- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- 1-10-939/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00290-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui, nukentėjusiajam R. D., jo atstovei advokatei A. V.-Š., kaltinamojo gynėjui advokatui A. B., viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 2 d.8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2012 m. birželio 30 d., apie 21 val., poilsiavietėje prie Guostos ežero, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia be rimtos priežasties, iš chuliganiškų paskatų, prikibo prie R. D. ir jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą - vieną kartą kirto kumštimi į veidą ir metė pagaliu į galvą, tuo nukentėjusiajam R. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo R. D. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis su draugais buvo prie ežero ir bendravo su merginomis, kurios taip pat buvo prie ežero. Kitą dieną pas merginas atvyko jų draugai. Kai atvyko jis matė, kad nukentėjusysis iš automobilio išlipo neblaivus ir lindo prie merginų. Jis su draugu K. B. grįžo į savo stovyklavietę. Po 20-30 minučių į stovyklavietę atėjo A. ji buvo apsiašarojusi ir pasakė, kad nukentėjusysis prie jos kabinėjasi, o jai tai nepatinka. Jie visi penki kartu su A. ėjo pasikalbėti, apginti A. garbės. Kai juos vaikinai pamatė pasakė, kad daužysimės, jie ėjo vieni į kitus. Jis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį ranka į veidą. Jam nukentėjusysis taip pat sudavė smūgį. Kas kam sudavė pirmas nežino. Jam nukentėjusysis sudavė į krūtinę, Prieš suduodant smūgį nukentėjusiajam nieko nesakė ir jam pastarasis nieko nesakė. Pagalio į nukentėjusįjį nemetė, ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad metė pagalį, nes jam pareigūnai darė spaudimą liepė prisiimti, kad metė ir pagaliu. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutinka su turtinės žalos dydžiu, o neturtinės žalos dydis per didelis.
Nukentėjusysis R. D. parodė, kad 2012 metų vasarą nuvyko prie ežero pas ten jau buvusias merginas. Matė, kad prie merginų buvo du vaikinai, kurie išėjo ir po 15-20 minučių grįžo su dar kitais vaikinais ir juos užpuolė. Jį puolė du vaikinai jam buvo suduotas smūgis į veidą ir suduotas smūgis pagaliu per galvą. Po suduoto smūgio pagaliu jis nukrito ir buvo praradęs sąmonę. Pagalio apibūdinti negali. Kas sudavė pagaliu nežino galėjo būti ir kaltinamasis. Kitas vaikinas galėjo jį spardyti. Kai buvo užpulti jie buvo šeši vaikinai ir trys merginos. Jokio žodinio konflikto tarp jų ir užpuolusių vaikinų nebuvo. Po to minėti vaikinai pasakė, kad jiems nepatiko, kad jie kibo prie panelių. Jis buvo išgėręs, tačiau nesijautė apsvaigęs, o vėliau jam pareigūnai nustatė vidutinį girtumą. Kiti jo draugai nebuvo sužaloti. Vienai iš buvusių panelių nepatiko jo bendravimas. Civilinį ieškinį palaiko 838,10 Lt negautos pajamos, ir 35000 Lt sudaro neturtinė žala, nori susitvarkyti nosį, nes nosis kreiva, sunku kvėpuoti. Ligoninėje negulėjo, operacija nebuvo atlikta.
Liudytoja A. T. parodė, kad ji nežino dėl ko įvyko įvykis, gali būti kaltas alkoholis. Ji pamatė link jų ateinančių jaunuolių grupę. Jiems atėjus įvyko žodinis konfliktas, kas iniciatorius nežino. Ji tik matė kaip kaltinamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam ir jis nuėjo į mišką. Kitų sužalotų asmenų nematė. Po įvykio ji matė nukentėjusįjį gulintį ant žemės ir kraujuotą.
Liudytoja G. T. parodė, kad ji su sese ir drauge A. O. buvo prie ežero. Tuomet ji draugiškai bendravo su kaltinamuoju ir jo draugais. Po kurio laiko atvyko nukentėjusysis su draugais. Mano, kad konfliktas tarp jos draugų ir kaltinamojo draugų galėjo įvykti dėl A.. A. neaptiko, jog prie jos kabinėjosi nukentėjusysis, ar kabinėjosi kiti asmenys nepamena. Dėl to A. verkė buvo nuėjusi pas kaltinamąjį, kur jis su draugais buvo prie ežero kitoje vietoje. Todėl mano, kad kaltinamasis atėjo apginti A.. Iš karto po konflikto žodžiu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko susistumdymas, todėl ji su sese nuėjo į mišką. Sužalotas buto tik nukentėjusysis. Jai žinoma, kad A. išvykusi į užsienį.
Liudytojas T. R. parodė, kad su draugais, tame tarpe ir su kaltinamuoju poilsiavo prie ežero. Kitoje stovyklavietėje buvo trys merginos (G., A., A.), su kuriomis susipažino jo draugai B. ir K.. Jie jau tvarkė savo poilsiavietę ir atėjo apsiverkusi A., ji buvo pasimetusi ir persigandusi. Jis pats su A. nebendravo ir nežino kas jai atsitiko. Su A. bendravo K. ir B.. K. norėjo išsiaiškinti dėl A., todėl ėjo į kitą stovyklavietę. Iš jo draugų aiškintis ėjo kaltinamasis, D.. O iš paskos ėjo jis ir K.. Toje stovyklavietėje kur jis nuėjo be minėtų merginų buvo ir šeši vaikinai. Vienas iš tų vaikinų pasakė, kad dabar daužysimės ir išsitraukė iš automobilio bagažinės daiktą panašų į vamzdį. Prasidėjo grumtynės, riksmas. Jis pats stovėjo atokiau matė, kad nukentėjusysis suklupęs. Kas kam sudavė smūgius nematė, B. su peiliu nelakstė. Pas kaltinamąjį pagalio nematė.
Liudytojas A. K. parodė analogiškai kaip liudytojas T. R., tik papildomai pasakė, kad atėjusi mergina pasakė, kad prie jos kabinėjasi. Nuėjus į kitą stovyklavietę iš pradžių buvo žodinis konfliktas, o paskui muštynės. Matė, kad kaltinamasis trenkė ranka nukentėjusiajam į veidą, po suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito. Smūgio suduoti su kokiu nors įrankiu nematė.
Liudytojas T. D. parodė, kad jis su kaltinamuoju ir kitais draugais buvo prie ežero. Po tai kai prie jų atėjo mergina vardu A., kuri buvo apsiverkusi, ir pasakė, kad ją stumdė, jis su draugais nuėjo pasižiūrėti. Vaikinai, prie kurių jie nuėjo, buvo piktai nusiteikę ir sakė, kad daužysimės. Matė kaip kaltinamasis kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, po suduoto smūgio nukentėjusysis nenugriuvo, kirto kaltinamajam atgal ar pataikė nežino. Prie jo buvo prišokęs stambus vaikinas jie abu apsismūgiavo ir išsiskyrė. Jeigu ne A. jie nebūtų ėję prie minėtų vaikinų.
Liudytojas K. B. parodė, kad su draugais, tame tarpe ir su kaltinamuoju poilsiavo prie ežero. Kitoje stovyklavietėje buvo trys merginas, su kuriomis jie susipažino. Merginos buvo sakę, kad pas jas atvažiuos draugai. Jam ir K. būnant pas merginos poilsiavietėje, atvyko jų draugai dviem automobiliais. Jam su A. K. grįžus į savo stovyklavietę, maždaug po valandos atėjo apsiverkusi A. ir pasakė, kad nukentėjusysis prie jos lenda, tąso už rankų. Ji pas juos atėjo pagalbos, kad jie pakalbėtų su nukentėjusiuoju. Jie visi kartu su A. ėjo pasikalbėti. Nuėjus į vietą kažkas iš ten buvusių vaikinų pasakė, kad daužysimės. Pirmas muštis pradėjo nukentėjusysis, jis šoko prieš K.. Matė, kad K. mušėsi su nukentėjusiuoju, kas kam sudavė smūgius nežino. Po to ant K. akivaizdžių sužalojimų nematė. Jį patį puolė trise, todėl jis buvo išsitraukęs iš kišenės peilį ir juo mosikavosi. Nukentėjusiojo jis nemušė.
Liudytojas G. D. parodė, kad jis su nukentėjusiuoju ir kitais draugais atvyko prie ežero pas merginas. Kai jie atvyko matė, kad prie merginų buvo kaltinamasis ir dar vienas vaikinas. Jiems atvykus jie abu išėjo. Po kurio laiko atėjo visa gauja apie 10 asmenų, nieko nesakę ir nesiaiškinę pradėjos muštis. Dėl ko vyko muštynės nežino. Kaltinamasis mosikavosi peiliu prieš jį ir K.. Jis pats sužalotas nebuvo. Matė, kad prie nukentėjusiojo buvo du asmenys, matė, kad nukentėjusiajam sudavė smūgį su pagaliu per galvą. Verkiančių merginų nematė.
Liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir sudavė smūgį į veidą. Po to vieni kitus pradėjo pulti. Peilį rankose turėjo ne kaltinamasis, o kitas vaikinas pravarde „L.", kuris šoko į jį, bet jis pabėgo, sužalotas nebuvo. Kai jis ėjo atgal matė, kad kažkuris vaikinas pagaliu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Tas vaikinas, kuris trenkė nukentėjusiajam stovėjo prie nukentėjusiojo. Prie nukentėjusiojo matė tik vieną kaltinamąjį. Kad kas nors spardytų nukentėjusįjį, nematė. Nepastebėjo, kad būtų koks nesusipratimas tarp merginų ir vaikinų. Ir jis ir nukentėjusysis buvo išgėrę.
Liudytojas A. R. parodė, kad būnant prie ežero prie jų priėjo kaltinamasis su draugais ir pas jo brolį, nukentėjusįjį paklausė kas jam nepatinka. Matė, kad kaltinamasis kirto nukentėjusiajam ranka į veidą, po to iš karto kirto pagaliu, po ko nukentėjusysis nugriuvo, tada vaikinai pradėjo spardyti. Peilį turėjo ne kaltinamasis, o kitas vaikinas. Nematė, kad nors viena mergina būtų apsiverkusi.
Liudytojas G. S. parodė, kad jis atvyko prie ežero kur matė sumuštą savo pusbrolį R. D., matėsi, kad kruvina galva. Ant kitų asmenų sužalojimų nematė. Dėl ko tarp vaikių įvyko konfliktas nežino.
Liudytojas L. S. parodė, kad kai jis su draugais atvyko prie ežero tai prie merginų buvo kaltinamasis ir K. B.. Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Jis nuėjo maudytis, o po to pastebėjo, kad link jų ateina daug vaikinų. Iš pradžių pakalbėjo su nukentėjusiuoju ir kitais, o paskui kaltinamasis kumščiu kirto nukentėjusiajam į veidą. Ar kas daugiau sudavė smūgius nukentėjusiajam nematė. Jis stovėjo nuošaliau ir negirdėjo ką kas kalbėjo. Kai K. B. išsitraukė peilį jis atsitraukė į mišką. K. B. su peiliu rankoje užsivijo jo brolį. Nežino ar kuri iš ten buvusių merginų ėjo prašyti pagalbos.
Liudytojas V. M. parodė kad jam paskambino V. S. ir pasakė, kad prie ežero įvyko muštynės. Kai jis atvyko prie ežero jau buvo policijos pareigūnai. Dėl ko vyko muštynės tiksliai nežino, bet buvo kažkas susiję su merginomis.
Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Protokolu-pareiškimu R. D. (t.l, b.1.25,26) pranešė apie tai, kad 2012-06-30 prie Guostos ežero buvo sužalotas.
Iš asmens blaivumo testo (t. l, b.1.20) matyti, kad R. D. buvo nustatytas 1.95 promilių girtumas.
Specialisto išvadose (t. l b.1.45-47, 48-50) R. D. konstatuota kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. l, b.1. 82-84), užfiksuota, kad liudytoja A. T. atpažino vaikiną pravarde „L.", t.y. K. B., kuris konflikto metu ginčijosi su R. D..
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. l, b.l. 85-87), užfiksuota, kad liudytoja A. T. atpažino vaikiną, kurį pravardžiuoja „B.", t.y. A. K., asmenį, kuris smogė R. D. į veidą.
Kaltinamasis pripažįsta, kad sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam, bet nepripažįsta metęs į nukentėjusįjį pagalį. Tačiau tai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis matė, kad smūgį ranka jam sudavė kaltinamasis, tačiau jis nematė, kas jam smūgiavo pagaliu. Liudytojas V. S. nurodo, kad matė, kad prie nukentėjusiojo stovėjo vienas kaltinamasis. Liudytojas A. R. matė, kad nukentėjusiajam smūgį ranka ir pagaliu sudavė kaltinamasis. Liudytojas G. D. patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo suduota pagaliu per galvą. Ikiteisminio tyrimo metu ir pats kaltinamasis nurodė, kad jis po suduoto smūgio ranka, į nukentėjusįjį metė iš laužo paimtu pagaliu ir pataikė į veido sritį. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas pareigūnų spaudimas, kad jis pasakytų, kad smūgiavo ir pagaliu. Duomenų apie kaltinamajam daromą pareigūnų spaudimą ikiteisminio tyrimo metu nėra, o aplinkybė, kad kaltinamasis ne tik kirto ranka, bet ir metė pagalį patvirtinta liudytojų parodymais. Kaltinamojo parodymai neigiant savo kaltę, kad metė pagaliu vertinami tik kaip siekimas išvengti griežtesnės atsakomybės. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje jam nustatytas sužalojimas - kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, nosies kaulų lūžimas. Teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti nurodytomis aplinkybėmis. Taigi smūgiai buvo suduoti tyčia. Kaltinamasis veikė kryptingai, turėdamas tyčią sužaloti nukentėjusįjį. Smūgių sudavimas žmogui į galvą gyvybiškai svarbų organą patvirtina kaltinamojo siekį sužaloti nukentėjusįjį, jo atliktų veiksmų pavojingumo suvokimą, abejingumą galimų padarinių atsiradimui, todėl pagal specialisto išvadą nustačius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamasis A. K. nurodo, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius dėl to, jog atėjusi A. pasakė, kad ją stumdo, tąso už rankų, prie jos lenda nukentėjusysis. Tokias aplinkybes aiškina kaltinamasis bei patvirtina liudytojai T. R., T. D., K. B. bei patvirtina liudytoja G. T., kuri buvo vienoje draugijoje su nukentėjusiuoju ir jo draugais. Liudytoja G. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos draugei A. O. nepatiko nukentėjusiojo elgesys. A. O. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nebuvo, nepavyko jos apklausti ir teisminio posėdžio metu, kadangi ji išvykusi į užsienį. Kaltinamasis nurodė, kad siekė išsiaiškinti su nukentėjusiuoju dėl A..
