Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-13 · Administracinė byla Nr. eI-6253-505/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Apeliacija2020-04-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
eI-6253-505/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01441-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Ričardas Lilas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-6253-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01441-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5;55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo G. V. atstovui advokatui Ričardui Lilui,

nedalyvaujant pareiškėjui G. V., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde bei jo atstovas teismo posėdžio nurodė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. balandžio 19 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN). Pažymėjo, jog nuo pat patekimo į pataisos įstaigą, nuolat pažeidinėjamos pareiškėjo teisės, neužtikrinant tinkamų, teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų.

Nuo pat atvykimo į Pravieniškių PN pareiškėjas susiduria su nederamu ir žeminamu jo žmogiškąjį orumą pareigūnų elgesiu. 2015 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, nurodydamas, kad pareigūnas D. K., paprašytas iškviesti ryšininką, kad sutvarkytų kameroje esantį ir neveikiantį radijo tašką, įžeidė pareiškėją, pavadindamas jį „gaidžiu“, kas įkalintiems asmenims reiškia ypatingą pažeminimą.

Dėl pareigūno A. B. pareiškėjas praleido įstatymo numatytą terminą apskųsti teismo nutarimą. Nuo 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas atliko nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 15. 2017 m. lapkričio 10 d. jis prašė inspektoriaus A. B. leisti jam nueiti į sandėlį, kuriame saugomi pareiškėjo asmeniniai daiktai, kad galėtų pasiimti teismo nutarimą, nes ketino rašyti skundą. Pareigūnas tokio prašymo netenkino. Dėl šio įvykio pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Pravieniškių PN buvo persiųstas pareiškėjo skundas, ir pataisos namai, atsakydami į skundą nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė su prašymais nuvesti jį į sandėlį, kad galėtų asmeninius daiktus.

Atkreipė dėmesį, kad Pravieniškių PN administracija ir pareigūnai nuolat diskriminuoja pareiškėją dėl jo padėties, nesiskaito su juo, ignoruoja jo prašymus, nesuteikia prašomos informacijos.

Pažymėjo, kad dėl pataisos namų pareigūnų savivaliavimo ir tarnybinių pareigų viršijimo, nukentėjo pareiškėjo santykiai su žmona S. Ž.. Pareiškėjo manymu, kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas L. Š. suteikė informaciją jo sutuoktinei apie bausmės atlikimą, todėl pareiškėjo sutuoktinė nutarė nutraukti santuoką su pareiškėju. Pareiškėjas dėl neteisėtų veiksmų kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau Kalėjimų departamentas 2017 m. lapkričio 14 d. rašte nurodė, jog pareiškėjas Pravieniškių PN administracijai nurodė, kad pats paprašė savo žmonos ir mamos kreiptis į Pravieniškių PN administraciją dėl jo laikymo sąlygų ir saugumo, todėl žmonai buvo pateikta bendra informacija apie pareiškėjo bausmės sąlygas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją su prašymu suteikti jam darbo, tačiau ne kartą buvo atsisakyta suteikti darbą, motyvuojant tuo, kad jis turi nuobaudų.

Atkreipė dėmesį, jog atliekant bausmę, stipriai pablogėjo pareiškėjo sveikata, kadangi Pravieniškių PN nesilaiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir tiekia pareiškėjui praaušusį maistą, ne dietinį, neatitinkantį numatytam valgiaraštyje. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 1 d. kreipėsi į Pravieniškių PN dėl netinkamo maitinimo. Pravieniškių PN atsakė, jog atliko įstaigos 2 sektoriaus virtuvės patikrinimą, pažymėjo, kad virėjams pravesti mokymai. Dėl netinkamos mitybos pareiškėjas nuolat priverstas jausti skrandžio skausmus, jam trūksta jėgų, energijos. Tai pakenkė ne tik pareiškėjo fizinei sveikatai, bet ir emocinei būsenai. Pareiškėjas nuolat žeminamas, vadinamas necenzūriniais žodžiais, be priežasties baudžiamas. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovas atsiliepime į skundą prašė laikotarpiui nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. liepos 12 d. taikyti ieškinio senaties terminą.

Nagrinėjamu laikotarpiu Pravieniškių PN maistas buvo gaminamas ir išduodamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Valgiaraščiai patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“.

Atkreipė dėmesį, jog nuteistiesiems maitinimą tiekia VšĮ „Kretingos maistas“. 2017 m. lapkričio 23 d. minėta įstaiga pranešė, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, atliko patikrinimą Pravieniškių PN 2 sektoriaus virtuvėje. Abiejų pamainų maitinimo organizatorės buvo supažindintos su gautų skundų turiniu. Dar kartą pasitikrinti dietinio maitinimo valgiaraščiai ir maisto išeigų normos, patikrintos žaliavos, iš kurios ruošiami dietiniai patiekalai. Virėjams pravesti mokymai, detaliai aptartas virtos mėsos paruošimo technologinis procesas.

