- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-432-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Višinskienė Tatjana Žukauskienė
- Trečiasis asmuo
- S. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš
trečiojo asmens atstovams adv. Stasei Kupčiūnienei, V. L.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2008 metų lapkričio 13 dienos sprendimo kuriuo atmestas trečiojo asmens S. Š. ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė įpareigoti atsakovę Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pertvarkyti statinį – tiltą per Vapsos upę Popsių kaime, Stakliškių sen. Prienų rajono savivaldybėje kelio Aukštadvaris - Vyšniūnai - Baudėja 11,47 km., atstatant jį į pirminę padėtį, t.y. išmontuoti tarp tilto vertikalių senos pralaidos konstrukcijų sumontuotą metalinę pralaidą, įrengtą žvyro kelio dangą, kelio kelkraščio metalinius atitvarus, sumontuoti senos pralaidos perdangą bei sutvarkyti statybvietę; nurodyti teismo sprendime, jog per teismo nustatytą terminą atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio pertvarkyti statinį, atstatant jį į pirminę padėtį, aukščiau nurodytus darbus atlikti yra įpareigojama Kauno apskrities viršininko administracija, atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos lėšomis (T 2, b.l. 165-168).
Ieškovas nurodė, kad atsakovas Lietuvos Automobilinių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2005 metais organizavo kelio Nr. 4719 Aukštadvaris-Višniūnai-Baudėjos rekonstravimo darbus, kuriuos atliko UAB Statybos koncernas“. Darbų atlikimo metu buvo pakeista kelio pralaida, panaikinta senos pralaidos perdanga, įdėtas metalinis pralaidos vamzdis, užpiltas gruntas ir atliktas upės vagos tvirtinimas prie pralaidos, atstatyta kelio danga (žvyro), įrengti metaliniai kelio atitvarai. Ieškovo nuomone atliktų darbų atlikimui turėjo būti išduotas statybos darbų leidimas. Kadangi toks leidimas nebuvo išduotas, tokia statyba laikoma savavališka.
Tuo pagrindu Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-978-141/2008.
Šalies argumentai
Ieškovas 2007-08-07 teismui pateikė pareiškimą kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti ir ieškinio padavimo terminą skaičiuoti nuo 2007-07-23 (T2; b.l. 1-3).
Prašyme ieškovas nurodė, jog terminas dėl kreipimosi į teismą praleistas, nes tarp institucijų vyko susirašinėjimas, buvo atliekamas tyrimas, tačiau Kauno apskrities viršininko administracijai (toliau-KAVA) nesiimant priemonių nepašalinti savavališkos statybos padarinius ir valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos nustačius, jog savavališkos statybos aktai buvo surašyti 2007-03-13 ir 2007-04-06 bei gavus iš KAVA reikiamus dokumentus buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti.
Tuo pagrindu Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-979-141/2008.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais S. Š. atsiliepime į pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo su juo sutiko ir nurodė, jog su pareiškimu sutinka prašo jį tenkinti.
Nurodė, jog ieškinys dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo buvo pareikštas pavėluotai, nes visais būdais buvo bandoma išspręsti problemą be teismo ir kompetetingos institucijos bandė ginti pažeistas trečiojo asmens teises, o atsakovas apie šiuos veiksmus žinojo ir vilkino klausimo sprendimą, nepateikdavo reikiamų dokumentų ir atsakymų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-03-06 nutartimi civilinė byla Nr. 2-978-141/2008 ir civilinė byla Nr. 2-979-141/2008 dėl praleisto termino atnaujinimo ir dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo sujungtos į vieną civilinę bylą, ir bylai suteiktas vieningas numeris 2-978-141/2008.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais S. Š. pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašė teismo įpareigoti atsakovą Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pertvarkyti statinį atstatant jį į pirminę padėtį pagal 2008-03-04 projektinį pasiūlymą; teismo sprendime nurodyti, jog per teismo nustatytą terminą Lietuvos kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos neįvykdžius teismo sprendimo pertvarkyti statinį atstatant jį į pirminę padėtį pagal pateiktą 2008-03-04 projektinį pasiūlymą, aukščiau minėtus darbus atlikti įpareigojama atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija (toliau-KAVA) atsakovės Lietuvos automobilinių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos lėšomis (T 2, b.l.129-132; 171-174).
