- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-15
- Bylos Nr.
- N-575-565-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarties pagal V. B. skundą dėl medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti patikrinimo akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2004-10-10 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti patikrinimo aktą, nes jis buvo surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-01-15 nutarimo Nr. 92 nuostatas, nebuvo laikomasi teisės aktais numatytų procedūrų, jam nebuvo atlikti visi privalomi tyrimai, jis buvo blaivus, ekspertizės išvados nėra teisingos.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutarė V. B. skundą atmesti. Teismas nurodė, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. G-30 išvadoje konstatuota, kad iš aprašyto akto Nr. 248 seka, kad V. B. atsisakė medicininės apžiūros, jis nepūtė ir į policijos alkotesterį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 92 „Dėl transporto priemonių vairuotojų ar kitų asmenų neblaivumo, girtumo ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 39 punktą asmuo gali atsisakyti medicininės apžiūros, tačiau tai laikoma jos vengimu. Teismas pažymėjo, kad esant tokiai ekspertų išvadai, įvertinus visą ekspertizės akte išdėstytą medžiagą ir išvadą, laikytina, kad V. B. vengė medicininės apžiūros, todėl darytina išvada, jog 2004-10-10 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti patikrinimo akte Nr. 248 yra nurodyti teisingi duomenys apie tai, kad jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Vadovaujantis CPK 197 str. 2 d. laikytina, kad šis ekspertizės aktas yra oficialusis rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus lydytojų parodymus, įrodymais. Todėl, vadovaujantis šiuo straipsniu, laikytina esant visiškai įrodyta, kad V. B. vengė medicininės apžiūros, nes jis priešingai neįrodė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo tvirtinimas, kad jo nurodyti liudytojai gali patvirtinti priešingas aplinkybes, nei nurodė ekspertai, yra atmestini, kadangi, surašant šį aktą, jokie liudytojai nedalyvavo, nes ne liudytojų prerogatyva nustatinėti neblaivumo stovį, o gydytojų. Nėra teisinio pagrindo nesutikti su ekspertizės išvadomis. Mažeikių ligoninės medicinos specialistai nepažeidė jiems pagal LR Vyriausybės nutarimo Nr. 92 punktų 12 - 13.3, ir 26 - 39 punktu numatytų reikalavimų, kuriuose apibrėžiamos medicinos specialistų teisės ir pareigos nustatant neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą. Teismas pažymėjo, kad šio nutarimo p. 38 nustato, kad, jeigu, įvertinant neblaivumo (girtumo) būseną nepakanka klinikinių simptomų, turi būti tiriama alkoholio koncentracija kraujyje arba šlapime . Remiantis VŠĮ Mažeikių ligoninės atstovo paaiškinimu, laikytina, kad V. B. neblaivumo būsenai nustatyti pakako klinikinių simptomų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad nustatyti, ar alkoholio koncentracija kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose viršija 0,4 promilės galima tik vienu būdu - atlikus laboratorinius kraujo tyrimus dujinės chromatografijos metodu. Tai nebuvo padaryta, nors jis ir reikalavo tai atlikti. Alkoholio koncentracija, viršijanti leistiną 0,4 promiles normą bei klinikiniai požymiai patikrinimo metu nebuvo nustatyti. Rapoporto metodu nustatytas neblaivumas yra netikslus, nepatikimas ir neobjektyvus. Nei Akte Nr. 248, nei teismo posėdžio metu nebuvo nurodyta, kokie klinikiniai požymiai buvo nustatyti, įrodantys jo girtumą. Akte Nr. G-30 taip pat užfiksuota, kad duota išvada nėra pakankamai pagrįsta, nes akte aprašytų klinikinių požymių, kurie patvirtintų lengvo girtumo būklę, nėra. Nebuvo atliktas pakartotinis tyrimas po 20 min. (Tvarkos punktas 29), nebuvo leista kreiptis į kitą asmens sveikatos priežiūrą kartotinei medicininei apžiūrai per valandą nuo pirmosios medicininės apžiūros. Automobilyje sėdėjo du liudininkai, kurie gali patvirtinti, kad jis prašė patikrinti jo neblaivumą alkotesterio pagalba, bet policijos pareigūnai tai atsisakė daryti ir nuvežė jį į ligoninę. Teismas, nemotyvuodamas, atsisakė iškviesti ir apklausti teisme gynybos liudininkus, nemotyvuodamas atsisakė išreikalauti iš Telšių eismo priežiūros skyriaus jo paaiškinimą, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, nes teismo posėdyje tyrė tik kaltinamosios pusės įrodymus, visiškai atmesdamas ir ignoruodamas jo prašymus. Akte Nr. 248 yra padaryti gydytojo prierašai, bet šie prierašai nėra patvirtinti gydytojo parašu. Skiriasi medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 248 kopijos civilinėje byloje ir administracinėje medžiagoje Nr. 04/4816K. Taip pat buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes jis neturėjo galimybės užduoti klausimus liudininkams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjas V. B. pirminiame skunde aiškiai neįvardijo savo skundo teisinių pagrindų, todėl teismas, atsižvelgdamas į V. B. vėlesnį pareiškimą (b.l. 6), galiojančią Šiaulių apygardos teismo nutartį (b.l. 112-113), vertina, kad V. B. kreipėsi į teismą realizuodamas savo teises numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 str.