Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus miesto savivaldybės administracijai, K. D., O. E. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja kelia ginčą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 2S-128-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei K. D.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjos mirusios motinos K. D. vardu į buvusio žemės savininko D. D. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0261 ha – atlyginant pinigais (435,41 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo.

Pažymėtina, jog pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 ir 106¹ punktus, dokumentų rengimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, procedūrose dalyvauja dvi valstybės institucijos: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybių administracijos pagal joms priskirtą kompetenciją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1432-858/2015 yra išaiškinusi, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises žemėtvarkos skyriai (dabar Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai) nagrinėja vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Sąvokos ,,priima pagal“, ,,nagrinėja vadovaudamiesi“, ,,privaloma vadovautis“ (Tvarkos 106¹ p.), iš esmės apibrėžiančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijos nagrinėjamu aspektu ribas, taip pat sisteminis, teleologinis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą.

Byloje nustatyta, jog K. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos teisių perėmėjais 1999 m. sausio 29 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą ir 1999 m. lapkričio 29 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (papildomo) pagrindu tapo K. D. vaikai: K. D., Z. J. ir Ona E. D.. Bylos duomenimis, Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 18 d. sprendimu pagal K. D. ir Z. J. pareiškimą buvo nustatytas juridinis faktas dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, kad D. D., miręs 1956 m., iki žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdė 3390 kv. m žemės sklypą. K. D. ir duktė Z. J. 1999 m. birželio 10 d. sudarė susitarimą Nr. 2-5145, kuriuo susitarė dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalių į D. D. priklausiusį žemės sklypą, nustatydami K. D. 1540 m² sklypo dalį, o Z. J. – 1850 m² sklypo dalį.

Nagrinėjamos ir Nuosavybės bylos duomenimis, nustatyta, jog Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 11-653 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Alytaus mieste“ pagrindu buvo priimtas Alytaus apskrities viršininko 1999 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 11-537 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei K. D.“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1540 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1540 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko 1999 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 11-538 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. J.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1850 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1330 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 11-1700 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. J.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1850 ha žemės, grąžinant natūra 0,0520 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pagal minėtus sprendimus ir juose nurodytą perduotos nuosavybėn atkurtos žemės kiekį (0,1540 ha + 0,1330 ha + 0,0520 ha) būtų galima spręsti, jog sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą K. D. prašyme nurodytą jos vyro D. D. turėtą 3390 m² žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Tačiau byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma nepatvirtina Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodytų argumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą buvusio savininko žemę.

Byloje esami duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese K. D. 1992 m. gegužės 25 d. Alytaus miesto valdybai buvo pateikusi prašymą leisti nusipirkti naudojamą šalia jos sklypo esantį 2,61 aro žemės sklypą. Alytaus miesto valdyba 1992 m. spalio 14 d. potvarkiu Nr. 449-v „Dėl naudojamų žemės sklypų pirkimo“ leido K. D. pirkti naudojamą 2,61 aro žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, jog už minėtą sklypą K. D. buvo sumokėjusi investiciniais čekiais, tačiau valstybinės žemės sklypo pardavimo sutartis nesudaryta.

Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenimis nustatyta, jog K. D. teisių perėmėjai 2006–2008 m. laikotarpiu Alytaus apskrities viršininkui teikė daug prašymų ir skundų dėl Alytaus miesto valdybos 1992 m. spalio 14 d. potvarkyje Nr. 449-v nurodyto 2,61 aro žemės sklypo, iš esmės tvirtindami, jog minėtas žemės sklypas (2,61 aro) be teisėto pagrindo buvo įtrauktas į nuosavybės teise atkurtos žemės kiekį ir teritoriją, nes dėl jo turėjo būti sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.

Bylos duomenys patvirtina, jog, reaguojant į K. D. teisių perėmėjų pretenzijas ir skundus, Alytaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 11-Ž-355 buvo sudaryta Komisija šiam klausimui spręsti, kuri 2006 m. kovo 2 d. posėdžio metu, be kita ko, nutarė K. D. paveldėtojams sutikus svarstyti galimybę administracine tvarka tikslinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 18 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. D. dėl 0,0261 ha ploto žemės dalies, pripažinusi, jog minėtu sprendimu perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1540 ha ploto namų valdos sklypą pateko ir 0,0261 ha ploto žemės dalis, dėl kurios priimtas potvarkis ir už žemę sumokėta.

