Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. D. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. D. ir R. D. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 993-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, UAB „Archartelė ir partneriai“ dėl bendrijos sprendimo, statybos leidimo, rekonstrukcijos projekto pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad susirinkime dalyvavo ir balsavo už namo rekonstrukciją gyvenamojo namo patalpų savininkų balsų dauguma, taip pat pažymėjo, kad net tuo atveju, jei už 16 butą, kuris tuo metu priklausė UAB „Baltjuma“, balsavo savininko neįgalioti asmenys, balsų skaičius būtų 16, kas taip pat sudaro balsų daugumą, todėl ieškovų reikalavimą pripažinti sprendimą negaliojančiu dėl to, kad jis buvo priimtas nesant balsų daugumos, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad daugiabučio namo savininkų viešojo aptarimo protokolas nėra būtinas statybos leidimui gauti, nes šiuo atveju sutikimo tikslas yra bendro naudojimo objekto rekonstrukcija, o ne namo gyvenamųjų patalpų paskirties pakeitimas (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 4 p.). Be to, įstatyme nereikalaujama gauti tam tikrų patalpų savininkų sutikimus (pvz. tam tikro aukšto, laiptinės ir pan.) – vienintelis reikalavimas yra balsų daugumos buvimas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai - daugiabučio namo gyventojai - gyvena pirmame aukšte, neturi lifto įrengimo poreikio ir nesutinka su namo rekonstrukcija, nesudaro pagrindo panaikinti statybos leidimą, esant gyventojų daugumos pritarimui. Teismas taip pat nurodė, kad byloje pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštas patvirtina, kad žemės sklypo savininkas sutiko su minėta rekonstrukcija, jeigu tokia rekonstrukcija vykdoma pagal paminklotvarkos sąlygas, atitinka nustatytam teritorijos tvarkymo naudojimo režimui bei tam neprieštarauja bendraturčiai (b.l. 26). Teismas, susumavęs bendrijos sprendimą priėmusių savininkų balsus ir papildomai gautus keturių savininkų sutikimus, nustatė, kad iš viso buvo surinkti 21 balsai, o atmetus už 16 butą balsavusių asmenų balsą – 20 balsų, kas sudaro gyvenamojo namo savininkų balsų daugumą.

Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad statybos leidimas buvo išduotas, pažeidus imperatyvius kultūros paveldo apsaugos reikalavimus.

Teismas iš viso nevertino projekto derinimo, tvirtinimo ir statybos leidimo išdavimo procedūrų. Teismui atsisakius taikyti ABTĮ 89 str. numatytus skundžiamo akto (statybos leidimo) panaikinimo pagrindus, ieškovai neturėjo tinkamo teismo proceso pirmoje instancijoje.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad lifto įrengimas nepažeis ieškovų teisių ir teisėtų interesų, be to, byloje nėra įrodymų šiam teiginiui, priešingai, yra įrodyta, kad pasikeis ieškovų gyvenimo sąlygos. Teismo sprendimas neturi užkirsti kelio ieškovams savo gyvenimo sąlygų pablogėjimą kompensuoti kitais būdais.

Tai, kad apeliantai, gyvenantys pirmame namo aukšte, nesutinka dėl namo rekonstrukcijos įrengiant liftą, nesudaro pagrindo naikinti statybos leidimo, kadangi, kaip teisingai nurodė teismas, Statybos leidimas nereikalauja gauti tam tikrų patalpų savininkų sutikimų, svarbiausia – balsų daugumos buvimas ir šis reikalavimas įvykdytas.

Teismas pagrįstai sprendė, kad lifto įrengimas nepažeis ieškovų teisių ir teisėtų interesų.