Pareiškėjui nuo 2016 m. liepos 14 d. skiriamas dietinis maitinimas RB.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsniu, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Pareiškėjas buvo įdarbintas nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2013 m. spalio 25 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.

Pravieniškių PN buvo gauti elektroniniai laiškai, kuriuos rašė asmuo, prisistatęs pareiškėjo žmona S. Ž.. Ji buvo susirūpinusi pareiškėjo sveikatos būkle po sužalojimo, pareiškėjo žmonai elektroniniu paštu buvo suteikta bendra informacija dėl esamos padėties, jokie konkretūs duomenys, atskleidžiantys informaciją apie nuteistąjį, pateikti nebuvo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, pataisos namų pareigūnas D. K., paprašytas iškvieti ryšininką, kad sutvarkytų kameroje esantį neveikiantį radijo tašką, įžeidė pareiškėją, pavadindamas jį „gaidžiu“. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 24 d. administracijai pateikė prašymą, kuriuo prašė jo 2015 m. rugsėjo 4 d. rašyto skundo raštiškai nenagrinėti.

Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas iki 15 parų atlikti nuobaudą. Pareiškėjui buvo leista pasiimti su savimi daiktus, kuriuos leidžiama pagal pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas į pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnus, Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistus su prašymais nuvesti jį į sandėlį nesikreipė.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad pareiškėjas yra kreipęsis dėl virškinamojo trakto nusiskundimų, diagnozė – lėtinis hepatitas. Dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamas maitinimas, pareiškėjas nesikreipė.

Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl skundas nepagrįstas. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad nuo pat patekimo į pataisos įstaigą (2012 m. balandžio 19 d.), nuolat pažeidinėjamos pareiškėjo teisės, neužtikrinant tinkamų, teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų.

Atsakovės atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimui jo prašomas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 19 d. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo patalpinimo Pravieniškių PN pradžios, t. y. 2012 m. balandžio 19 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Pravieniškių PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją.

Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo patalpinimo Pravieniškių PN pradžios 2012 m. balandžio 19 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. liepos 14 d.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus. Nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu būdu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, prašymas tenkintinas, pareiškėjo skundo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. liepos 14 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2018 m. liepos 14 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių PN arba jų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 4 d. jis raštu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, nurodydamas, kad pareigūnas D. K., paprašytas iškviesti ryšininką, kad sutvarkytų kameroje esantį ir neveikiantį radijo tašką, įžeidė pareiškėją, pavadindamas jį „gaidžiu“, kas įkalintiems asmenims reiškia ypatingą pažeminimą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 4 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) (Kalėjimų departamente pareiškėjo skundas gautas 2015 m. rugsėjo 8 d., reg. Nr. 2G-2714), kuriame nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 4 d., pareiškėjui atliekant paskirtą nuobaudą baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4, jis informavo Pravieniškių PN inspektorių D. K., kad minėtoje kameroje neveikia radijo taškas ir paprašė iškviesti ryšininką, jog sutvarkytų minėtą radijo tašką. Tačiau minėtas pareigūnas pareiškėją išvadino necenzūriniais žodžiais.

Pareiškėjas 2015 m. gegužės 24 d. prašymu Nr. 72(1)1076, adresuotu Kalėjimų departamento direktoriui, prašė jo 2015 m. rugsėjo 4 d. skundo raštiškai nenagrinėti. Byloje nepateikta įrodymų, jog pareiškėjo anksčiau minėtas pareigūnas būtų atlikęs pareiškėjo nurodytus veiksmus (pavadindamas pareiškėją necenzūriniais žodžiais), nepateikta duomenų, kad dėl minėto pareigūno veiksmų būtų atliktas tarnybinis patikrinimas, be to, pareiškėjas pats prašė jo skundo nenagrinėti, todėl ši skundo dalis atmestina.

Pareiškėjo teigimu, jis dėl pareigūno A. B. praleido įstatymo numatytą terminą apskųsti teismo nutarimą, nes pareigūnas neleido jam nueiti į sandėlį, kuriame saugomi pareiškėjo asmeniniai daiktai, kad galėtų pasiimti teismo nutarimą, nes ketino rašyti skundą. Pareigūnas tokio prašymo netenkino.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio 16 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuriame nurodė, jog nuo 2017 m. lapkričio 9 d. atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 15. Nuo 2017 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas prašė kamerų tipo patalpų inspektoriaus A. B., kad jam būtų leista nueiti iki sandėlį, kuriame laikomi asmeniniai daiktai ir pasiimti teismo nutarimą bei rašymo priemonę. Pareiškėjui tokia galimybė nebuvo suteikta, nors jis teikė tiek žodinius, tiek raštiškus prašymus. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių pareigūno veiksmų, jis praleido terminą pateikti apeliacinį skundą.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Pravieniškių PN buvo gautas pareiškėjo 2017 m. lapkričio 16 d. skundas, persiųstas iš Kalėjimų departamento dėl neteisėtų pareigūno veiksmų, nenuvedant pareiškėjo iki sandėlio bei nepagarbiai elgiantis su pareiškėju.

