- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1342-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- R. E.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovui L. B. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo L. B. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš L. B. nepilnamečiam sūnui M. B., gimusiam Duomenys neskelbtini., periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio M. B. išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašo skirti ieškovę.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
3. Priešieškinis 2020 m. spalio 2 d. rezoliucija priimtas, nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į priešieškinį pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi priešieškinį paliko nenagrinėtą.
5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnį privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad kartu su priešieškiniu atsakovas nepateikė įrodymų, jog ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaiku ir jo dalyvavimo auklėjant vaiką tvarkos buvo sprendžiamas Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, tai, jog ieškovė inicijavo ginčo dėl išlaikymo dydžio padidinimo sprendimą taikant privalomąją mediaciją, nepašalina atsakovo pareigos inicijuoti privalomosios mediacijos pagal jo priešieškinyje reiškiamą reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku ir jo dalyvavimo auklėjant vaiką tvarkos nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Kadangi šalys atsisakė pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu dėl ieškinio reikalavimų, manytina, jog ši aplinkybė pakankama išvadai, jog privalomoji mediacija dėl priešieškinio reikalavimų netaikytina. Iš esmės priešieškinio pateikimas būtų neįmanomas, nes per Mediacijos įstatymo nustatytus terminus įgyvendinant jo nuostatas nebūtų įmanoma CPK nustatyta tvarka pateikti priešieškinio.
6.2. Tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio reikalavimai priskirti šeimos bylų kategorijai. Šios kategorijos bylose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas savo iniciatyva gali inicijuoti mediaciją ir teisminio proceso metu.
6.3. Priešieškinį, kuriame nurodyti ir nesutikimo su ieškiniu motyvai, palikęs nenagrinėtą teismas apribojo atsakovo teisę išreikšti poziciją dėl ieškinyje nurodytų argumentų.
7. Ieškovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Ieškovės teigimu, nors atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galėtų būti nagrinėjamas toje pačioje byloje, nes kildinamas iš šeimos teisinių santykių, tačiau iš esmės būtų nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas ir dėl jo būtų priimamas atitinkamas sprendimas, todėl šiuo atveju taikytina privalomoji mediacija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
10. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas, konstatavęs, jog atsakovas dėl priešieškiniu reiškiamų reikalavimų neinicijavo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme, paliko priešieškinį nenagrinėtą. Apelianto teigimu, ši nutartis nepagrįsta, kadangi iš bylos duomenų akivaizdu, kad šalys atsisako pasinaudoti privalomąja mediacija, taip pat toks teismo sprendimas užkirto kelią atsakovui pateikti poziciją dėl ieškinio reikalavimų.
11. Taigi šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, jog atsakovas, pateikdamas teismui priešieškinį, nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tai nesudarė pagrindo taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad teismas pareiškimą (šiuo atveju priešieškinį) palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Argumentai, pagrindžiantys šią apeliacinės instancijos teismo išvadą, nurodomi toliau šioje nutartyje.
12. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
13. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
14. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.
15. Minėta, jog atsakovas pateikė priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčas dėl atsakovo priešieškiniu reiškiamų reikalavimų turėjo būti sprendžiamas Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka, laikytina teisėta ir pagrįsta. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant atsakyti į klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju priešieškinis gali būti priimtas ir nagrinėjamas nustačius, jog nebuvo laikytasi nurodytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, būtina įvertinti bylos aplinkybes.
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą su L. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Per nustatytą terminą nebuvo gautas L. B. sutikimas ar nesutikimas dėl mediacijos vykdymo, todėl buvo pripažinta, kad L. B. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. (11.8)TPS-15462 patvirtino, kad R. E. įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog privalomoji mediacija, inicijuota ieškovės, neįvyko, kadangi atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, neleidžia tikėtis, jog išankstinis ginčo sprendimas ne teisme bus sėkmingas. Todėl šiuo atveju, esant akivaizdžiam atsakovo nenorui spręsti ginčą ne teisme ir teisme jau esant ginčui dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodymas jam inicijuoti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą dėl bendravimo su vaiku nustatymo nebūtų racionalus ir nepasiektų Mediacijos įstatyme nustatyto tikslo – padėti ginčo šalims taikiai išspręsti ginčą.
18. Kita vertus, Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Tai yra bylos nagrinėjimu metu teismas, išsiaiškinęs šalių poziciją, gali pasiūlyti joms bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju dar atsižvelgtina ir į teisės normas, reglamentuojančias priešieškinio pateikimo sąlygas. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
20. Nepaneigtina, jog atsakovui įvykdžius reikalavimą inicijuoti išankstinį ginčo nagrinėjimą ne teisme šioje byloje bus priimta nutartis skirti bylą nagrinėti teisme. Todėl galimybės atsakovui pateikti priešieškinį šioje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl šalių sūnui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, bus apsunkintos.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pernelyg formaliai taikant priešieškinio palikimo nenagrinėto normas nėra užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir efektyvaus teismo proceso. Manytina, jog šiuo konkrečiu atveju priešieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka ir vieno CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, pernelyg formaliai taikė proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.