Ieškovas nurodė, kad statybų darbų metu kaip statinys buvo panaikintas buvęs tiltas per Vapsos upelį ir jo vietoje įrengta metalinė gofruota pralaida ir platinamas kelio pylimas, o kartu su tiltu buvo panaikinti ir tvenkinio hidrotechnikos statiniai, kurių pagalba buvo palaikomas ir reguliuojamas vandens lygis viename iš tvenkinių. Vykdant tilto rekonstrukciją buvo privalu rūpintis hidrotechnikos statinių išsaugojimu ir nepažeisti tų statinių ir įrenginių sukurto hidrogeodinaminio rėžimo. Tačiau jį pažeidus, dėl statytojų kaltės ieškovui buvo padaryta didelė žala pasireiškusi viso 1,3 ha vandens telkinio skirto žuvininkystei nusausinimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė kad, nėra svarbių ieškininės senaties termino praleidimo priežasčių, kadangi nepašalinus savavališkos statybos akte nurodytų padarinių, Kauno apskrities viršininko administracija arba valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nustatyto termino pabaigos privalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įpareigojimų vykdymo (STR 1.09.06.2002, 17 p.). Kadangi duomenų apie kreipimasi į teismą nėra ir yra suėjęs pareiškimo pateikimo teismui terminas ieškinys turi būti atmestas. Be to 2005 metų pabaigoje atsakovo užsakymu UAB ,,Statybos koncernas“ suremontavo pralaidą-daudą per Vapsos upę, o statybos leidimo šiems darbams atlikti nebuvo prašoma, nes pralaidos-daudos remontas atitinka statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 F priedo 5 punkte nustatytus reikalavimus ir gali būti laikomas kelio paprastuoju remontu, nes buvo remontuojamas tik vienas atskiras kelio elementas. Be to kaip nurodyta STR 1.01.07:2002, nesudėtinguose statiniuose atstumas tarp konstrukcijų neturi viršyti 4,8 metrų, todėl pralaida –dauda gali būti ir nesudėtingu statiniu, nes jos atstumas tarp vertikalių atramų buvo 3,4 m, o tai atitinka paprastųjų konstrukcijų inžinierinių statinių požymius.
Atsakovas taip pat nurodė, jog atstatyti tilto į pradinę padėtį nėra galimybės, kadangi jis buvo remontuojamas dėl jo avarinės būklės ir galėjo įgriūti, o tai kėlė pavojų eismui. Baigus remonto darbus tiltas yra pripažintas tinkamu naudoti, juo vyksta intensyvus eismas ir ieškinio reikalavimas per vieną mėnesį atstatyti viską į pradinę padėtį nepagrįstas, nes tai kartu prieštarautų ir viešo intereso apsaugos principui. Be to iki remonto naudotos konstrukcijos dalys sunaikintos, o išėmus naujas liktų įgriūva ir ilgam sutriktų eismas.
Tretysis asmuo UAB ,,Statybos koncernas“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.
Atsiliepime nurodė, ieškovas nesilaikė reikalavimų nustatytų Statybos įstatyme ir STR 1:09.06:2007 bei nepateikė surašyto statybų sustabdymo akto. Aktas apie savavališką statybą buvo pateiktas tik darbams pasibaigus, todėl ieškovo reikalavimas atnaujinti įstatymu nustatytą terminą ieškinui paduoti nepagrįstas. Be to išduodant ieškovui pavaldžiai žinybai leidimą medžių kirtimui buvo žinoma, kokie darbai bus vykdomi. UAB ,,Statybos koncernas“ darbus atliko pagal sutartį sudarytą su statytoju, laikydamiesi sutartyje numatytų terminų ir atliktus darbus priėmė komisija. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti buvusią padėtį nepagrįstas, kadangi naujai įrengtas tiltas yra saugus ir sutvarkytas ir darbai buvo pradėti gavus VĮ ,,Kauno regiono keliai“ leidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
Teismas pažymėjo, jog nenustatyta, kad terminas ieškiniui pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių ir ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodyto termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, bei netenkino ieškovo reikalavimo atnaujinti praleistą terminą.