Pravieniškių PN 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 7-2603 atsakyta į pareiškėjo skundą ir nurodyta, jog pareiškėją perkėlus atlikti nuobaudą į kamerų tipo patalpas iki 15 parų, jam buvo leista su savimi į kamerų tipo patalpas pasiimti daiktus, kuriuos leidžiama pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą (nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę <...>). Nurodoma, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistai ir Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas patvirtino, jog pareiškėjas nesikreipė į juos su prašymais nuvesti iki sandėlio.

Atkreiptinas dėmesys, jog BVK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (BVK 183 str. 2 d.). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, todėl atsakovo aktai (veiksmai) dėl pareiškėjo nenuvedimo iki sandėlio pasiimti daiktų negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.

Pareiškėjo teigimu, pataisos namų pareigūnai neteisėtai suteikė informaciją jo žmonai S. Ž. apie pareiškėjo bausmės atlikimą, dėl to sutuoktinė nusprendė nutraukti santuoką su pareiškėju.

Iš byloje pateikto Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 2S-6812, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. spalio 12 d. prašymą ir skundą matyti, jog pareiškėjas į Kalėjimų departamentą kreipėsi dėl Pravieniškių PN kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno L. Š. veiksmų, neužtikrinant pareiškėjo saugumo ir duomenų atskleidimo jo žmonai.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą, sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas, pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyli asmens duomenis, siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus, įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, suteikti valstybės bei savivaldybių institucijomis arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys ar reikia tvarkyli dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis ar saugumo priemonėmis, vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gali tvarkyti tik valstybės institucija ar įstaiga.

Kalėjimų departamentas minėtame rašte pažymėjo, kad Pravieniškių PN buvo gauti elektroniniai laiškai, kuriuos rašė asmuo prisistatęs S. Ž.. Žmona susirūpinusi pareiškėjo sveikatos būkle po sužalojimo. Pareiškėjo žmonai elektroniniu paštu buvo suteikta bendra informacija dėl esamos padėties, bei nuraminimas, kad pareiškėjui užtikrintas saugumas ir išreikšta asmeninė nuomonė - patarimas, kaip turėtų nuteistasis atlikti bausmę pataisos namuose. Jokie konkretūs duomenys, atskleidžiantys informaciją apie pareiškėją suteikti nebuvo. Kadangi pareiškėjas Pravieniškių PN administracijai nurodė, kad paprašė savo žmonos ir mamos, kad jos kreiptųsi į Pravieniškių PN vadovybę dėl jo laikymo sąlygų ir saugumo užtikrinimo, todėl žmonai buvo pateikta bendra informacija apie pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, todėl atsakovo aktai (veiksmai) dėl pareiškėjo nenuvedimo iki sandėlio pasiimti daiktų negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas ginčą inicijuodamas būtent dėl jo nuomone, pateiktos informacijos apie jo bausmės atlikimo sąlygas pateikimo jo žmonai ir dėl to nutrauktos santuokos, nenurodė jokių argumentų, kokia žala jam dėl to buvo padaryta. Pareiškėjas tik konstatavo faktą apie informacijos dėl bausmės atlikimo sąlygų pateikimą žmonai ir santuokos nutraukimą, tačiau kokia konkreti žala, t. y. žala jo sveikatai, ar kokie kiti nepatogumai atsirado dėl galimai pateiktos informacijos ir nutrauktos santuokos, pareiškėjas iš esmės nedetalizavo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys dėl neteisėtai suteiktos informacijos žmonai apie bausmės atlikimo sąlygas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog ne kartą kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją su prašymu suteikti jam darbo, tačiau ne kartą buvo atsisakyta suteikti darbą, motyvuojant tuo, kad jis turi nuobaudų.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). BVK 125 straipsnis numato, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.), nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.), pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 d.). Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą).

Iš byloje pateiktų Pravieniškių PN 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį Nr. S-17134, Nr. S-17135, Nr. S-17136 matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo įdarbintas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. ir gavo darbo užmokestį.

Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai įsakmiai neįpareigoja kalinimo įstaigos administraciją įdarbinti norinčius dirbti nuteistuosius, be to nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas ir aprūpinimo darbu tikslus, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada jis teikė prašymus dėl įdarbinimo, kokius atsakymus gavo (negavo), todėl teismas konstatuoja, jog Pravieniškių PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala.

