- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- A-556-190-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rududu ir Co“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rududu ir Co“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rududu ir Co“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Rududu ir Co“ (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „Rududu ir Co“) su skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. lapkričio 11 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 186-351 (toliau – ir pavedimas).
Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu pavedimu Inspekcijos viršininko pavaduotoja, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 120 straipsniu, pavedė inspekcijos vyriausiajai specialistei patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Pavedime nurodoma vieta – UAB „Rududu ir Co“, pradėti patikrinimą nurodyta 2009 m. lapkričio 11 d., baigti 2009 m. gruodžio 3 d. Paaiškino, kad vadovaujantis MAĮ 2 straipsnio 12 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006, Viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 2 straipsnio 11 dalimi, pavedimas laikytinas individualiu administraciniu aktu. Pavedimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Šis aktas nėra pagrįstas nustatytais faktais (dalinai nurodytas tik teisinis pagrindas), nėra nurodyta šio akto priėmimo priežastis, nėra argumentacijos. Pažymėjo, kad operatyvių patikrinimų pradėjimo, atlikimo ir jų rezultatų įforminimo tvarką nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 patvirtintos Operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklės ir dokumentų formos (toliau – ir OP pildymų taisyklės) ir VMI prie FM viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtintos Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklės (toliau – OP taisyklės). Skundžiamas pavedimas neatitiko šių taisyklių reikalavimų. Pareiškėjas rėmėsi MAĮ 32 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 36 straipsnio 9 punktu ir paaiškino, kad skundžiamas aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, kuriuose nustatytos mokesčių administratorių teisės ir pareigos. Nurodė, kad trūkumai yra esminiai ir jie turi būti ištaisyti.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu (b. l. 16) su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Atsakovas paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 11 d. pavedimo išrašymo priežastis – pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės „MV Retail“ (toliau – ir UAB „MV Retail“) turtinių santykių tyrimas. Kaip Inspekcija nurodė, kad jų duomenimis abi bendrovės vykdo tą pačią veiklą, registruotos tuo pačiu adresu, ta pati finansininkė veda abiejų bendrovių buhalterinę apskaitą, be to, UAB „MV Retail“ prekybos vietose veiklą vykdo ir pareiškėjas. Pavedime nurodytas tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. 2009 m. lapkričio 11 d. nuvykus į pareiškėjo buveinę, adresu (duomenys neskelbtini), su pavedimu supažindintas pareiškėjo įgaliotas asmuo – vyr. finansininkė I. G. Tą pačią dieną pareiškėjo finansininkė pateikė dalį prašomų dokumentų. Kadangi Inspekcijai buvo pateikti ne visi reikalingi dokumentai, UAB „Rududu ir Co“ direktoriui 2009 m. lapkričio 19 d. buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.26)-304-5414, kuriuo nurodyta iki 2009 m. gruodžio 3 d. pateikti trūkstamus dokumentus. Šis nurodymas laiku nebuvo įvykdytas. Paaiškino, kad nurodyti operatyvaus patikrinimo priežastį teisės aktai nereikalauja. Rėmėsi MAĮ 120 straipsnio 2 dalimi. Tokio reikalavimo nėra ir 2008 m. gruodžio 30 d. VMI prie FM viršininko įsakymu Nr. VA-71 patvirtintose taisyklėse. Paaiškino, kad pavedimas surašytas laikantis visų šį veiksmą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad vykdant mokestines prievoles bendradarbiauti turi ne tik mokesčių administratorius, bet ir mokesčių mokėtojas (MAĮ 40 straipsnio 2 punktas, MAĮ 27 straipsnio 2 dalis).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu (b. l. 43-45) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas padarė išvadą, kad pavedimas atitinka tiek MAĮ 120 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tiek OP taisyklių reikalavimus. Pavedime nurodytas dokumento sudarytojas - Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nurodytos pareigos, vardas ir pavardė tarnautojo, kuriam pavesta atlikti operatyvų patikrinimą. Nurodytas patikrinimo tikslas, patikrinimo vieta nurodyta įvardinant pareiškėją, kas reiškia, kad patikrinimo vieta yra pareiškėjo buveinė. Pagal OP pildymų taisyklių 5.5. punktą, be visų nurodytų pareiškėjo rekvizitų, dar turėtų būti nurodytas ir pareiškėjo buveinės adresas. Adresas nebuvo nurodytas, tačiau pareiškėjo teisių tai pažeisti negalėjo, nes pareiškėjui jo buveinės adresas turi būti gerai žinomas. Po to pavedime nurodyta patikrinimo pradžios ir pabaigos data. Pasirašytas pavedimas tinkamai, yra antspaudas, nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjas rėmėsi VMI prie FM viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtintų OP taisyklėmis, jų 8 punktu. Teismas nurodė, kad pavedimas atitinka MAĮ 120 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir OP taisyklių reikalavimus. Pats pareiškėjas nurodė MAĮ 34 straipsnį, kuriame pasakyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Operatyvaus patikrinimo pavedimas ir yra tas kitas dokumentas, kurio formą tvirtina centrinis mokesčių administratorius. Taigi, tokio dokumento surašymui galioja jo atžvilgiu speciali teisės norma – MAĮ bei šio įstatymo numatyti kiti teisės aktai. Teismas nusprendė, kad skundžiamas pavedimas atitinka reikalavimus, keliamus tokiam dokumentui. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad pavedimo surašymui turėjo būti taikomos ir VAĮ 8 straipsnio nuostatos. LVAT 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-426/2009 Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai aiškinami taip: „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Administracinis aktas - viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas“. Pagal VAĮ įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Teismas padarė išvadą, kad atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato šios institucijos priimamų administracinių aktų pobūdį ir formą, kuri atsakovui yra privaloma. Teismas pažymėjo, kad paminėti atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, sąveikoje su VAĮ 2 straipsnio 8 dalimi, vertintini, kaip poįstatyminiai teisės aktai, kuriais yra įgyvendinami VAĮ 2 straipsnio 8 dalies reikalavimai. VAĮ nuostatos nesikeitė, reikalavimus operatyvaus patikrinimo pavedimui nustato MAĮ bei šio įstatymo pagrindu centrinio mokesčių administratoriaus parengti teisės aktai, todėl pareiškėjo teigimas, kad skundžiamas dokumentas turėjo atitikti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, buvo nepagrįstas. Pareiškėjas neįrodė, kad mokesčių administratorius būtų pažeidęs MAĮ 32 ir 36 straipsnių reikalavimus. Mokesčių administratorius tiksliai laikėsi teisės aktų, naudojosi savo teisėmis tiek, kiek tai susiję su mokesčių administratoriaus pavestomis funkcijomis, pareiškėjo veikla be pagrindo nebuvo trikdoma, mokesčių administratorius jam suteiktų įgaliojimų neviršijo.