Sprendime teismas taip pat pažymėjo, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo ir trečiojo asmens ieškinius ir konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad iki tilto rekonstrukcijos S. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir vandens telkiniuose buvo išlikę sutvirtinti dvitėjiniai profiliai, įbetonuoti į monolitą, lauko akmenų grindinys, sutankintas gruntas, atraminis pylimas iš molingo grunto ir kt., kuriuos šiuo metu reikalaujama atstatyti. Teismas taip pat nenustatė, jog reikalaujami atlikti darbai yra susiję su tilto rekonstrukcijos padarinių šalinimu.
Teismas konstatavo, jog CK 4.103 straipsnis turi būti taikomas kartu su viešosios teisės normomis, siekiant apsaugoti ne tik savininko, bet ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus ir nagrinėjamu atveju nemažiau yra svarbus viešasis interesas. Teismas remdamasis S. Š. pateiktais dokumentais neturėjo pagrindo pripažinti, kad pateiktame projektiniame pasiūlyme nurodyti darbai nėra susiję su užtvankos ir hidrotechnikos statinių įrengimu. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys yra abstraktūs, išdėstyti reikalavimai nekonkretūs ir jį patenkinus teismo sprendimas būtų neaiškus ir neįvykdomas.
Teismas sprendime pripažino, jog rekonstruojant tiltą buvo pažeista įstatymo nustatyta rekonstrukcijos darbų atlikimo tvarka forminant dokumentus ir leidimus darbams atlikti. Taip pat nebuvo laikomasi Statybos įstatymo normų reglamentuojančių statybos leidimo ir kitų dokumentų išdavimo tvarkos, tačiau atsižvelgdamas į specifinę rekonstruojamo objekto paskirtį bei jo reikšmę visuomenei teismas sprendė, jog netikslinga priimti sprendimą įpareigojantį sugadinti (sugriauti) statinį. Teismas taip pat konstatavo, jog S. Š. neįrodė, jog dėl atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos kaltės, dėl atliktų tilto per Vapsos upę rekonstrukcijos darbų buvo sugadinta (sunaikinta) S. Š. nuosavybės teise priklausančiame sklype esanti užtvanka ir hidrotechnikos statiniai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais S. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje nebuvo patenkinti trečiojo asmens reikalavimai ir priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti atsakovą, Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pertvarkyti statinį atstatant jį į pirminę padėtį, pagal pateiktą 2008-03-04 projektinį pasiūlymą; teismo sprendime nurodyti, jog per teismo nustatytą terminą atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos neįvykdžius teismo sprendimo pertvarkyti statinį atstatant jį į pirminę padėtį pagal pateiktą 2008-03-04 projektinį pasiūlymą, aukščiau minėtus darbus atlikti yra įpareigojama atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija, atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos lėšomis.
