Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-12-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1056-123/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
2A-1056-123/2011
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01915-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
G. V.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Virginija Nijolė Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1056-123/2011

Teisėja Jūratė Lukšienė (Proceso Nr. 2-24-3-01915-2009-8)
Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21; 75.4.3; 75.8; 128.16.1; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei G. V. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovės G. V. priešieškinį dėl turto padalijimo ir ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini); nutraukus santuoką ieškovui palikti pavardę V., o atsakovei – V.; padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovui pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio 2 492 kv. m dydžio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies rinkos vertė – 100 000 Lt; į 9 500 kv. m dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 50 000 Lt; 10 500 kv. m dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 15 000 Lt, iš viso jam priteisti turto už 165 000 Lt. Atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio 2 482 kv. m dydžio žemės sklype, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies rinkos vertė – 100 000 Lt; į 5 000 kv. m dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 10 000 Lt; į 3 300 kv. m dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 8 000 Lt; į 1 700 kv. m dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 5 000 Lt; į lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1994 m. gamybos, kurio vertė – 5 000 Lt, iš viso atsakovei priteisti turto už 173 000 Lt. Nurodė, kad jis su atsakove nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių jau dveji metai. Atsakovė yra ūmaus būdo, todėl mano, kad jų santuoka iširo ir dėl atsakovės kaltės, jos nenoro rūpintis šeima ir namais, taikytis ir vėl gyventi kartu su atsakove nebemato jokios prasmės. Nurodo, kad yra abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo. Atsakovė nesutinka su byloje pateiktu ieškovo turto padalijimo variantu, nes ieškovas atsakovės atžvilgiu smurtavo, todėl natūrinis turto padalijimas reikštų konfliktinę situaciją sutuoktiniams santuoką nutraukus. Be to, atsakovė nesutinka dėl turto įvertinimo.

Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, juo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Santuokoje įgytą turtą padalyti tokiu būdu: jai nuosavybės teise priteisti nebaigtą statyti namą, nebaigtą statyti garažą, nebaigtą statyti viralinę, nebaigtą statyti tvartą, nebaigtą statyti daržinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė – 101 079 Lt, ir automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1994 m., kurio vertė – 1 000 Lt. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą, turintį 0,3300 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 820 Lt; žemės sklypą, turintį 0,500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 200 Lt; žemės sklypą, turintį 0,95 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 2 100 Lt; žemės sklypą, turintį 1 0500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini)., kurio vertė – 2 400 Lt; žemės sklypą, turintį 0,1700 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 400 Lt; priteisti atsakovei iš ieškovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, o išgėręs būdavo labai agresyvus, vartojo smurtą prieš ją. Be to, ieškovas buvo ir yra neištikimas. Nesutinka su ieškovo pateiktu turto padalijimo variantu, prašo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą, nes ieškovas turi ir kito turto, kurį slepia nuo atsakovės, kad nereikėtų jo dalyti.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad šeima iširo ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas tik ieškovas, nes jis smurtavo prie šeimos narius, jiems padarė sveikatos sutrikdymus, kurie įrodyti ekspertizių išvadomis, ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigas. Turtą teismas padalijo iš esmės atsižvelgiant į atsakovės pageidavimus ir nukrypo nuo lygių dalių principo tuo pagrindu, kad atsakovės turtinė padėtis yra blogesnė, ji neturi lėšų, o ieškovas turi verslą ir pajamų. Kartu gyventi viename name šalys negalės dėl konfliktinės situacijos, todėl natūra namo nedalijo. Kitus šalių reikalavimus išsprendė pagal šalių pageidavimus. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir nepagrįstai nutraukė santuoką tik dėl ieškovo kaltės. Byloje pateiktos ekspertizės išvados dėl neva atsakovės ir jos motinos sužalojimų yra nustatytos tik pagal pačios atsakovės nurodytas aplinkybes ir iš jos žodžių. Tai, kad minėtas aplinkybes patvirtino duktė, yra taip pat netinkamas įrodymas, nes duktė yra įbauginta motinos.

