Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1991 m. spalio 11 d. Ignalinos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, 6 klasių išsilavinimo, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. G. 2005 m. spalio 12 d., apie 19 val., Ignalinos rajone, Ignalinos seniūnijoje, Strigailiškio kaime, prie B. G. ūkinio pastato, kilusio konflikto su E. P. metu, smogė ant žemės parkritusiam E. P. keturis kartus apauta koja į pilvo sritį, tuo padarydamas E. P. blužnies plyšimą - sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl blužnies plyšimo kilo reali grėsmė E. P. gyvybei, t.y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis I. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2005 m. spalio 12 d., apie 19 valandą jis su D. P. atvyko pas V. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Namuose buvo V. G. ir J. Š., jie gėrė alkoholinius gėrimus. V. G. jam ir D. P. pasakė, kad jeigu jie pamatys E. P., kad jį primuštų, nes E. P. iš V. G. motinos paėmė 100 litų. Pats jis buvo išgėręs porą stiklinių alaus. Išėjęs į lauką, jis prie ūkinio pastato pamatė sėdintį E. P.. Priėjęs prie E. P., jis spyrė jam į galvą, buvo apsiavęs kedais. Po smūgio į galvą E. P. nugriuvo ant žemės, tada jam apie keturis kartus smogė koja į pilvą ir kojų sritį. Tuo metu D. P. su J. Š. išvažiavo į parduotuvę, o jis liko prie E. P. kartu su V. G.. Kai po 15 minučių grįžo D. P. ir J. Š., jis dar kartą smogė E. P. koja į galvą ir gal tris kartus į kojų sritį. D. P. irgi smogė E. P. koja vieną kartą į galvą ir kelis smūgius į kojas. Po to visi nuėjo į namus. Kas ir kada atvedė E. P. į G. namus nežino.

Liudytojas V. G. parodė, kad 2005 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini) savo namuose gėrė kartu su E. P. ir J. Š., jis pasigėrė ir užmigo. Paskui atėjo J. Š. ir pasakė, kad reikia padėti atvesti E. P. nuo ūkinio pastato. Jis su J. Š. atvedė į namus E. P., pasodino ant fotelio, pamatė, kad namuose yra P. su I. J. Š. buvo atvežus vyno, tai dar su E. P. jis išgėrė vyno, o I. su P. išvažiavo namo. Kai gėrė vyną, E.P. skundėsi, kad jį sumušė I.G. Paskui po kelių dienų E. P. pakliuvo į ligoninę. R. P. buvo atėjęs ir skundėsi, kad skauda šoną. Jis tikrai neliepė I. G. mušti E. P., apie jokius šimtą litų nekalbėjo.

Liudytoja J. Š. parodė, kad 2005 m. spalio mėnesį ji su V. G. ir E. P. gėrė pas G. namuose. Po kiek laiko atvažiavo motoroleriu I.G. ir D.P. V. G. užmigo, o ji su D. P. nuvažiavo į parduotuvę “Danalta” nusipirkti vyno. Grįžus po 15 minučių, atvažiuojant į kiemą pamatė, kad E. P. guli kryžiumi prie kluono, o I. G. šokinėjo ant jo. E. P. gulėjo ant nugaros kaip kryžius, rankos buvo ištiestos, o I.G. šokinėjo visu svoriu - pašoka ir nusileidžia visu svoriu kažkur į pilvo sritį. Ji tempė I.G. nuo E.P., I.G. nulipo. Tada ji nuėjo į kambarį pakelti V.G., nunešė vyną, pakėlė V.G. ir su V.G. atvedė E.P. į kambarį. E.P. ėjo savo kojomis, jie jį laikė. E. P. jie atvedė į kambarį, pasodino į fotelį ir visi gėrė vyną. E. P. dar tris dienas buvo namuose, kol jo motina iškvietė greitąją.

Liudytojas D. P. parodė, kad 2005 m. spalio 12 d. jis su I. G. atvažiavo į Strigailiškio kaimą pas V. G.. Namuose buvo V. G., J. Š., E. P. ir V. G. tėvai. Jie gėrė alkoholinius gėrimus, jis irgi išgėrė. Paskui važiavo motoroleriu su J. Š. atvežti vyno, atvežė du butelius. Atvažiavus matė, kad mušėsi I. G. su E. P., bet daugiau kas buvo, neatsimena. Teismui pagarsinus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, šiuos parodymus patvirtino. Iš liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. gruodžio 14 d. įvykusios apklausos protokolo seka, jog liudytojas parodė, kad apie 19 valandą E. P. išėjo į lauką, nes ruošėsi eiti į namus, jis buvo girtas. Paskui E. P. išėjo į lauką ir I. G.. Kas įvyko tarp E. P. ir I. G. - jis nežino, tačiau išėjęs į lauką, pamatė, kad prie ūkinio pastato I. G. mušą E. P.. Daugiau lauke nieko nebuvo. I. G. spardė E. P.. Dėl ko I. G. mušė E. P. - jis nežino. Matė, kaip E. P. bandė smogti I. G., tačiau jam nepavyko. I. G. pargriovė E. P. ant žemės. Priėjęs prie gulinčio E. P., jis(D. P.) spyrė E. P. dešine koja keturis kartus - vieną kartą - į galvą, vieną kartą - į dešinįjį petį, vieną kartą į dešinįjį šoną ir vieną kartą į dešinę koją, smūgiavo nestipriai. Po to jis motoroleriu išvažiavo su J. Š. į parduotuvę “Danalta”. Jis su J. Š. grįžo maždaug po 30 minučių, E. P. vis dar gulėjo ant žemės, šalia jo stovėjo I. G.. Vėliau jis su V. G. parvedė E. P. į V. G. namus, E. P. tuo metu buvo be sąmonės (t.1., b.l. 89-90).