Bylos duomenys patvirtina, jog Alytaus apskrities viršininko administracija 2006 m. liepos 12 d. raštu kreipėsi į K. D. paveldėtojus dėl Alytaus apskrities viršininko 1999 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 11-537 tikslinimo administracine tvarka.

Byloje nustatyta, jog, K. D. paveldėtojams 2008 m. vasario 21 d. raštu sutikus dėl Alytaus apskrities viršininko 1999 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 11-537 tikslinimo administracine tvarka ir 0,0261 ha ploto žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, buvo priimtas Alytaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 11-ž-554, pakeitęs Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 11-653 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Alytaus mieste“, 1.1. papunktyje vietoj skaičiaus 0,1540 ha įrašius skaičių 0,1279 ha ir šį papunktį išdėsčius taip: „1.1. K. D. (mirė (duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini), į jos vyro D. D. turėtos 0,3390 ha žemės Alytaus mieste jai tenkančią 0,1279 ha žemės dalį, suteikiant neatlygintinai 0,1279 ha žemės sklypą namų valdai (duomenys neskelbtini)“. Šio įsakymo 2 punktu buvo patikslintas Alytaus apskrities viršininko 1999 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 11-537 1 punkte vietoj skaičiaus „0,1540“ įrašant skaičių „0,1279“ ir šį punktą išdėstant taip: „1. Atkuriu nuosavybės teises į piliečiui (-tei) K. D. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1279 ha žemės, *****ha miško, *****ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1279 ha žemės sklypą, esantį Alytaus apskrityje, (duomenys neskelbtini)“.

Taigi, po Alytaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 11-ž-554 priėmimo akivaizdu, jog Nuosavybės byloje esančiais sprendimais atkurtos nuosavybės teisės ne į visą K. D. prašyme nurodytą jos vyro D. D. iki nacionalizacijos turėtą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 18 d. sprendime nurodytą 3390 m² (0,3390 ha) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o į jo didžiąją dalį, t. y. į 0,3129 ha. Iki skundžiamo sprendimo šioje byloje priėmimo liko neatkurta 0,0261 ha nuosavybės teisės į buvusio savininko žemę.

Nagrinėjant bylą nustatyta, jog Alytaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 11-ž-554 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 11-653 keitimo ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 11-537 1 punkto tikslinimo“ iki šiol yra neįgyvendintas, nes K. D. paveldėtojai nesikreipė į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, pagal kurį jie paveldėjo 0,154 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pakeitimo (patikslinimo), kaip buvo siūloma Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. balandžio 14 d. rašte Nr. S-(3.1.)-255 „Dėl Alytaus apskrities viršininko sprendimo patikslinimo“.

Tačiau, teismo vertinimu, neįgyvendinimas Alytaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 11-ž-554, kuriuo pakeistas 1999 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 11-537 sumažinant atkuriamos žemės kiekį (nuo 0,1540 ha iki 0,1279 ha), nepatvirtina konkrečiu atveju nuosavybės teisių atkūrimo į visą žemę, nes iš sprendimo turinio akivaizdu, jog atkuriamos žemės kiekis buvo sumažintas. Teismas pažymi, jog Alytaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 17 d. įsakyme Nr. 11-ž-554 nurodyta, kad Alytaus apskrities viršininko 1999 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 11-537, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1540 ha buvusio savininko valdytos žemės, galioja tik kartu su šiuo įsakymu, kuriuo atkuriamos žemės kiekis buvo sumažintas iki 0,1279 ha.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio nuostatas, piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo išnagrinėjami, priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriais nustatomos atkūrimo sąlygos, be kita ko, ir atkuriamos žemės kiekis.

