Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Silvija Jakštienė Baudž. byla Nr. 1NTA-00285-349-2007-59

2007 m. rugpjūčio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo :

A. B. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant A. B. mokytis ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

A. B. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir A. B. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant mokytis bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Priteista solidariai iš A. B. ir A. B. G. B. 1093,26 Lt turtinei žalai ir 400 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 150 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. ir A. B. nuteisti už tai, kad 2006 m. gruodžio 17 d., apie 0 val. 30 min. Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini), veikdami bendravykdytojų grupėje, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. B.: suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau dvyliką smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, ausų kaušeliuose, dešiniame petyje ir nugaros dešinėje pusėje, kairės šlaunies minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, abiejų momenų sričių minkštųjų audinių sumušimą, muštines žaizdas kairiajame smilkinyje, kairiojo antakio srityje ir nosies nugarėlėje, tuo padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajam priklausančio turto, kurio bendra vertė 700 Lt.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Spręsdamas nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį, teismas priteisė iš abiejų nuteistųjų solidariai atlyginti visą nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą ir dalį – 400 Lt – prašytos priteisti 14000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.282 nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taigi pagrindiniais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais sveikatos sužalojimo atveju yra sužalojimo pasekmės ir dėl jų nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai bei žalą padariusio asmens kaltė.

Teismas, motyvuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino tai, kad nuteistieji tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, jis buvo nedarbingas 10 dienų, mušamas jautė skausmą, išgąstį, o po nusikaltimo, kol gijo kraujosruvos veide – bendravimo nepatogumus, tačiau buvo gydomas tik ambulatoriškai, sužalojimas jo sveikatai ir išvaizdai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė. Taigi teismas iš esmės atsižvelgė tik į nuteistųjų veiksmais padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo fizinei sveikatai ir neįvertino jo po nusikaltimo patirtų išgyvenimų ir dėl jų kilusios būtinybės iš dalies pakeisti jam įprastą gyvenimo būdą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis, vaikų globos namų pedagogas, buvo apiplėštas savo auklėtinių darbo vietoje, kolegės akivaizdoje, nuteistieji, spardomo nukentėjusiojo klausinėdami, ar šis nori užauginti savo vaiką, elgėsi ypatingai užgauliai, todėl nukentėjusysis buvo pažemintas ne tik kaip žmogus, bet ir kaip savo pareigą atliekantis pedagogas. Pagal nukentėjusiojo parodymus, po nusikaltimo jis nebesijautė galintis dirbti pedagogu vaikų globos namuose, be to, siekdamas išvengti galimų tolimesnių konfliktų su nuteistaisiais, turėjo atsisakyti darbo vaikų globos namuose. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo dėl nusikaltimo patirta psichologinė žala neapsiribojo vien nuosprendyje nurodytais išgyvenimais dėl fizinio smurto ir turėjo ilgalaikes pasekmes – nukentėjusiajam kilusias abejones dėl savo profesinės kompetencijos, lėmusias jo sprendimą išeiti iš darbo, netenkant dalies pragyvenimo šaltinio.

Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, akcentavo sunkią nuteistųjų turtinę padėtį: jie neturi turto, išlaikomi vaikų globos namų, yra moksleiviai, padeda šešioms seserims, gyvenančiomis tuose pačiuose globos namuose. CK 6.282 str. 3 d. įtvirtinta imperatyvi norma draudžia mažinti atlygintinos žalos dydį, kai žala padaroma tyčia. Nuteistieji plėšimą padarė tiesiogine tyčia, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistųjų turtine padėtimi kaip vienu iš kriterijų, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Be to, abu nuteistieji šiuo metu yra pilnamečiai darbingi asmenys, jų mokymosi įstaigų pateiktose charakteristikose nurodyta, kad A. B. ir A. B. vasaros atostogų metu dirba laikinus darbus, todėl nuteistieji gali atlyginti žalą iš gauto darbo užmokesčio.

Teismas neįvertino visų byloje taikytinų neturtinės žalos atlyginimo kriterijų, rėmėsi kriterijumi, kuris šioje byloje negalėjo būti taikomas ir nustatė neproporcingai mažą atlygintinos žalos dydį, todėl jis didintinas. Tačiau iš bylos matyti, kad ir patys nuteistieji labai išgyveno dėl nusikaltimo padarymo, konsultavosi su psichologu, atsiprašė nukentėjusiojo ir siūlė atlyginti bent dalį padarytos žalos, bet to negalėjo padaryti, nes nukentėjusysis nesutiko su pasiūlyta suma. Į tokį nuteistųjų elgesį po nusikaltimo atsižvelgtina, nustatant konkretų neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, apeliacinio skundo motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, susijusią su tyčinio nusikaltimo padarymu prieš nukentėjusįjį, atlygintinos neturtinės žalos dydis, vadovaujantis CK 6.250 str. ir CK 6.282 str. nurodytais kriterijais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismų praktika, didintinas iki 2500 Lt.

Nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti dydis įrodytas prie skundo pateiktu kvitu, todėl šios išlaidos išieškotinos iš abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis ( BPK 106 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti:

Priteistą solidariai iš A. B. ir A. B. nukentėjusiajam G. B. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 2500 Lt ( dviejų tūkstančių penkių šimtų litų ).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš A. B. ir A. B. nukentėjusiajam G. B.

išlaidų advokato paslaugoms atlyginimui po 75 Lt iš kiekvieno.