Tretysis asmuo nurodė, jog teismo sprendimas neteisėtas, kadangi neatitinka materialinės teisės normų bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. S. Š. apie jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vykdomas neteisėtas statybas sužinojo 2006 metų pabaigoje ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikė skundą dėl neteisėtai vykdomų tilto rekonstravimo darbų per Vapsos upelį, valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 4719, Aukštadvaris-Vyšniūnai-Baudėjos 11,74 km. Skundas buvo persiųstas nagrinėti Kauno apskrities viršininkui. Išnagrinėjusi skundą Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pasiūlė kreiptis į teismą. Dėl pateikto atsakymo neišsamumo ir nepagrįstumo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai buvo pateiktas skundas, kurį išnagrinėjus buvo nustatyta, jog Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir UAB ,,Statybos koncernas“ 2005-10-03 sudarė rangos darbų sutartį Nr. S-995, pagal kurią ,,Statybos koncernas“ turėjo atlikti kelio Nr. 4719 Aukštadvaris-Vyšniūnai-Baudėjos 11,74 km tilto per Vapsą rekonstrukciją. Atliekant darbus buvo nugriautas tiltas bei hidrotechnikos statiniai, dėl ko buvo prarastas tvenkinys. Leidimą darbų vykdymui 2005 metais išdavė VĮ ,,Kauno regiono keliai“, tačiau leidimas neatitinka LR Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi rekonstravimo į pralaidą darbai yra priskiriami kapitalinio remonto darbams. Tą patį konstatavo ir Aplinkos ministro sudaryta komisija. Be to komisija nustatė ir išvadose nurodė, jog kelio ruožo per Vapsos upę kapitalinis remontas atliktas neturint nustatyta tvarka gauto statinio projektavimo sąlygų sąvado statinio projektui rengti, todėl užsakovas, Lietuvos automobilių kelių direkcija pažeidė Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir darbus atliko savavališkai. Tačiau teismas sprendime nors ir pažymėjo, jog rekonstruojant tiltą buvo pažeista įstatymu nustatyta rekonstrukcijos tvarka forminant dokumentus ir leidimus darbams atlikti bei pažeistos statybos įstatymo normos, tačiau laikė netikslingu priimti sprendimą, įpareigojantį sugadinti (sugriauti) statinį, o tokie pirmos instancijos teismo sprendimo motyvai pažeidžia įstatymo nuostatas nustatančias, jog pastačius statinį (jo dalį) savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius, ar teisės aktų reikalavimus, statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (CK 6.103 str. 1 d.). Nepagrįstas teismo argumentas, jog kelio suardymas ir atstatymas į blogesnę padėtį neatitiktų protingumo kriterijų, visuomenės interesų, tai būtų susiję su didelių lėšų panaudojimu, nebūtų užtikrintas saugus eismas, toks teismo argumentas patvirtina, jog teismas nesigilino į faktines bylos aplinkybes ir jų nesiaiškino, kadangi šalinant neteisėtos statybos padarinius nereikia suardyti kelio. Be to S. Š. pateikė projektinį pasiūlymą kaip būtų galima pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tačiau teismas jo nenagrinėjo ir sprendime nurodė ieškoti kitų būdų, todėl teismo sprendimas yra neišsamus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog gražinant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (žemę) buvusiems savininkams iki šiol nenustatytos ribos tarp privačios žemės ir kelio apsaugos (sankasos) zonos, kadangi nagrinėjamas klausimas nėra susijęs su žemės sklypo ribų nustatymu, todėl teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų. Be to teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi jame konstatuota, jog kelio apsaugos zona priklauso žemės sklypo savininkui, o antroje teiginio dalyje nurodoma, jog riba nenustatyta. Prieštaringi ir teismo argumentai dėl S. Š. siūlyto neteisėtų padarinių pašalinimo projektinio pasiūlymo, kadangi teismas konstatavo, jog siūlomi atlikti darbai nesusiję su objekto (tilto) atstatymu į buvusią iki rekonstrukcijos padėtį, tačiau kitame teiginyje nurodė, jog ekspertizė galėtų vertinti tik techninį projektą, bet ne eskizinį variantą, todėl teismo sprendimas yra grindžiamas tik spėjimais, prielaidomis ir nuomonėmis nesiremiant faktiniais bylos duomenimis. Taip pat pažeistas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997-06-13 nutarimo NR 5 ,,Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką taikymo teismų praktikoje“ 7 p. nustatantis teismo sprendimo surašymo taisyklingumą, suprantamumą, vientisumą, nuoseklumą.