Pareiškėjas skunde teigė, kad atliekant bausmę, stipriai pablogėjo jo sveikata, kadangi Pravieniškių PN nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir tiekė pareiškėjui praaušusį maistą, ne dietinį, neatitinkantį numatytam valgiaraštyje.

Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).

Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Vyriausybės, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 7 punktu (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-100 (nuo 2015 m. balandžio 1 d.) redakcija), suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Nuo 2014 m. liepos 1 d. nuteistiesiems maistas patiekiamas vadovaujantis 2014 m. kovo 28 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais, laikantis šiuose valgiaraščiuose nurodytų patiekalų pavadinimų ir svorio gramais, dienos maisto davinio cheminės sudėties ir energetinės vertės.

Byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN nuteistieji yra maitinami su VšĮ „Kretingos maistas“ 2016 m. sausio 26 d. sudarytos maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 738/76-12 pagrindu.

Remiantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau - ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Maitinimo organizavimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras (3 priedas), panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 12 punktą, šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C. Maistas turi būti pagamintas likus 20–30 minučių iki išdavimo ar supylimo į šilumą palaikančius įrenginius. Jeigu nuteistieji ir suimtieji maitinami 2 arba 3 pamainomis, pagamintas maistas turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 °C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama (Maitinimo organizavimo taisyklių 20 p). Maitinimo organizavimo taisyklių 16 punkte nurodyta, jog kalinimo įstaiga bent kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.

Pareiškėjas teigia, kad jam buvo tiekiamas atšalęs maistas. Iš atsakovo atstovės pateiktų Gautų patiekalų laiko ir temperatūros registravimo žurnalo duomenų matyti, kad maistas Pravieniškių PN tiekiamas tinkamos temperatūros. Į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2017 m. balandžio 10 d. Tyrimų protokolas Nr. 59 716 patvirtina, kad maisto dienos patiekalų energetinė vertė atitiko (viršijo) teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio 1 d. prašymu Nr. 71(1)-1161 kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją dėl jo manymu, netinkamos tiekiamo maisto kokybės (mėsa plaukė aliejuje, sriuba patiekta be grietinės ir pan.). Pravieniškių PN 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 7-2492, atsakydama į pareiškėjo prašymą, nurodė, jog 2017 m. lapkričio 8 d. raštu buvo kreiptasi į VšĮ „Kretingos maistas“ ir prašoma pateikti informaciją dėl pareiškėjo keliamų nusiskundimų. 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 11987 VšĮ „Kretingos maistas“ pateikė atsakymą ir nurodė, jog buvo atliktas įstaigos 2 sektoriaus virtuvės patikrinimas, sutikrinti dietinio maitinimo valgiaraščiai ir maisto išeigų normos, patikrintos žaliavos, iš kurių gaminami patiekalai, virėjams pravesti mokymai, detaliai aptartas virtos mėsos paruošimo technologinis procesas. Pažymėta, jog nuteistiesiems, gaunantiems dietinį maitinimą pagal RB valgiaraštį (teismas atkreipia dėmesį, jog pagal bylos medžiagą pareiškėjas tokį maitinimą gauna nuo 2016 m. liepos 14 d. pastoviai), mėnesio 1 dieną pietų metu „Lietuviški barščiai“ turi būti patiekiami su grietine, nors CD dietai grietinė neskiriama. Dėl maisto dalintojų neatidumo tą dieną grietinė pareiškėjui nepateikta.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, todėl atsakovo aktai (veiksmai) dėl tiekiamo maisto netinkamos kokybės negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.

Taip pat akcentuotina, jog teismų praktikoje, taikant CK 6.250 straipsnį, ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Nagrinėjamu atveju formalus procedūrinis pažeidimas (sriuba patiekta be grietinės) nevertintinas kaip esminis ir galėjęs sukelti pareiškėjui tokį neigiamą poveikį, jog būtų galima konstatuoti neturtinės žalos buvimo faktą (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų atsirado sveikatos sutrikimai – nuolatiniai skrandžio skausmai, pykinimas, pasijuto nevisavertis, pažeidžiamas. Iš byloje pateikto 2018 m. liepos 30 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-466 matyti, jog nuo 2017 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas tris kartus kreipėsi dėl virškinamojo trakto sutrikimų (lėtinis hepatitas), dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamas maitinimas, duomenų nėra. Byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėjas dėl patirtų išgyvenimų ar savo pablogėjusios psichologinės būsenos būtų kreipęsis į Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos specialistus. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2018 m. lapkričio 23 d. pateikė į bylą pažymą dėl 279,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1362-6091 nuspręsta G. V. teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje netinkamų kalinimo sąlygų, paskiriant advokatą Ričardą Lilą.

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, taikydamas šio įstatymo 40, 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų - atstovavimo išlaidas.

Kadangi pareiškėjo skundas buvo netenkintas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė