- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- AN2-133-557/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00012-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. K.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius
- Advokatai
- Vygantas Skladaitis
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. įgalioto atstovo advokato Vyganto Skladaičio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2021-01-21 K. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 93-ANR_P-136-2021 už tai, kad jis 2019-04-27 apie 00.29 val. J. Basanavičiaus g., Šilalės m., vairuodamas transporto priemonę „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 0,92 promilės neblaivumas, nevykdė uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kai automobilis „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stabdomas uniformuotam policijos pareigūnui išėjus į važiuojamąją kelio dalį, mojuojant skrituliu su atšvaitu skersai automobilio važiavimo krypčiai. K. K. vairuojamam automobiliui „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nestojus, jį toliau policijos ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais policijos pareigūnai persekiojo Šilalės miesto Vytauto Didžiojo, Zobėlijos ir Saulėtekio gatvėmis. Tokiais savo veiksmais K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 ir 16 punktų reikalavimus. Protokole taip pat nurodyta, kad gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. T-N 1210/2019(01) nurodyta, jog K. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Tokie K. K. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį, 422 straipsnio 5 dalį ir 71 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismas 2021-03-04 nutarimu K. K. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 71 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, ir nubaudė pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – 900 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį – 1 000 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį – 1 000 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinė nuobaudos subendrintos ir K. K. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Teismas atmetė K. K. versiją, jog jis nevairavo automobilio, o jį vairavo kitas asmuo, pažymėdamas, kad nors K. K. kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 71 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, įrodyta rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais (b. l. 2, 8, 9–10), paaiškinimais (b. l. 3, 4–5, 6, 7), fotolentele (b. l. 18–23), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 30), specialisto išvada Nr. T-N 1210/2019(01), kita bylos medžiaga ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad nors K. K. paaiškinime nurodė, jog 2019-04-27 00.29 val. J. Basanavičiaus g., Šilalės m., jo automobilį vairavo K. Ž. ir tvirtino nematęs, kad automobilį stabdė policijos pareigūnas, tačiau tokius jo parodymus paneigė kaip liudytojai apklausti K. Ž. ir R. R.. Iš jų parodymų matosi, kad tuo metu K. Ž. net nebuvo Lietuvoje. Be to, kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai – tyrėjas Marius Baltikauskas ir vyr. patrulis Dovydas Vitkus – parodė, kad Šilalės m. J. Basanavičiaus g. stabdant automobilį „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jame matėsi tik vairuotojas, keleivio vietoje niekas nesėdėjo. Vairuotojas matė, kad yra stabdomas, nes pažiūrėjo į pareigūnus, sulėtino greitį, o privažiavęs vėl padidino. Persekiojant automobilį, jis tik trumpam buvo dingęs iš akiračio ir pastarąjį netrukus rado prie kapinių esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Netoli šio automobilio buvo rastas K. K., jis buvo neblaivus. Kitų automobilių ir asmenų bei automobilių aplink tuo metu nebuvo. Šiais įrodymais paneigta K. K. iškelta versija, kad automobilį 2019-04-27 00.29 val. Šilalės m. vairavo K. Ž. ir kad jis nematė, jog automobilį stabdė pareigūnai. K. K. paaiškinimus apie tai, kad ne jis, o K. Ž. vairavo automobilį, teismas vertino kaip jo bandymą išvengti atsakomybės dėl padarytų pažeidimų, todėl jo paaiškinimais teismas nesirėmė. Remiantis specialisto išvada Nr. T-N 1210/2019(01) nustatyta, kad K. K. šlapime, paimtame 2019-04-27 4.05 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, kurios mažiausia koncentracija – 0,79 promilės etilo alkoholio (b. l. 33). Remiantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo M. Baltikausko 2019-04-27 tarnybiniu pranešimu (b. l. 2), alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0121 patikros sertifikatu (b. l. 56) ir šio alkotesterio 2019 m. žurnalo išrašu (b. l. 57–60) nustatyta, kad 2019-04-27 00.37 val. K. K. nustatytas 0,91 promilės girtumas. Todėl aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad K. K. 2019-04-27 00.29 val. J. Basanavičiaus g., Šilalės m., vairuodamas transporto priemonę „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumas, nevykdė uniformuoto policijos pareigūno teisėto, aiškiai išreikšto ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančio reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kai automobilis buvo stabdomas uniformuotam policijos pareigūnui išėjus į važiuojamąją kelio dalį ir mojuojant skrituliu su atšvaitu skersai automobilio važiavimo krypčiai. Vairuojamam automobiliui nestojus, jį toliau policijos ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais policijos pareigūnai stabdė. Be to, K. K. vartojo narkotines medžiagas, jo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Todėl K. K. veika kvalifikuota teisingai pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 5 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovas advokatas V. Skladaitis prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021-03-04 nutarimo dalį, kuria K. K. paskirta nuobauda pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šių administracinių nusižengimų K. K. nutraukti.