Apeliantas taip pat nurodė, jog jo pateiktame teismui projektiniame pasiūlyme numatytas užtvankos ir hidrotechnikos statinių esančių Prienų rajone, Stakliškių sen., Popsių kaime, atstatymas į pradinę padėtį. Be to projektas yra parengtas pagal esamą situaciją ir jame numatyta, jog esamų statinių griauti nereikės. Projektinis pasiūlymas parengtas kvalifikuotų specialistų turinčių tinkamą kvalifikaciją ir atestatus, pagal galiojančius topografinius duomenis ir atliktus hidrologinius Vapsos upelio maksimalaus debito skaičiavimus, paruoštas pagrindinių darbų žiniaraštis ir atlikti sąmatiniai skaičiavimai, todėl teismas nepagrįstai atmetė kvalifikuotų specialistų parengtą ir teismui pateiktą projektinį pasiūlymą.
Teismas ne tik nesigilino į faktines bylos aplinkybes bet ir neteisingai taikė materialinės teisės normas, kadangi savavališka statyba sukėlė padarinius ir dėl jos buvo prarastas tvenkinys, tai patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog įrengus pralaidą neliko tvenkinio, tačiau teismas pateikto įrodymo nevertino.
Nepagrįsti teismo argumentai, jog byloje nepateikti jokie įrodymai ir dokumentai, kad projektiniame pasiūlyme numatytas užtvankos ir hidrotechnikos statinių įrengimas tiesiogiai susijęs su rekonstruoto objekto atstatymu į prieš tai buvusią padėtį, nes tretysis asmuo UAB ,,Statybos koncernas“ pateikė nuotraukas iš kurių matyti, kad hidrotechnikos statinys yra, o atsakovas neginčijo ir pripažino, jog savavališkos statybos metu pašalino hidrotechnikos įrenginius. Vandens tvenkinio buvimą iki neteisėtų statybų patvirtina ir VĮ ,,Registrų centras“ įregistruotas 5.8000 ha užimantis vandens plotas. Tvenkinys taip pat yra įtrauktas į LR Aplinkos apsaugos ministro 2001-12-12 įsakymu Nr. 594 patvirtiną LR upių ir tvenkinių klasifikatorių, kuriame nurodyta, jog tiesioginis vandentakis yra Vapsa, o Popsių II tvenkiniui suteiktas kodas-10050219. Savavališkai naikinti vandens telkinius yra draudžiama, tačiau neteisėtų statybų pasekoje vandens telkinys esantis apelianto žemėje buvo sunaikintas, tuo pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nurodė, jog teismo sprendimas iš esmės teisingas ir atitinka faktinės bylos aplinkybes, o apeliaciniame skunde yra netinkamai aiškinami teisės aktai ir iškraipomos faktinės bylos aplinkybės. Tilto per Vapsos upę valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4719, 11.74 km. Rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų, kadangi jo būklė, dėl nuolatinės patvankos ir patiltėje besikaupiančių sąnašų gadino tilto-daudos atramas ir jos deformavosi, tapo nestabili kelio sankasa, atsirado pavojus saugiam eismui. Apeliantas netinkamai aiškina CK 4.103 straipsnio nuostatas ir nesivadovauja teismų praktika suformuota šioje srityje. Teismų praktika numato, jog savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių pasekmė ir CK 4.103 straipsnio nuostatos turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis statybos padarinių pašalinimą, bei su CK normomis reglamentuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius santykius, todėl savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma tik esant esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Be to Lietuvos automobilinių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažino statybos kelio 11.74 km per Vapsos upelį atitikimą normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nurodė, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, kadangi teismas pagrįstai nusprendė, jog atstačius objektą į pirminę padėtį, tiltas būtų atstatytas į blogesnę padėtį ir jis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį, be to nugriovus tiltą būtų pažeistas viešasis interesas, o ankstesnės tilto pralaidos negali būti panaudotos, nes konstrukcijos buvo pažeistos fiziškai ir pakartotinai panaudotos negali būti. Be to nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas išėjo iš ieškinio ribų, kadangi ieškinio reikalavimus formulavo ieškovas, o teismas juos vertino ir priėmė sprendimą.