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltinamojo elgesys yra atviras iššūkis visuomeniniai tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Veiką kvalifikuojant pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbu yra specifinis nusikalstamo elgesio motyvas - chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos nenustatomos, kai kaltininko smurtinę veiką pirmiausia nulemia pyktis ar kitos paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių. Nors kaltinamasis ketino pasiaiškinti su nukentėjusiuoju dėl A., tačiau kaip matyti iš nustatytų aplinkybių jis atėjo su keturiais draugais, pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam, pats kaltinamasis sužalotas nebuvo. Todėl teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad kaltinamojo A. K. smurtinė veika buvo padaryta be rimtos priežasties, kad ketinimą pasiaiškinti su nukentėjusiuoju dėl A. O. nugalėjo noras atkeršyti, o tai laikytina nepriimtinu aiškinimosi būdu, prieštaraujančiu elementariomis moralės ir elgesio normomis.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė apysunkį, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam parinktina bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau kaip pirmą kartą teisiamam bausmės vykdymas atidėtinas tikint, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 str.).
Civilinis ieškinys.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 838,10 Lt turtinės žalos ir 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis sutinka su turtinės žalos dydžiu, o su neturtinės nesutinka, mano, kad per didelis.
Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 dl nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis R. D. savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais, patirtu stresu, nurodo, kad buvo sumuštas be jokios priežasties, kad buvo sumuštas septynių asmenų, smūgiai buvo suduoti medinėmis lazdomis, smūgiai buvo stiprūs. Dėl sulaužytos nosies jautė didelius nepatogumus. Nors nosis sugijo, tačiau liko kreiva, dėl to jis jaučiasi nepatogiai, po įvykio jis tapo uždaresnis, daugiau leidžia laiką namuose, išsivystė ilgalaikis baimės ir nesaugumo jausmas. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimą padarę asmenys, tačiau jo prašoma priteisti 35000 Lt dydžio neturtinė žala, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam vieno kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nustatyto sužalojimo – sulaužyta nosis. Kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų būtų padarytas negrįžtamas sveikatos pakenkimas byloje duomenų nėra.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 3000 Lt dydžio neturtinė žala.
Nukentėjusysis savo ieškinį dėl turtinės žalos 838,10 litų grindžia dėl nedarbingumo negautomis darbo pajamos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir tai, kad R. D. 838,10 Lt žala padaryta dėl padaryto sužalojimo, turtinės žalos dydis pagrįstas ir todėl tenkintinas. Žala ieškovui kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo A. K. veiksmų, todėl jis privalo visiškai atlyginti 838,10 Lt turtinę žalą.
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. D. prašė priteisti 1936 litų atstovavimo išlaidų, byloje pateikė advokatės A. V.-Š. orderį (t. l, b.l. 180) ir pinigų priėmimo kvitą (t.2, b.1.70), patvirtinantį, kad advokatei sumokėjo 1936 litų ir PVM sąskaita faktūra (t. 2, b.1. 71). Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. D. naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalie 8 p. ir vieneriems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti 838,10 litų nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam R. D..
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Iš A. K. priteisti 838,10 Lt ( aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis litus, 10 ct) nukentėjusiajam R. D. turtinei žalai atlyginti ir 3000,00 Lt ( tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. K. 1936,00 litų (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis litus) R. D. proceso išlaidų už jam suteiktą teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.