3.1. Nurodo, kad Z. K. nubaustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 5 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis J. Basanavičiaus g., Šilalės m. vairuodamas transporto priemonę „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 0,92 promilės girtumas, nevykdė uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su Tauragės apylinkės teismo 2021-03-04 nutarimo dalimi, kuria K. K. paskirtos nuobaudos pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį dėl toliau nurodomų priežasčių.
Dėl įrodymų vertinimo
3.2. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pažymima, jog remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, galimi prieštaravimai, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas nėra išankstinis įsitikinimas ar nuojauta. Tai yra įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, remiantis reikšmingais faktais, iškėlus ir ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir galiausiai jų visumą.
3.3. Apelianto teigimu, teismas vertino ir rėmėsi bylos baigtimi suinteresuoto asmens K. Ž. ir jo brolio R. R. parodymais. K. Ž. nurodė, jog automobilio nevairavo ir buvo išvykęs į užsienį pažeidimo fiksavimo momentu, bet teismui negalėjo nurodyti, kokiu konkrečiai laikotarpiu buvo išvykęs, negalėjo pateikti išvykimo bilietų. R. R. taip pat negalėjo tiksliai nurodyti laiko, kada jo brolis K. Ž. buvo grįžęs iš užsienio ir kada išvyko, bet patvirtino, jog brolis skambino, nurodydamas aplinkybes, jog pas pastarąjį atvyks policijos pareigūnai. R. R. teisme nurodė, jog paaiškinimo nerašė, o ant paaiškinimo pasirašė.
3.4. Policijos pareigūnai D. Vitkus ir M. Baltikauskas negalėjo paaiškinti, kodėl transporto priemonės nestojimo faktas nebuvo registruotas policijos budėtojo, kodėl minėto fakto nepranešė, kaip to reikalauja Policijos veiklos įstatymas. Policijos pareigūnai negalėjo nurodyti, kodėl minėtą budėjimą nenuvyko pas K. Ž. į namus, nors skambino telefonu, o K. Ž. neatsiliepė. Byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, jog tuo metu K. Ž. nebuvo Lietuvoje, o pasitikima tik paaiškinimais paties K. Ž. kaip suinteresuoto asmens bei pastarojo brolio, kuris taip pat suinteresuotas bylos baigtimi.
3.5. Pagal ANK 563 straipsnį, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą. Pagal ANK 567 straipsnį, įgaliotas Institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, kadangi byloje yra prieštaringų duomenų, o teismas rėmėsi abejotinais, šališkais, prieštaringais faktiniais suinteresuotų asmenų, brolių duomenimis.
3.6. Bylą išnagrinėjęs teismas turėjo pašalinti abejones, ar K. Ž. pažeidimo padarymo metu buvo Lietuvoje, dėl ko nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. N575-644/2012 teisėjų kolegijos suformuota praktika, kur pažymėta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija, kurios atstovas nepateikė jokio pagrįsto įrodymo, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, t. y. būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.