S. Š. nepateikus jokių dokumentų ir įrodymų, kad projektiniame pasiūlyme numatytas užtvankos ir hidrotechnikos statinių įrengimas tiesiogiai susijęs su rekonstruoto objekto atstatymu į prieš tai buvusią padėtį, teismas pagrįstai atmetė jo pateiktą projektinį pasiūlymą. Apelianto argumentas, jog atliekant statybos darbus buvo sunaikinti jam priklausantys hidrotechnikos įrenginiai nepagrįstas, kadangi neparemtas jokiais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
UAB ,,Statybos koncernas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, kadangi tiltas yra ne S. Š. priklausančioje teritorijoje, tai valstybinės reikšmės kelias. S. Š. nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo beveik baigus rekonstrukcijos darbus ir atlikus 77,8 proc. darbų, todėl apeliantą informuoti apie darbų pradžią, nebuvo jokios galimybės. Be to apeliantas negali reikalauti iš atsakovo savo lėšomis pertvarkyti statinį, nes to nenumato Statybos įstatymas bei statybos techninis reglamentas Nr. 1.09.06:2007. Kadangi po senuoju tiltu savavališkai buvo įrengtas betoninis stulpas, kurio tikslas užtvenkti upelį, buvo suardytos tilto atramos kilo grėsmė eismo saugumui, todėl kilo būtinybė tiltą remontuoti. Apeliantas neįrodė, jog turėjo verslo liudijimą veisti žuvis, buvo parengęs verslo projektą, atlikęs būtinus skaičiavimus, taip pat neįrodė kokie hidrotechnikos įrenginiai buvo išgriauti ir kokia žala jam padaryta. Projektinį siūlymą teismas pagrįstai atsisakė priimti, nes už valstybės lėšas privačiam asmeniui negali būti įrenginėjami tvenkiniai ir to nenumato įstatymai.
Tretysis asmuo ,,Kauno regiono keliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti galioti.
Nurodė, kad 2005 metais pastebėjus, jog daudos būklė artima avarinei, paplauti pamatai, išlinkusi daudos atraminė sienutė, atsivėrusi armatūra, todėl kilo reali grėsmė eismo saugumui. Lietuvos Automobilinių kelių direkcija parengė projektavimo darbų užduotį kuria vadovaudamasi bendrovė sudarė projektinę-sąmatinę dokumentaciją ir atlikusi viešojo pirkimo procedūras sudarė darbų atlikimo sutartį su UAB ,,Statybos koncernas“, kuri gavusi VĮ ,,Kauno regiono keliai“ leidimą pradėjo darbus, o 2005-11-07 buvo gautas Prienų rajono savivaldybės administracijos leidimas kirsti saugotinus želdinius sankasos šlaite ties remontuojama pralaida. Nors statybos leidimo atskiro kelio elemento rekonstravimo darbams atlikti laiko ginčytinu, tačiau sutiko su teismo išvada, jog rekonstruojant tiltą buvo pažeista įstatymo nustatyta rekonstrukcijos darbų atlikimo tvarka forminant dokumentus ir leidimus darbams atlikti. Sutiko su teismo išvada netenkinti statybos padarinių šalinimo, kadangi byloje pateikta medžiaga įrodo, jog rekonstrukcija nepakeitė iki jos buvusio hidrogeodinaminio režimo.
Taip pat nurodė, jog nesutinka su teismo išvada dėl žemės sklypo nuosavybės ribų, kadangi valstybinės reikšmės keliai ir jų elementai su jų užimama žeme negali būti privatizuoti (LR Konstitucija 47 str. 1 d., LR Žemės įstatymo 6 str., LR Žemės reformos įstatymo 13 str.; LR kelių įstatymo 2 str. 6 p., 4 str. 2 d.)
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais S. Š. prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio pagrindu.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus konstatuoja, jog apylinkės teismas negrinėdamas bylą bei vertindamas atsakovų veiksmus LR Statybos įstatymo 28 straipsnio bei CK 4.103 straipsnio prasme, pripažino, kad rekonstruojant tiltą buvo pažeista įstatymo nustatyta rekonstrukcijos darbų atlikimo tvarka forminant dokumentus ir leidimus darbams atlikti.
