Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-11-24 · Civilinė byla Nr. e2S-927-198/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
e2S-927-198/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06517-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Ieškovas
AB „Panevėžio energija“
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-927-198/2015

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06517-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-7706-223/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB „Panevėžio energija“ pateikė ieškinį atsakovams Jono Dagilio turto paveldėtojams, suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui ir prašė iš notaro biuro pareikalauti mirusiojo Jono Dagilio duomenis apie tai ar kas kreipėsi dėl turto paveldėjimo, sustabdyti civilinę bylą iki paaiškės Jono Dagilio turto paveldėtojai, priteisti iš Jono Dagilio turto paveldėtojų 226,43 Eur skolos su palūkanomis, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad buto, esančio Staniūnų g. 78-15, Panevėžyje, savininkas Jonas Dagilis yra miręs, todėl ieškinį reiškia jo turto paveldėtojams, tačiau jų atsakovais į bylą neįtraukė. Ieškovė nurodė, jog dėl mirusiojo turto paveldėjimo niekas į notarų biurą nesikreipė, paveldėtojai nėra žinomi.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 nutartimi ieškovei AB „Panevėžio energija“ nustatė 10 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas procesinis dokumentas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams bei ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Teismas nurodė, kad reikalavimas reiškiamas ne tos teisenos tvarka, taip pat ieškinyje nenurodytas konkretus atsakovas, kuriam reiškiamas reikalavimas. Teismas nurodė, kad į bylą ieškovė įtraukė suinteresuotą asmenį VĮ Turto banką, tačiau neaišku kaip jis susijęs su reiškiamu ieškiniu. Teismas ieškovei nurodė, kad valstybę paveldėjimo santykiuose atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė AB „Panevėžio energija“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė sutinka, kad miręs asmuo negali būti proceso šalimi, tačiau minėtame LR CK 5.63 str. nėra nurodyta, kas ieškinyje turi būti nurodytas atsakovu. Nurodė, kad atsakovas nutartyje neįvardijamas. Viena ta aplinkybė, kad dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra užvestos, nepanaikina galimybės, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Tai gali paaiškėti tik nagrinėjant bylą. Tokiu atveju ieškovė teisėtai pasinaudojus CK 5.63 str. 1 d. suteikta teise pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto ir nežinodama skolininko palikimą priėmusių įpėdinių, turi teisę atsakovu patraukti mirusį asmenį. Teismas tokiu atveju privalo įvertinti teisių perėmimo galimybę ir iškeltą civilinę bylą sustabdyti. Pažymėjo, kad nutartyje nekonstatuota, kad atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, teisių perėmimas negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė AB „Panevėžio energija“ prašo iš notaro biuro pareikalauti mirusiojo Jono Dagilio duomenis apie tai ar kas kreipėsi dėl turto paveldėjimo, sustabdyti civilinę bylą iki paaiškės Jono Dagilio turto paveldėtojai, priteisti iš Jono Dagilio turto paveldėtojų 226,43 Eur skolos su palūkanomis, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Testamentų registre apie Jono Dagio palikimą priėmusius įpėdinius duomenų nėra, todėl nėra galimybių pasinaudoti CK 5.63 str. 1 d. įtvirtinta kreditoriaus teise reikšti reikalavimus tiesiogiai skolininko įpėdiniams. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė pareiškė ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl skolos priteisimo. Pirmos instancijos teismas nutartimi ieškovei AB „Panevėžio energija“ nustatė 10 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau ieškovė su tokia teismo nutartimi nesutinka, kad jos reikalavimas reiškiamas ne tos teisenos tvarka, taip pat ieškinyje nenurodytas konkretus atsakovas, kuriam reiškiamas reikalavimas.

CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir aiškiai įvardinti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio dalyko (reikalavimo konkrečiam atsakovui) ir pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovui) tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (CPK 17 str.).

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo veikti aktyviai, kad užtikrintų sąžiningą procesinių teisių naudojimą, greitą, ekonomišką ir sąžiningą procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009).

Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, ištyręs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikštas ieškinys turi trūkumų – jame nenurodytas konkretus atsakovas byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į bylą ieškovė įtraukė suinteresuotą asmeniu VĮ Turto banką, tačiau neaišku kaip jis susijęs su reiškiamu ieškiniu. Apylinkės teismas pagrįstai ieškovei nurodė, kad valstybę paveldėjimo santykiuose atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. Taigi, tokiu atveju, neatitinkant įstatymo keliamų procesinių reikalavimų ieškinio pareiškimui, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo turėjo būti priimtas, ir tuo pagrindu tenkinti ieškovės AB „Panevėžio energija“ atskirąjį skundą.

Vadovaujantis CK 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tai reiškia, kad palikėjo kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimą priėmusiems įpėdiniams, jeigu įpėdiniai palikimo nepriėmė arba nežinoma jų buvimo vieta, reikalavimai pareiškiami testamento vykdytojui ar administratoriui, o tokių nesant - palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006 yra nurodžiusi, kad kai nėra paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui, šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas, tai yra tiesiog informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą.

Ieškovė AB „Panevėžio energija“ pateikė ieškinį dėl skolos už šilumos energiją priteisimo ir paveldėto turto. Taigi, ieškovė nepateikė teismui pareiškimą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, kaip tai numatyta CK 5.63 str. 1 d., ir kuris turi būti išnagrinėtas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, t. y. supaprastinto proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė turi galimybę pareikšti teismui pareiškimą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo palikėjo turto įpėdiniams, toks pareiškimas yra nagrinėtinas teisme CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės AB „Panevėžio energija“ atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutartis paliktina nepakeista. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pašalinti 2015-09-04 nutartimi nustatytus trūkumus ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas iki 2015-09-04 šiems trūkumams pašalinti pasibaigė, ieškovei nustatytinas naujas terminas pašalinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutartimi nustatytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei AB „Panevėžio energija“ terminą iki 2015-12- Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėja Birutė Jonaitienė