Šalies argumentai
3.7. Iš to, kas anksčiau išdėstyta, yra akivaizdu, kad K. K. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, požymių ir sudėties, dėl to administracinė teisena K. K. turi būti nutraukta. Dėl pažeidimo, numatyto ANK 71 straipsnio 1 dalyje, ginčas nekyla ir minėta dalis nėra skundžiama.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su K. K. nubaudimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį (ginčo dėl K. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 1 dalyje, nėra), teigia, kad K. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne jis, o K. Ž., ir nors pastarasis ir jo brolis R. R., apklausti kaip liudytojai teisme, teigė, kad pažeidimo fiksavimo metu K. Ž. buvo išvykęs į užsienį, tačiau pastarasis teismui negalėjo konkrečiai nurodyti, kokiu laikotarpiu buvo išvykęs, negalėjo pateikti išvykimo bilietų, R. R. taip pat negalėjo tiksliai nurodyti laiko, kada jo brolis K. Ž. buvo grįžęs iš užsienio ir kada išvyko, bet patvirtino, jog brolis skambino ir sakė, jog pas jį atvyks policijos pareigūnai, todėl, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi šiais suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais. Be to, pasak apelianto, teismas be pagrindo vadovavosi ir policijos pareigūnų D. Vitkaus ir M. Baltikausko parodymais, nors jie negalėjo paaiškinti, kodėl transporto priemonės nestojimo faktas nebuvo registruotas policijos budėtojo, kodėl minėto fakto nepranešė, kaip to reikalauja Policijos veiklos įstatymas, ir negalėjo nurodyti, kodėl nenuvyko pas K. Ž. į namus, nors skambino jam telefonu, o šis neatsiliepė.
6. Taigi nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas ir ginčijamas teismo įrodytu pripažintas faktas, jog K. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir nevykdė uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kai automobilis „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stabdomas pareigūnui išėjus į važiuojamąją kelio dalį, mojuojant skrituliu su atšvaitu skersai automobilio važiavimo krypčiai, bei vėliau persekiojamas policijos ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
7. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą ir byloje esančius įrodymus. Apelianto ginčijamame teismo nutarime pasisakyta dėl pažeidėjo K. K. ginčijamo fakto jam vairavus automobilį neblaiviam ir nevykdžius uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kai automobilis buvo stabdomas pareigūnui išėjus į važiuojamąją kelio dalį, mojuojant skrituliu su atšvaitu skersai automobilio važiavimo krypčiai, bei vėliau persekiojamas policijos tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais, įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
8. Nors K. K. neigia protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavęs automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepaklusęs policijos pareigūno reikalavimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, bei tvirtina, jog šį automobilį protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo jo draugas K. Ž., o jis tik važiavo kartu, sėdėdamas keleivio vietoje, ir nematė, kad automobilį stabdė policijos pareigūnas, tačiau pažymėtina, jog K. Ž. ir jo brolis R. R. tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose policijos įstaigai, tiek apklausiami kaip liudytojai teisme nuosekliai nurodė, kad tuo metu K. Ž. nebuvo Lietuvoje. Nors K. K. atstovas apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas negalėjo remtis šių, apelianto teigimu, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad K. Ž. tuo metu iš tiesų buvo išvykęs į užsienį (nepateikė lėktuvo bilietų ar pan.), tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, vien tai, kad byloje nepateikti K. Ž. išvykimo į užsienį faktą patvirtinantys duomenys, savaime neduoda pagrindo šio asmens ir jo brolio R. R. parodymus, kad tuo metu tuo K. Ž. Lietuvoje nebuvo (buvo išvykęs į užsienį), laikyti nepatikimais. Pažymėtina, jog nei pats K. K., nei jo atstovas nenurodo, kad K. Ž. ar jo brolis R. R. būtų suinteresuoti apkalbėti