III.
Pareiškėjas UAB „Rududu ir Co“ apeliaciniu skundu (b. l. 49-52) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą ir skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. MAĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius yra už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. Ši veikla priskirtina viešojo administravimo sričiai, todėl mokesčių administratorius, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, privalo vadovautis ne tik specialiuoju MAĮ, bet ir VAĮ.
2. MAĮ 34 straipsnis numato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas) atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Mokesčių administratoriaus sprendimas, kaip viešojo administravimo institucijos valia išreikšta administraciniame akte, atitinka VAĮ 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtą administracinio akto sąvoką. Be to, toks sprendimas, kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, priimtas konkretaus asmens atžvilgiu, laikytinas individualiu administraciniu aktu. Todėl skundžiamų sprendimų turiniui taikytini VAĮ 8 straipsnio reikalavimai.
3. LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-700/2008 konstatavo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus pakankamas; akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.
4. Ši teisės norma kyla iš teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti.
5. Šiuo atveju taip pat ypatingai svarbus yra teisinio apibrėžtumo principas, be kita ko reiškiantis tai, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais.
6. Inspekcijos nurodyti teisės aktai negali prieštarauti įstatymų normoms ir nustatyti priešingą teisinį reguliavimą. Poįstatyminiame teisės akte negali būti nustatytų taisyklių, priešingų ar pakeičiančių nustatytąsias įstatymuose. Tuo atveju, jei poįstatyminis teisės aktas kitaip, nei įstatymas, reglamentuoja teisinius santykius, turi būti taikomos įstatymo nuostatos.
7. Operatyvių patikrinimų pradėjimo, atlikimo ir jų rezultatų įforminimo tvarką nustato OP pildymo ir OP taisyklės. OP taisyklių 8.7 punkte imperatyviai nurodyta, kad pavedime turi būti įvardinti konkretaus tikrintino mokesčių mokėtojo rekvizitai.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 59) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Inspekcija atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Mokesčių administratorius, kaip viešojo administravimo institucija, surašydama pavedimą, vadovavosi specialia teisės norma - MAĮ 120 straipsnio 2 dalimi bei VMI prie FM viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 patvirtintomis OP taisyklėmis.
2. Nei MAĮ, nei OP taisyklėse nėra nustatyto reikalavimo operatyvaus patikrinimo pavedime nurodyti jo priėmimo priežastį.
3. Pavedimas surašytas pagal MAĮ ir OP taisyklių reikalavimus, dokumento turinys aiškus, yra visi privalomi rekvizitai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinė byla nutrauktina.
Pareiškėjas (apeliantas) į teismą kreipėsi dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. lapkričio 11 d. operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. 186-351 panaikinimo, kaip neatitinkančio VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Tikrinama administracinė byla tiek faktinių aplinkybių požiūriu, tiek teisės normų taikymo aspektu yra analogiška administracinei bylai, kuri išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. (administracinė byla Nr. A575-145/2011; procesinio sprendimo kategorija 9.9; 70.1 (S). Pastarojoje byloje buvo suformuluota pozicija dėl to, kad „operatyvaus patikrinimo pavedimas yra procedūrinis dokumentas, ir jo išrašymas yra neišvengiamas žingsnis siekiant atlikti patikrinimo veiksmus. Šis pavedimas yra tik vienas iš viešojo administravimo procedūros, kurios pabaigoje net nepriimamas galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui materialiųjų (mokestinių) teisinių pasekmių, metu priimamų dokumentų. Materialios teisinės pasekmės pareiškėjui kils tik tuo atveju, jeigu operatyvaus patikrinimo metu bus nustatytas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, už kurio padarymą asmeniui numatyta administracinė atsakomybė, bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje, skundžiamas ne ABTĮ, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Nors ir negalima teigti, kad operatyvaus patikrinimo pavedimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio (MAĮ 121–126 straipsniai). Šiuo pavedimu mokesčių mokėtojo teisinės padėties klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, pavedimas jo teisiniam statusui jokios įtakos neturi“.
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog „nors ginčijamas atsakovo surašytas pavedimas atlikti pareiškėjo operatyvų patikrinimą traktuotinas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis), tačiau įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjui, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Pavedimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, todėl, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti sprendžiant skundo priėmimo klausimą, administracinė byla nutrauktina ir pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės nenagrinėtinas“.
Tos pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010 ir 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010).
Šią konkrečią bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo doktriną dėl jurisprudencijos tęstinumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas) ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina, laikosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau pirmiau suformuluotų nuostatų dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo apskundimo ir neturėdama pagrindo kitokio sprendimo priėmimui, turi administracinę bylą nutraukti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.