Atsakovės atsiliepime ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog viešo registro duomenys nebuvo pakeisti dėl 0,1540 ha sklypo ploto sumažinimo, nes Alytaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 11-ž-554 neįgyvendintas, nepatvirtina fakto dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigimo, visos žemės atkūrimo, nes minėtas įsakymas yra nepakeistas, nepanaikintas, vadinasi, yra galiojantis ir sukuria teisines pasekmes dėl nuosavybės teisių atkūrimo, be kita ko, ir dėl atkurtos žemės kiekio. Todėl negalima vadovautis viešo registro duomenimis dėl atkurtos žemės kiekio, užfiksuotais pagal iki priimto sprendimo dėl žemės kiekio patikslinimo (sumažinimo) sprendimus, nes viešo registro duomenys neatitinka faktinės situacijos duomenų Nuosavybės byloje. Pagal esamus nuosavybės teisių atkūrimo sprendimus ir jų keitimus bei iš nuosavybės teises atkuriančios institucijos veiksmų, kurie užfiksuoti Nuosavybės teisių atkūrimo byloje, matyti, jog liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,0261 ha buvusio savininko valdytą žemę.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą būtų keitę valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog pirminiame 1992 m. kovo 31 d. K. D. prašyme išreikšta valia nuosavybės teises atkurti natūra jos teises perėmusių asmenų nebuvo pakeista ir nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas natūra, suteikiant žemės sklypus buvusio savininko turėtoje vietoje.

Nuosavybės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja Z. J. 2012 m. gegužės 9 d. pakartotinai kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių, prašydama išnagrinėti 0,0261 ha nuosavybės teisių natūra grąžinimo klausimą. NŽT Alytaus skyrius 2012 m. birželio 8 d. raštu Nr. 2SD-1369 kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją, nurodydamas, jog pretendentams į D. D. Alytaus mieste turėtą žemę neatkurta 0,0261 ha, prašė Tvarkos 106 punkto pagrindu suprojektuoti galimą grąžinti natūra žemės sklypą, organizuoti žemės kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Apie kreipimąsi į savivaldybės administraciją pareiškėja buvo informuota NŽT Alytaus skyriaus 2012 m. birželio 12 d. raštu.

Byloje nustatyta, jog Alytaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. liepos 16 d. raštu dėl ginčo žemės sklypo planavimo eigos nurodė, jog tenkinti Z. J. prašymo šiuo metu nėra galimybės, kadangi nėra baigtas spręsti žemės sklypo 1-asis takas 3 ribų formavimo klausimas. Tačiau teismas pažymi, jog minėtu raštu nebuvo atsisakyta nuosavybės teisių atkūrimui parengti 0,0261 ha plano, tik nurodyta, jog savivaldybės administracija galės iš esmės nagrinėti laisvos žemės priskyrimo prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypų klausimą, kai bus išspręstas žemės sklypo 1-asis takas 3 ribų formavimo klausimas. Apie tai NŽT Alytaus skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštu informuota Z. J..

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Minėta įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija), įtvirtinta specialiose šio įstatymo taikymo nuostatose, pagal kurias nustatyta, jog piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą įstatymo nustatytais terminais buvo pareiškę valią dėl atkūrimo būdo, prašydami atkurti nuosavybės teises natūra, šiuo būdu ir buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių, į bylą nėra pateikta duomenų, jog ginčo teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei. Kaip jau minėta, Alytaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. liepos 16 d. raštu neatsisakė suformuoti žemės sklypo dėl 0,0261 ha atkūrimo natūra, tik nurodė tam tikrą sąlygą, kurią susiejo su žemės sklypo 1-asis takas 3 ribų suformavimu.

Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, ar suformuotos žemės sklypo 1-asis takas 3 ribos, ar ne. NŽT Alytaus skyrius pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į likusią neatkurtą nuosavybės dalį pinigais, neišsiaiškinęs šių aplinkybių ir nepareikalavęs dėl to įrodymų, negavęs informacijos iš Savivaldybės administracijos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Įvertinusi nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosavybės teises atkuriančiai institucijai neišreikalavus duomenų iš Savivaldybės administracijos apie sklypo suplanavimo galimybes ginčo teritorijoje nuosavybės teisių atkūrimo užbaigimui buvo padarytas esminis pažeidimas, dėl kurio nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas. Dėl minėto pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti, atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą dėl 0,0261 ha ploto žemės dalies nagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovę iš naujo išnagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą dėl 0,0261 ha ploto žemės dalies, neturi pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimą ji turėtų priimti.

Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo) nesudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pareiškėjos argumentai nepatenka į priimto teisme nagrinėti ginčo ribas ir nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. J. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 2S-128-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei K. D.“.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą dėl 0,0261 ha ploto žemės dalies nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.