ar neteisingai apkaltinti K. K., taigi šių asmenų suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje nenustatytas. Pažymėtina ir tai, jog K. Ž. savo 2020-01-02 rašytiniame paaiškinime policijos įstaigai nurodė, kad 2019 m., tikslios datos nepamena, jam būnant Danijoje, paskambino K. K. ir pasakė, jog jį „pakišo“, t. y. pasakė policijos pareigūnams, kad jis, K. Ž., vairavo jo automobilį „Volvo“ ir už tai jam siūlė pinigų, bet jis jam pasakė, kad nesutinka su tuo. Grįžęs į Lietuvą bandė jį susirasti, bet nepavyko (b. l. 7). Analogiškai jis nurodė ir apklausiamas kaip liudytojas teisme, nurodydamas, kad 2019 m. balandžio mėnesį nevairavo K. K. automobilio, nes tuo metu buvo Danijoje (b. l. 83), kartu nurodė, jog su K. K. apskritai nėra važiavęs, t. y. teigė; „Su K. nei karto nevažiavau“, ir nežino, ar jis turi automobilį, ir ar automobilis „Volvo“ yra jo, bei patvirtino, kad jam būnant Danijoje telefonu jam skambino K. K. ir pasakė, jog jį „pakišo“ (b. l. 83–84). Kaip matyti iš R. R. 2019-04-29 rašytinio paaiškinimo policijos įstaigai, pastarasis jame, be kita ko, nurodė, kad yra K. Ž. brolis ir kad jis jau savaitę laiko dirba Danijoje, todėl negalėjo vairuoti automobilio Šilalės m. Ir nors, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, R. R. tiek šiame paaiškinime, tiek apklausiamas teisme nurodė, kad 2019-04-28 jam skambino brolis ir pasakė, kad dėl jo gali atvažiuoti policija, tačiau kartu nurodė ir priežastį, t. y. kad brolis jam skambino pranešti, jog K. K. jį „pakišo“, t. y. apkaltino tuo, ko jis nepadarė. Tai, jog R. R., kaip akcentuoja apeliantas, apklausiamas kaip liudytojas teisme, nurodė, jog paaiškinimą surašė pareigūnai, o jis tik pasirašė, taip pat nesudaro jokio pagrindo abejoti šio liudytojo paaiškinime užfiksuotų aplinkybių, kurias R. R. patvirtino savo parašu ir apklausiamas teisme, patikimumu. Galiausiai, teisme kaip liudytojai apklausti pažeidimus fiksavę policijos pareigūnai M. Baltikauskas ir D. Vitkus patvirtino, jog Šilalės m., J. Basanavičiaus g. stabdant automobilį „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jame matėsi tik vairuotojas, keleivio vietoje niekas nesėdėjo. Pareigūnai pažymėjo, kad vairuotojas neabejotinai matė, jog yra stabdomas, nes pažiūrėjo į pareigūnus, sulėtino greitį, o privažiavęs vėl padidino greitį ir nuvažiavo. Persekiojant šį automobilį jis tik trumpam buvo dingęs iš akiračio ir netrukus buvo rastas prie kapinių esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Netoli šio automobilio buvo rastas tik K. K., jis buvo neblaivus. Toje vietoje ir aplink nei kitų asmenų, nei automobilių nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog pats K. K. savo 2018-04-27 rašytiniame paaiškinime policijai (b. l. 3), be kita ko, nurodė: „2019-04-26 d. vakare, tamsiu paros metu, kelintą valandą tiksliai negaliu pasakyti, išvažiavau iš namų <...> su automobiliu Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pats ir vairavau.“, ir nors šiame paaiškinime toliau jis dėstė, kad nuvažiavo pas K. Ž. ir jo namuose gėrė alkoholinius gėrimus, po to nutarė kartu važiuoti į Šilalės m., sėdo į jo automobilį, kurį jau vairavo K. Ž., o jis sėdėjo keleivio vietoje, tačiau tokia jo versija paneigta byloje surinktais įrodymais. Kaip minėta, tiek K. K. draugas K. Ž., tiek jo brolis R. R., kurių suinteresuotumas byloje nenustatytas, nurodė, kad tuo metu K. Ž. net nebuvo Lietuvoje, o liudytojai policijos pareigūnai M. Baltikauskas ir D. Vitkus patvirtino matę, jog stabdant automobilį „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be vairuotojo kitų asmenų automobilyje nebuvo, tai pasitvirtino netrukus radus šį persekiojamą automobilį prie kapinių esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur tuo metu nei kitų asmenų, nei automobilių nebuvo. Šių duomenų kontekste pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai K. K. paaiškinimus, kad ne jis, o K. Ž. vairavo automobilį „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės dėl padarytų pažeidimų, ir atmetė kaip neatitinkančius tikrovės.
9. Dėl apelianto skundo argumentų, kuriais kvestionuojami policijos pareigūnų D. Vitkaus ir M. Baltikausko parodymai tuo aspektu, kad jie negalėjo paaiškinti, kodėl transporto priemonės nestojimo faktas nebuvo registruotas policijos budėtojo, kodėl minėto fakto nepranešė, kaip to reikalauja Policijos veiklos įstatymas, ir negalėjo nurodyti, kodėl nenuvyko pas K. Ž. į namus, nors skambino jam telefonu, pažymėtina, kad tą pačią dieną, kai buvo fiksuoti pažeidimai, iš K. K. buvo paimtas rašytinis paaiškinimas (b. l 3), o Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjas M. Baltikauskas surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 2), jo pagrindu, atlikus bylos aplinkybių tyrimą, K. K. 2021-01-21 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tikrindami K. K. iškeltą versiją, kad automobilį „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne jis, o K. Ž., kuris, pasak K. K., pabėgo, siekdami pašalinti visas galimas abejones dėl automobilį vairavusio asmens, policijos pareigūnai, kaip nurodo ir pats apeliantas, bandė telefonu susisiekti su K. Ž., tačiau nepavykus susisiekti, 2019-04-29 paėmė rašytinį paaiškinimą iš pastarojo brolio R. R. (jis, kaip minėta, nurodė, kad brolis išvažiavo dirbti į Daniją), taip pat ir iš K. K. tėvo A. K. (jis patvirtino, kad 2019-04-26 iki 22.00 val. jo sūnus K. K. buvo namuose, o vėliau išvažiavo, grįžo tik 2019-04-27 apie 09.10 val. ir pasakė, kad jį sulaikė, o jam, A. K., priklausantį automobilį (tai patvirtina byloje esantis išrašas iš Kelių transporto priemonių registro (b. l. 42)) vairavęs draugas pabėgo ir pasakė, kad važiuotų pasiimti automobilį iš Tauragės saugojimo aikštelės (b. l. 4), vėliau, pavykus susisiekti su K. Ž. (jam grįžus iš užsienio), 2020-01-02 paėmė rašytinį paaiškinimą ir iš jo (b. l. 7). Todėl teigti, jog pareigūnai nagrinėjamu atveju netinkamai atliko savo pareigas, fiksuodami pažeidimus ir aiškindamiesi įvykio aplinkybes, ar buvo suinteresuoti šioje byloje, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog K. K. versija, neva automobilį vairavęs K. Ž. pabėgo nuo pareigūnų, įvertinus jo paties parodymus, kad sėdėdamas keleivio vietoje jis nematė, jog policijos pareigūnas stabdė automobilį, yra nelogiška (jei nematė pareigūnų, nebūtų buvę tikslo ir bėgti), juolab, kaip nurodė pareigūnai, automobilis „Volvo S 60“ buvo stabdomas ne tik išėjus į važiuojamąją kelio dalį, mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai automobilio važiavimo krypčiai, bet ir vėliau jį persekiojant tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais (neįtikėtina, kad automobilyje buvęs K. K. negirdėjo garsinio signalo), be to, pasak pareigūnų, automobilis jį stabdant buvo sulėtinęs greitį ir vairuotojas pažiūrėjo į pareigūnus, o privažiavęs vėl padidino greitį ir nuvažiavo (vadinasi, vairuotojas matė, jog yra stabdomas pareigūnų).
10. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas K. K. administracinio nusižengimo bylą, laikydamasis ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog K. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusižengimų padarymo yra įrodyta ir abejonių nekelia. Iš skundžiamo Tauragės apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir savo sprendime pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės (kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtina arba paneigia) bei teisinio vertinimo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinio jų vertinimo apygardos teismas neturi pagrindo. K. K. atstovo apeliaciniame skunde nurodomos kitokios, nei byloje nustatytos, faktinės aplinkybės, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Tauragės apylinkės teismo 2021-03-04 nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. K. K. įgalioto atstovo apeliacinio skundo argumentai K. K. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Skundžiamas nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, keisti ar naikinti Tauragės apylinkės teismo 2021-03-04 nutarimą K. K. įgalioto atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. įgalioto atstovo advokato Vyganto Skladaičio apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.