Taip pat nurodo, kad ieškovų pateikiamų naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismas neturėtų priimti, nes UAB „Verslavita“ pažymą – paaiškinimą „Dėl neigiamos įtakos turto vertei, pastačius liftą“ galėjo ir turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl DNSB susirinkimo sprendimo pripažinimo neteisėtu

Ieškovai V. ir R. D. nuo 2007-12-29 nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t 1, b.l. 7-8). Jie ginčija ir prašo pripažinti negaliojančiu 2006-05-15 993-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų, tarp kurių nuo 2007-12-29 yra ir ieškovai, susirinkimo sprendimą, kuriuo, butų ir negyvenamųjų patalpų, namo esančio (duomenys neskelbtini) savininkai davė savo sutikimą dėl namo rekonstrukcijos įrengiant liftą (t 1, b.l. 21-22). Ieškovai minėta susirinkimo sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad yra pažeistas Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 d. reikalavimas, nes sprendimas priimtas mažesne savininkų balsų dauguma, negu reikalauja įstatymo norma.

Atsakovo DNSB Nr. 993 namo patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo tikslas – priimti sprendimą dėl namo rekonstrukcijos įrengiant liftą ir surinkti iš namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų parašus, kurie pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15 p. ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 d. 2 p. bei 20 straipsnio 2 d. 3 p. reikalavimus namo rekonstrukcijai statybos leidimui gauti. Šiuose teisės aktuose numatyta, kad statytojas (užsakovas) norėdamas gauti statybos leidimą namo rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui savivaldybės administracijos direktoriui be kitų dokumentų turi pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad daugiabučiame name, esančiame Labdarių g. 4, savininkų susirinkimo dienai buvo 26 patalpos ir 35 šių patalpų savininkai. Ši nustatyta aplinkybė patvirtinta viešai nekilnojamojo turto registro duomenimis (t 1, b.l. 23-25). Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (jei kitaip nenumatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje) savininkų susirinkime (ar raštu), kuriame priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę (2 dalis). Kadangi pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 d. kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkas turi vieną balsą, o jeigu butas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą, todėl ginčo namo savininkų susirinkimas galėjo vykti dalyvaujant susirinkime 14 savininkų. Iš į bylą pateikto 2006-05-15 daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų susirinkimo protokolo Nr. 10 susirinkime dalyvavo 17 savininkų (jų atstovų), kuriems nuosavybės teise priklausė 16 name esančių patalpų (t 1, b.l. 21-22). Tokiu būdu susirinkimo sprendimo ieškovų nurodytais pagrindais pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, nes sprendimas priimtas susirinkime, kuriame dalyvavo ir savo nuomonę išreiškė pakankamas kiekis butų ir patalpų savininkų.

Atmestinas apelianto argumentas dėl sprendimo neteisėtumo tuo pagrindu, jog DNSB Nr. 993 nepateikė bendrijos narių sąrašų. Aukščiau nurodytas daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų susirinkimo tikslas – sprendimo priėmimas dėl namo rekonstrukcijos bei parašų surinkimas nesusijęs su DNSB Nr. 993 narių skaičiumi, nes šiuo atveju sprendimą dėl namo rekonstrukcijos priima ne bendrijos nariai, o, kaip jau minėta, namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip to reikalauja nurodytos Statybos įstatymo normos.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas sprendime pasisakė, kad ieškovai neturi teisės ginčyti daugiabučio namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų sprendimo nebūdami bendrijos nariais. Teismas sprendime pasisakė tik apie tai, kad ieškovai nebūdami bendrijos nariais negali ginčyti sprendimo dėl procedūrinių pažeidimų, liečiančių tik juridinio asmens dalyvių teises. Tačiau kolegija pripažįsta teisingu apeliacinio skundo motyvą, jog teismas buvo nenuoseklus dėstydamas motyvus – sprendime vienur susirinkimą laikė daugiabučio namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimu, kitur nurodė, kad tai yra juridinio asmens aukščiausio valdymo organo – DNS bendrijos narių susirinkimas. Kolegija aukščiau išdėstytais motyvais laiko, jog ginčijamas susirinkimas yra daugiabučio namo, esančio Labdarių g. 4, Vilniuje butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimas, todėl pirmos instancijos teismo sprendime motyvai, jog tai juridinio asmens susirinkimas ir ieškovų negalėjimas šių sprendimų skųsti procedūrinių pažeidimų pagrindu šalinami. Šiuos motyvus pašalinus iš sprendimo jo esmė nesikeičia, todėl nagrinėjamoje dalyje jis nekeistinas ir paliktinas galioti.

Dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu

Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo namo statybos bendrijai Nr. 993 išduotą statybos leidimą Nr.GR/625/07-1316. Skųsdami sprendimo dalį, kuria jų reikalavimas netenkintas, nurodė, kad teismas neįvertino, kad statybos leidimas duotas nesant pakankamo savininkų sutikimų dėl tokios namo rekonstrukcijos, o taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad lifto įrengimas nepažeis ieškovų teisių ir teisėtų interesų – nepablogins jų gyvenimo sąlygų.

Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip jau pasisakyta dėl pirmo reikalavimo argumentų, daugiabučio namo, esančio Labdarių g. 4, Vilniuje, butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas dėl namo rekonstrukcijos priimtas pakankamu kiekiu savininkų balsų. Atkreiptinas dėmesys, kad Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisė balsuoti raštu įgyvendinama nepriklausomai nuo to, nustatyta tokia balsavimo procedūra bendrijos įstatuose ar ne. Ši teisė suteikta įstatymu, o jos įgyvendinimo tvarka apibrėžiama Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame teisės akte – Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prieš išduodant leidimą buvo pateikti ne tik jau minėti susirinkime dalyvavusių savininkų parašai (t 1, b.l. 21-22), tačiau dar papildomai su rekonstrukcijos projektu pateikti buto Nr. 5 savininkų rašytiniai sutikimai (t 1, b.l. 147), kas tik patvirtina, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 d. 2 p. bei 20 straipsnio 2 d. 3 p. reikalavimai nebuvo pažeisti, nes daugiabučio namo rekonstrukcijai savo sutikimus davė daugiau nei pusės butų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkų. Nei Statybos įstatymas, nei LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintas reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nereikalauja, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas namo rekonstrukcijai gali būti priimtas tik susirinkimo sprendimu, tokį sutikimą savininkai gali išreikšti ir be susirinkimo, pasirašydami sutikimus namo rekonstrukcijai, tačiau tokių asmenų pasirašiusių sutikimus turi būti daugiau nei pusę butų ir patalpų savininkų. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą ir atitinkamai gali duoti vieną sutikimą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausias administracinis teismas, kuriam pagal kompetenciją priklauso nagrinėti bylas dėl statybos leidimo teisėtumo /Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-785-08; 2008 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-101-08/.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas nenagrinėjo ir sprendime neaptarė, kad statybos leidimas išduotas pažeidžiant jo išdavimo procedūras. Pirmos instancijos teismas nagrinėjo ir sprendime pasisakė, kad išduodant leidimą iš byloje surinktų įrodymų nėra nustatyta, jog buvo pažeisti imperatyvūs kultūros paveldo apsaugos reikalavimai. Su šiais teismo motyvais kolegija sutinka, apeliantai nedetalizuoja savo apeliaciniame skunde, kokius jo nurodytus ABTĮ 89 straipsnio numatytus administracinio akto panaikinimo pagrindus reikėtų įvertinti. Ieškovai tvirtindami, kad buvo pažeistos kokios nors statybos leidimo išdavimo procedūros, jas turėjo nurodyti savo ieškinyje ir pateikti ne tik savo samprotavimus, bet ir argumentus bei šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Ieškovų nurodytas neva padarytas pažeidimas, kad sutikimų namo rekonstrukcijai nedavė patys ieškovai, nėra statybos leidimo išdavimo procedūrų pažeidimas, nes nei Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostatos, nei Statybos įstatymas bei poįstatyminiai aktai nereikalauja, kad tokį sutikimą duotų konkretūs bendraturčiai.