Liudytoja Z. U. parodė, kad ji dirba Ignalinos rajono policijos komisariato tyrėja. Ji priėmė E. P. pareiškimą ir atliko pirmutinius tyrimo veiksmus. Paaiškino, jog buvo gautas pranešimas, kad ligoninėje guli sumuštas asmuo E. P.. Ji nuvyko į ligoninę ir iš gulinčio reanimacijos skyriuje E. P. paėmė protokolą-pareiškimą ir apklausė jį kaip liudytoją, po to bylą perdavė kitiems pareigūnams. Apklausos metu E. P. nurodė, kad jį Ignalinos mieste, Turistų gatvėje, šalia kelių skyriaus, sumušė du nepažįstami jaunuoliai, tuo metu jis buvo girtas.

Liudytojas D. M. parodė, kad jis dirba Ignalinos rajono policijos komisariato tyrėju, jis baigė ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Paaiškino, kad E. P. jam davė parodymus, kad iš tikro jį sumušė prie (duomenys neskelbtini) namų I. G. ir D. P., kad anksčiau davė neteisingus parodymus apie jo sumušimą prie kelių skyriaus, nes įvykio metu buvo girtas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad prie kelių skyriaus iš tikro E. P. sumuštas nebuvo, jis pas G. atėjo sveikas. Įvertinus visus įrodymus, buvo prieita išvados, kad blužnies sužalojimą nukentėjusiajam padarė būtent I. G., todėl D. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Liudytojos J. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytoja parodė, kaip I. G. mušė E. P. (b.l. 53-55).

Iš 2005 m. lapkričio 29 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. G 749/05(08) seka, kad E. P. padarytas kūno sužalojimas – blužnies plyšimas. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu paveikiant pilvo sritį. E. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes blužnies plyšimas sukelia grėsmę gyvybei. Šis kūno sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, tame tarpe ir suduodant smūgius kumščiais, spardant, taip pat kitokiu būdu traumuojant kojomis (t.1, b.l.32-33).

I. G. parodymų patikrinimo vietoje metu, jis parodė, kaip V. G. (duomenys neskelbtini) kieme, prie ūkinio pastato spardė E. P., t.y. kaip spyrė koja nukentėjusiajam į galvą, kaip keturis kartus spyrė koja į pilvą gulinčiam E. P. (t.1, b.l. 99-102).

Kaltinamojo I. G. kaltė pilnumoje įrodyta liudytojų V. G., J. Š., D. P., Z. U. ir D. M. parodymais, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Utenos poskyrio specialisto išvada, J. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, taip pat paties I. G. parodymais bei jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu. Teismas laiko įrodytu, kad būtent kaltinamasis I. G. 2007 m. spalio 12 d. prie B. G. ūkinio pastato, spirdamas keturis kartus E. P. į pilvo sritį, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą – blužnies plyšimą. Jokių duomenų, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam kitoje vietoje ir kitokiomis aplinkybėmis nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad šį blužnies plyšimą galėjo padaryti nukentėjusiajam kitas asmuo – D. P., nes nėra nustatyta, kad jis smogė nukentėjusiajam į pilvą. Pats kaltinamasis teisme parodė, kad D. P. smogė nukentėjusiajam į šlaunis ir į galvą, tai neprieštarauja ir kitai byloje esančiai medžiagai.

Kaltinamojo I. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nes jis padarė žmogui sunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau, prokuroro prašymu, iš kaltinimo pašalinama jo dalis, kurioje nurodoma, kad I. G. „užlipęs jam ant pilvo, du kartus pašoko į viršų, nusileisdamas E. P. ant pilvo“, nes ši aplinkybė teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta.

Kaltinamojo I. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam I. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus – 15 metų, šį nusikaltimą padarė būdamas tik 14 metų amžiaus, nukentėjusiajam padaryta žala atlyginta, tačiau kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, nesimoko. Todėl kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai, numatytai įstatymo sankcijoje nepilnamečiams asmenims už padarytą nusikaltimą. Teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad šios bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikomas BK 92 str. ir atidedamas paskirtos bausmės vykdymas.

Nukentėjusiojo E. P. pareikštas 10000,00 lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes nukentėjusiojo pateiktas pareiškimas teismui patvirtina, kad dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pretenzijų I. G. neturi, kaltinamojo tėvas, civilinis atsakovas B. G. teisme patvirtino, kad žala nukentėjusiajam atlyginta 2007 m. liepos 24 d. ir tą pačią dieną nukentėjusysis pasirašė paminėtą pareiškimą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas 3167,00 Lt civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio antra dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo, o CK 6.280 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas už nukentėjusiojo gydymą sumokėjo 3167,00 Lt, iš kaltinamojo ieškovo naudai priteisiama 3167,00 Lt žalos atlyginimo, o nesant pas kaltinamąjį I. G. turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkama žalos dalis išieškotina iš jo tėvo civilinio atsakovo B. G. (Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsnio antra dalis).

Daiktinių įrodymų nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-305, 307 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 straipsnio pirmoje dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams ir paskirti I. G. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis ar dirbti, taip pat įpareigoti metus laiko, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto būti savo namuose.

Paskirtas I. G. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir atidavimą tėvui B. G. prižiūrėti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo E. P. pareikštą 10000,00 lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš I. G. Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai 3167,00 Lt (tris tūkstančius šimtą šešiasdešimt septynis litus 00 ct) žalos atlyginimo, o nesant pas I. G. turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkama žalos dalį išieškoti iš jo tėvo B. G..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.