Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-01-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-446-540/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-15
Bylos Nr.
A2.9.-446-540/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00110-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
R. P.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-446-540/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00110-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 48.; 48.8.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 3 d., apie 20.16 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), R. P. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama, kad jos atžvilgiu yra vykdoma nusikalstama veika. R. P. tokiu savo elgesiu žinomai melagingai kvietė policiją.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo R. P. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. sūnus ją varė lauk iš namų, terorizavo, darė psichologinį spaudimą, todėl ji iškvietė pagalbą. Vėliau atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad sūnus niekur nedirba, gyvena pas ją ir nieko neveikia. Nepripažįsta, kad melagingai kvietė policiją (b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens paaiškinimu (b. l. 2), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame tyrėjas R. G. nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir nutarė pradėti administracinę teiseną R. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. Nutarime nurodoma, kad įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitiko R. P., kuri aiškiai matėsi, kad yra neblaivi, kalbėjo nerišliai, svirduliavo, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. R. P. nurodė, kad sūnus jos nemuša, jai negrasina, tik keikiasi, aiškina, kad užteks gerti, nes atrodo kaip valkata. Paklausus dėl ko buvo kviesta policija, R. P. paaiškinti negalėjo, pasitikrinti girtumą atsisakė. Patikrinimo metu negauta duomenų, kad R. P. atžvilgiu būtų panaudotas smurtas, todėl nėra pagrindo pagal gautą pranešimą pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3-4), tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, kad 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 20.16 val. buvo gautas pranešimas, kad sūnus V. P. terorizuoja savo mamą, varo mamą lauk iš namų, sūnus nesimuša, ginklų nenaudoja. Atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnai išsiaiškino, kad policiją kvietė R. P.. Pranešėja buvo aiškiai neblaivi. R. P. aiškino, kad sūnus jai negrasino, jos nemušė, jokio smurto nenaudojo, tik keikėsi, liepė mesti gerti. Atvykus policijos pareigūnams, sūnus gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, buvo ramus, namai tvarkingi. Pranešėja blaivumą pasitikrinti atsisakė, tačiau jai iš burnos sklido alkoholio kvapas. R. P. paaiškino, kad nei žodžiais, nei veiksmais jai sūnus negrasino ir jos nemušė. Sužalojimų nebuvo. Dėl ko kvietė policiją, tiksliai nurodyti negalėjo. Nurodyta, kad policija buvo kviesta ne pirmą kartą. V. P. policijos pareigūnams paaiškino, kad ne pirmą kartą mama prisigėrusi kviečia policiją ir šiandien mamos tik paprašė, kad ji negertų (b. l. 5-6), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad 2014-09-03 20.43 val. V. P. neblaivumas nustatytas nebuvo (b. l. 8), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 11).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Nagrinėjamu atveju, R. P. specialiųjų tarnybų iškvietimą grindė tuo, kad 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 20.16 val. ją namuose sūnus V. P., būdamas blaivus, terorizuoja, varo lauk iš namų. Iš R. P. paaiškinimo matyti, kad sūnus fizinio smurto nenaudojo, jai negrasino, tik keikėsi ir prašė nebegerti. Paaiškinti, kodėl ji kvietė policiją, R. P. tiksliai negalėjo. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal R. P. pranešimą nuvykus nurodytu adresu, sūnus V. P. elgėsi ramiai, namai buvo tvarkingi.

Minėtų aplinkybių analizės pagrindu darytina išvada, jog R. P. esamos situacijos neadekvatus įvertinimas vertintinas kaip melagingas policijos iškvietimas.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad R. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. - žinomai melagingai pranešė apie nebūtą pažeidimą, todėl yra baustina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

R. P. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pažeidimą padarė būdama neblaivi. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1d. 8p.) Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286-288 str.,

nutarė:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir nubausti administracine nuobauda –101 Eur (šimto vieno euro) bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).