Tuo pačiu teismas atsižvelgdamas į viešąjį interesą, specifinę rekonstruoto objekto paskirtį, jo reikšmę visuomenei bei panaudotas valstybės biudžeto lėšas, sprendė, kad tenkinti ieškovo ieškinį būtų neprotinga bei nesąžininga. Ieškovas tokio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundžia.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais, S. Š. ieškinio pareiškimo dalyką ir pagrindą, teismo sprendimo dėl trečiojo asmens S. Š. ieškinio atmetimo argumentus bei išvadas, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad trečiojo asmens S. Š. ieškinys neįrodytas (CPK 178 str.), todėl tenkinti prašymą dėl bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnį nėra teisinio pagrindo.
Dėl S. Š. apeliacinio skundo
Teisėjų kolegija nagrinėdama bylą apeliacine tvarka nustatė, kad rajoninis kelias Nr. 4719 Aukštadavaris-Vyšniūnai-Baudėjos yra valstybinės reikšmės kelias (LR Kelių įstatymo 1995-05-11 įstatymo Nr I-891 redakcija, toliau-įstatymas). Šio įstatymo 4 straipsnis nustato, kad šios kategorijos kelias yra valstybės nuosavybė, o šį turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Lietuvos automobilinių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Įstatymo 13 straipsnis nustato darbų vykdymo keliuose ir jų apsaugos zonose tvarką. Taigi atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdomi jai perduoto valstybės turto priežiūros (plačiąja prasme) darbai yra reglamentuoti įstatymo.
Į byla pateiktas 2006-06-22 priėmimo aktas (T1 b.l. 88-92) įrodo, kad ginčo statinys priimtas eksplotacijai kaip įrengtas pagal projektą ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. Į bylą pateikti įrodymai (CPK 178 str.) apie panaudotas valsybės biudžeto lėšas įrenginio statybai.
CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Atsiliepimas
Atsakovai, atsikirsdami į apelianto apeliacinio skundo argumentus, nurodė, kad darbai buvo atliekami kelio juostos zonoje, neigia bet kokių įrigacinių įrenginių buvimą kelio zonoje, tvenkinio egzistavimą bei jo pylimo sugadinimą.
Tretysis asmuo S. Š. į bylą pateikė pažymėjimą apie nekilnojamojo turto daikto ir daiktinių teisių į jį registravimą nekilnojamojo turto registre (T1, b.l. 108), tačiau pateiktas rašytinis įrodymas ( CPK 197 str.) nepatvirtina trečiojo asmens S. Š. teiginio apie tvenkinio, kaip nekilnojamojo daikto turėjimą nuosavybėje. Minėtas rašytinis įrodymas nepatvirtino trečiojo asmens S. Š. teiginio ir apie hidrologinių įrigacinių įrenginių buvimą jo nuosavybės teise valdomame žemės sklype.
Bylos medžiaga įrodo, kad tretysis asmuo S. Š. Vapsos upelį patvenkdavo panaudodamas demontuotą pralaidą bei lentų užtvaras, tačiau, kolegijos nuomone, tai negali būti laikoma trečiojo asmens nuosavybėje buvusių hidrologiniu (įrigaciniu) įrenginiu, kadangi įstatymo 13 straipsnis draudžia dirbti keliuose bet kokius darbus be savininko leidimo. Įstatymo 11 straipsnis nustato kelio juostos plotį, o 12 straipsnis nustato kelio apsaugos zoną minėtos kategorijos keliui.
Apeliantas neįrodė, kad jo nuosavybės ribos sutampa su kelio Nr. 4719 juostos bei kelio apsaugos zonos ribomis ir jis turėjo teisę vykdyti vandens pakėlimo darbus be minėto kelių savininko leidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tretysis asmuo S. Š. neįrodė (CPK 178 str.), kad atsakovų pusė pažeidė trečiojo asmens S. Š. teises, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 metų lapkričio 13 dienos sprendimą palikti nepakeistą, o S. Š. apeliacinį skundą atmesti.