Taip pat kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovai neįrodė, jog namo rekonstrukcija – lifto įrengimas iš esmės pablogins jų gyvenimo sąlygas. Dėl apeliantų nurodyto, kad įrengus prie namo liftą, jie neteks įvažiavimo į namo kiemą pirmos instancijos teismas nelaikė šios aplinkybės apeliantų gyvenimo sąlygų pabloginimu. Teismas teisingai nustatė, kad tokio įvažiavimo į namo kiemą praktiškai nebuvo, nes per apeliantų nurodytą arką pagal namo gyventojų nustatytą tvarką buvo tik vaikščiojama pėsčiomis. Tokio įvažiavimo nebuvimą rodo ir prieš arką esančio šaligatvio konstrukcija. Teismas teisingai vertino, kad įvažiavimas į namo kiemą yra galimas tarp 4 ir 6 namo (projekto 113-114,118 lapai). Apeliantas teigdamas, kad pagal šio projekto duomenis negalima įvažiuoti į namo kiemą, tą patvirtinančių įrodymų nepateikė, o pateiktos nuotraukos dėl įvažiavimo pločio ir jų atitikimo vienai ar kitai arkai yra neinformatyvios ir nustatyti pagal fotonuotraukas tokių aplinkybių kaip pravažiavimo galimumo ar negalimumo nėra galimybės.

Be to, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad pastačius liftą vaizdas pro apeliantų langus nepablogės. Apeliantų langai išeina į kiemo pusę, pro koridoriaus ir miegamojo kambario langus bus matomas liftas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pagal projektą liftą planuojamą įrengti iš stiklinių konstrukcijų, o lyginant būsimą liftą su nuotraukose užfiksuotu netvarkingu kiemo vaizdu, kolegija sutinka su teismo išvada, kad liftas vaizdo nepablogins. Net jeigu sutikus su apeliantų nurodyta aplinkybe, kad lifto pastatymas pakeis jų gyvenimo sąlygas ta prasme, kad jie liftą matys pro savo buto langus, tai tokį pasikeitimą pateisina ir leidžia galiojantys įstatymai. Pažymėtina, kad sprendimą dėl lifto pastatymo priėmė namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, todėl pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 4 d. jis galioja ir yra privalomas visiems savininkams, o nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad toks sprendimas priimtas teisėtai, t.y. esant minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumai. Šioje teisės normoje taip pat yra nurodoma, kad sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus, taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisė pagal Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalį yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, bei įvertinant tokias bylai reikšmingas aplinkybes kaip tai, kad lifto įrengimas ginčo pastate yra susijęs su kitų namo bendrasavininkų teisėmis ir teisėtais interesais, bei yra reikalinga priemonė jiems dėl jų senyvo amžiaus bei sveikatos būklės patekti į savo butus, esančius viršutiniuose pastato aukštuose (t. 1, b.l. 168-175), ieškovų galimai patiriami tam tikri nepatogumai dėl priimto sprendimo yra pateisinami siekiant užtikrinti kitas daug svarbesnes kitų bendraturčių teises. Kadangi nenustatyta, jog apeliantų teisės naudotis butu dėl tokio sprendimo būtų kaip nors apribotos ar pažeisti jų teisėti interesai, todėl siekiant ginčo šalių pusiausvyros išlaikymo dėl lifto pastatymo, kolegija konstatuoja, kad toks teismo sprendimas atitinka Civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisingumo protingumo, sąžiningumo principus, kuriais turi būti vadovaujamasi sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis), nenustatė nei Civilinio proceso kodekso 329, nei 330 str. numatytų pagrindų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 17,10 Lt susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams, todėl atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 straipsnio 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų V. D. ir R. D. po 8,55 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).