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato taisykles, kurių pagrindu asmuo atsako už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Ši teisena paprastai baigiama priėmus galutinį procesinį dokumentą – nutarimą. Šio kodekso 287 str. 1 d. nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Šio kodekso dvidešimt trečiasis skirsnis 291-301 reglamentuoja skundo dėl tokio galutinio nutarimo padavimą ir jo nagrinėjimą. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą pagal tokį skundą yra patikrinami visi, tiek faktiniai tiek teisiniai bylos klausimai. Tame tarpe, ar teisėtai surinkti įrodymai byloje, kokia reikšmė įrodymų byloje, ar pagrįstas ekspertizių, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti patikrinimo aktų turinys ir kt.
Greta šios apskundimo tvarkos egzistuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 str. kuris numato galimybę apskųsti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones ir nepasibaigus pagrindinei bylos teisenai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad šie procesiniai institutai, kurių metu paduodami skundai, turi būti aiškinami sistemiškai, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, tokiu būdu, kad būtų užtikrinta administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos darna.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 straipsnyje pateikta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių sąvoka. Šiame straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas, transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti. Kaip matyti iš šio straipsnio turinio, įstatymų leidėjas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apriboja asmens laisvę ir nuosavybę, t.y. vienas didžiausių asmens teisių.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 str. vadinasi „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimas“. Paminėtame straipsnyje nustatyta, kad administracinį sulaikymą, asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą ir daiktų bei dokumentų paėmimą, priverstinį transporto priemonės nuvežimą, transporto priemonės važiuoklės užblokavimą specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimą nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimą neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui.
Atsižvelgiant į Administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 str., 264 str., 287 str. 1 d. teismas vertina, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apribojant asmens laisvę ir nuosavybę egzistuoja būtinybė operatyviai patikrinti, ar valdžios institucijų veiksmais nėra neteisėtai ir nepagrįstai apribojamos asmenų teisės, kaip asmens laisvė, ar teisės nuosavybės srityje, ar nėra būtinybės teismui nedelsiant imtis atitinkamų priemonių šioms teisėms apsaugoti, kol nėra ištirta, ar išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo bylą. Šie klausimai turi būti svarstomi operatyviai ir nesukliudyti galimo asmens administracinės atsakomybės klausimo sprendimui. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 str. numato, kad gali būti skundžiami pareigūnų veiksmai, procedūros ir nenumato, kad, vadovaujantis paminėtu straipsniu, gali būti skundžiamas teismui medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti patikrinimo aktas, jo turinys šios teisenos tvarka. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti patikrinimo akto teisėtumas, jo turinys gali būti ginčijami nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, bei paduodant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 str. – 293 str. tvarka.
Šioje byloje nėra duomenų, kad 2005 m. rugsėjo 26 d., t.y. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo dieną dar būtų suvaržytos V. B. tokios nors teisės taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, byloje nėra duomenų, kad būtų apribota V. B. laisvė, nuosavybė, kad būtų būtinumas operatyviai užtikrinti teises, todėl jo skundas netenkinamas. Kiti V. B. nurodyti argumentai, nesusiję su Administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 str. taikymu šioje byloje nenagrinėjami.
Ši teismo nutartis nekliudo V. B. ginčyti Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti patikrinimo akto padavus skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 str. – 293 str. tvarka.
Mažeikių rajono apylinkės teismas nepagrįstai tyrė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti patikrinimo akto turinį šios teisenos tvarka. Todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarties motyvai yra pakeičiami aukščiau nurodytu būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.