Apeliantas nurodo, kad niekada nesmurtavo prieš šeimos narius ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė niekada nenorėjo santuokos nutraukti, ji prašė susitaikyti ir tai rodo, kad santuoka iširo ne tik dėl ieškovo kaltės, o dėl to, kad šalys kartu gyventi negali, jie nuolat pykosi, atsakovė yra pavydi, isteriška, todėl teismas turėjo konstatuoti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas be teisinio pagrindo iš ieškovo priteisė 5 000 Lt neturtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nesutinka su turto padalijimu, nes teismas padalydamas turtą faktiškai ieškovą paliko be būsto ir be piniginės kompensacijos. Apeliantui priteisti žemės sklypai šiuo metu yra nelikvidūs, jokio verslo jis neturi, butą nuomoja. Teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė ir be jokio kito teisinio pagrindo atsakovei priteisė didesnę turto dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos turto padalijimo bylose ir CK 3.127 str. 3 d. reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo palikti jį galioti, o apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies šiais motyvais.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą ir apeliacinį skundą iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir neturtinės žalos priteisimo, nes ši teismo išvada yra pagrįsta ir patvirtinta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nebuvo smurtavimo šeimos narių atžvilgiu, ieškovas buvo lojalus šeimai, o aplinkybė, kad atsakovė nenorėjo santuokos nutraukti ir prašė taikytis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įrodymų dėl atsakovės kaltų veiksmų dėl santuokos iširimo nepateikta.

Kolegija nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria padalytas šalių santuokos metu įgytas turtas.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008).

Iš teismo sprendimo matyti, kad atsakovei yra priteistas gyvenamasis namas su priklausiniais ir automobilis, kurių bendra vertė yra 202 000 Lt, o ieškovui priteista turto už 138 000 Lt. Teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, nurodė, kad ieškovo finansinė padėtis yra geresnė, tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių tokias teismo išvadas, nėra. Ieškovas iš esmės lieka be gyvenamojo būsto. Teismas pagrįstai konstatavo, kad esant konfliktinei situacijai padalyti turtą natūra yra nelogiška ir toliau gyvenant viename name kils konfliktinės situacijos, tačiau teismo priteista 15 000 Lt kompensacija yra per maža ir toks turto padalijimo būdas prieštarauja įstatymui, t. y. CK 3.117 str. 1 d., 2 d., kuris numato, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik CK numatytais atvejais.

Paskirti atsakovei didesnę turto dalį tuo pagrindu, kad gyvenamasis namas nebaigtas įrengti, nėra įregistruotas Registrų centre ir atsakovės turtinė padėtis blogesnė, nėra pagrindo, nes nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo atveju ieškovo padėtis yra žymiai geresnė ir jam būsto nereikia.

Atsakovė nepaneigė, kad verčiasi kirpėjos amatu, o tai, kad ieškovas turi verslą ir pajamų, neįrodyta, todėl padalijant turtą ir išlaikant interesų pusiausvyrą ieškovui yra padidintina priteista piniginė kompensacija iki 49 000 Lt (202 000 Lt – 138 000 Lt – 15 000 Lt), visą namą paliekant atsakovei, kad būtų išvengta tolesnių konfliktų ir išlaidų namo padalijimui ar atidalijimui, juolab, kad šalys nepateikė įrodymų, kaip namą būtų galima padalyti natūra. Šiuo atveju priteista piniginė kompensacija sudarys ieškovui galimybę spręsti gyvenamojo ploto problemas ir nebūtų nukrypta nuo lygių dalių principo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nepagrįstai priteisė vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį, todėl netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Esant šioms aplinkybėms, teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo keistina, padidinant ieškovui priteistiną kompensacijos dydį už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį iki 49 000 Lt (CK 3.127 str. 3 d., 3.117 str. 3 d.).

Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovės priteistina dalis – 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., t. 2, b. l. 29).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo dalį pakeisti – padidinti ieškovui A. V. iš atsakovės G. V. priteistą piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį iki 49 000 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. V. iš atsakovės G. V. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusDanguolė Martinavičienė