir nuvyko. Šaukimą pasirašė žmona. Jis nežino, ar galėjo tokiu laiku važiuoti per Šakius, nes neprisimena. Jis negirdėjo jokių garsinių signalų, ir per miestą tokiu greičiu, tikrai nevažinėja. Automobilis priklauso jam. Žmonos klausė, ar ši vairavo, tačiau ji patvirtino, kad nevažiavo su automobiliu niekur. Sūnus teisių neturi, todėl mano, kad taip pat negalėjo važiuoti.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, kad jis gavo medžiagą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Jis apklausė E. D. šis aiškino, kad apie įvykį nieko nežino. Jam buvo pateikta medžiaga, kad automobilis nestojo ir važiavo dideliu greičiu per miestą.

Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis važiavo paskui automobilį, nes buvo gautas telefono skambutis, kad Mercedes Benz važinėja po miestą, galimai vairuotojas neblaivus. Jo pareiga yra reaguoti į kiekvieną pranešimą. Jis išvažiavo ir pamatė nuo ligoninės atvažiuojantį minėtą automobilį, kuris važiavo labai greitai, jis įjungė garso signalą ir šviesos signalą. Tačiau automobilis nestojo, garso ir šviesos signalus įjungė tuo momentu, kai pastebėjo automobilį. Teigė, kad vairuotojas vengė stoti, todėl taip elgėsi. Jis važiavo apie 10-15 m. atstumu nuo to automobilio. Važiavo paskui automobilį. Jis važiavo Kudirkos gatve, o nurodomas automobilis priešais jį atvažiavo ir įvažiavo į pagrindinį kelią. Buvo šviesus paros metas, matė, kad prie vairo sėdėjo vyras, plaukai buvo žili.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad byla nėra parengta nagrinėti teisme, todėl ji grąžintina protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti.

ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administra­cinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas (...) surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, taip pat esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad, kaip matyti iš paminėto, nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-3-1135/2005). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-16-1673/2007).Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole būtų nurodomas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti teisiškai kvalifikuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika. Tai svarbu tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso tikslų įgyvendinimą. Protokole pateiktas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją buvo nustatyta administracinė atsakomybė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Nustatydami pažeidimą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikos analizė leidžia sutikti su teisės mokslo išvadomis, kad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Teismo posėdžio metu apklausus byloje dalyvaujančius asmenis ir liudytojus bei gavus papildomą medžiagą nustatyta, kad veikos kvalifikavimas nėra aiškus ir tikslus, todėl teismas negali priimti sprendimo byloje. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad E. D. veiksmai pasireiškia tuo, kad jis vairuodamas transporto priemonę, nepakluso tarnybinio automobilio su skiriamaisiais ženklais švyturėlių ir garso signalų stabdymui. Šie jo veiksmai kvalifikuot pagal ATPK 130 str. 1 d. Taip pat protokole nurodoma, kad E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 p., kuriame nurodoma, kad tikrinančio pareigūno stabdomos transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Teismo posėdžio metu E. D. nurodė, kad jis negirdėjo ir nematė, jog jis buvo stabdomas, o liudytojas S. V. nurodė, jog jis važiavo paskui automobilį Mercedes Benz su įjungtais garso ir šviesos signalais. Protokole nurodoma, kad E. D. nepakluso tarnybinio automobilio su skiriamaisiais ženklais švyturėlių garso ir signalų stabdymui, tačiau nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo stabdomas automobilis (veiksmai, numatytais KET 84 p.). Kaip buvo nurodyta, protokole teigiama, jog buvo pažeistas KET 17 p., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog konstatuojant KET 17 p. pažeidimą, pirmiausia turi būti įvykdyti KET 84 p. reikalavimai. Tuo tarpu nei protokole, nei kituose pateiktuose dokumentuose nėra nurodyti atlikti pareigūno veiksmai, reglamentuoti KET 84 p. Kadangi protokole nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, numatytais Kelių eismo taisyklėse, buvo stabdymas automobilis, teismas negali nustatyti, ar buvo padaryta ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris yra surašytas E. D. neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolams keliamų reikalavimų, įvykio aplinkybės nurodytos netiksliai, todėl teismas negali priimti sprendimo, atitinkamai esant nurodytoms neaiškioms įvykio aplinkybėms, pažeidžiama atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.