Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. D. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė LR ATPK materialines ir procesines teisės normas, visiškai netyrė kai kurių įrodymų, priimdamas nutarimą rėmėsi tik jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, tačiau visiškai nevertino jo atsakomybę šalinančių bei teisinę padėtį kitaip lengvinančių įrodymų. Tuo teismas pažeidė jo teisę į nešališką teismą ir sąžiningą teismo procesą. Nutarime nurodyto pažeidimo jis nepadarė, todėl nutarimas turi būti panaikintas.

Pagal įstatymą ir nuosekliai suformuotą teismų praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik tuo atveju, kai jo veikoje yra nustatyti visi keturi privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Tačiau skundžiamame nutarime teismas visiškai nieko nepasisakė dėl subjekto ir jo požymių. Pažeidimo, numatyto LR ATPK 187str. 2 d., subjektu gali būti asmuo, turintis bendruosius subjekto požymius ir papildomą privalomą požymį: tarp LR ATPK 187 str. 2 d. normoje aprašytą veiką atlikusio asmens ir policijos pareigūno, prieš kurį atlikta veika, negali būti tiesioginio pavaldumo santykių. Tai reiškia, kad pagal ATPK 187 str. 2 d. neatsako nei policijos pareigūnas - viršininkas, atlikęs aprašytą veiką prieš jam tiesiogiai pavaldų policijos pareigūną, nei policijos pareigūnas - pavaldinys, atlikęs tokią veiką prieš policijos pareigūną - savo tiesioginį viršininką. Toks aiškinimas grindžiamas ne vien tik ATPK 187 str. 2 d. aprašytais sudėties požymiais, bet ir sisteminiu kitų įstatymų, poįstatyminių aktų teisės normų aiškinimu, teismų praktika. Kadangi tarp jo ir G. D. bei R. Z. yra susiklostę tarnybiniai tiesioginio pavaldumo teisiniai santykiai, priskiriami vidaus administravimo sričiai, jis nėra LR ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo subjektas, o nesant privalomojo pažeidimo sudėties elemento – subjekto, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skunde teigiama, kad teismas negalėjo vertinti liudytojų G. Z. ir R. V. parodymų kaip objektyvių, kadangi šie liudytojai akivaizdžiai pataikavo savo viršininkams, duodami šiems palankius parodymus. Vertindamas liudytojų A. G., N. Č. bei R. O. parodymus, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad duodamos savo viršininkams nenaudingus parodymus, jos gali užsitraukti jų nemalonę, todėl jų parodymai turi būti vertinami kaip objektyvūs, patikimi ir principingi. Nežiūrint į nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų prieštaringumą, visi be išimties liudytojai patvirtino, kad visi jo pasakyti žodžiai buvo išsakyti R. Z., kaip jo tiesioginio viršininko, bei G. D., kaip jo aukštesnio viršininko, atžvilgiu.

Skunde nurodyta, kad teismas visiškai neatsižvelgė į labai svarbų rašytinį įrodymą – Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-06-17 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. Z. skundą. Šiuo įsigaliojusiu teisės taikymo aktu konstatuotos reikšmingos faktinės aplinkybės, kad jis R. Z., kaip policijos pareigūno, einančio jam pavestas pareigas, neįžeidė. Nutarimas turi prejudicinę reikšmę ir į jį turėjo būti atsižvelgta sprendžiant šią bylą. Be to, skundžiamą nutarimą teismas priėmė pažeisdamas LR ATPK 256 str. 3 d. reikalavimus, nes buvo pasyvus, netirdamas ir nesiaiškindamas faktinių aplinkybių dėl kilusio konflikto tarp jo ir R. Z. priežasčių, neišreikalavo iš baudžiamosios bylos dokumentų dėl R. Z. melagingų parodymų davimo, taip pat netyrė aplinkybių dėl jo tiesioginio pavaldumo R. Z. ir G. D., neišreikalavo pareigybių aprašymo kopijų, neatliko kitų veiksmų, reikalingų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą.

D. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pareiškėjas neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 2 d. padarymo, prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 302 ¹¹ str. 1 d.).

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. D., žodžiu įžeisdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininką G. D. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados viršininką R. Z., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d.

D. D. kaltę neginčijamai patvirtina byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiųjų G. D. ir R. Z., liudytojų: A. G., N. Č., G. Z. bei R. V. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų objektyvumu ir vertina juos kaip pareiškėjo kaltės įrodymus. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą patraukti D. D. administracinėn atsakomybėn, rėmėsi ne atskirais įrodymais, ne vien tik suinteresuotų asmenų parodymais, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tačiau vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Teismas kritiškai įvertino D. D. parodymus, jog jis tik išsakė savo nuomonę apie G. D. ir R. Z. ir nenorėjo jų įžeisti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą – pareiškėjas nukentėjusiuosius įžeidė tyčia, t.y. jis suvokė, kad pasakydamas R. Z. ,,jūs kartu su komisaru G. D. lojat ant manęs, norit apšmeižti“, gali įžeisti nukentėjusiuosius R. Z. bei G. D. ir to siekė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo subjektyvioji pusė nustatoma ne vien tik iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų. Nagrinėjamu atveju D. D. žodžiai buvo pasakyti viešai, girdint ne tik nukentėjusiajam R. Z., bet ir kitiems policijos pareigūnams: A. G., N. Č., G. Z., R. V., G. Z.. Nukentėjusysis R. Z. ir įvykio vietoje buvę liudytojai bandė sudrausminti D. D., kad šis liautųsi nepagarbiai kalbėti apie savo viršininkus, policijos pareigūnus, tačiau pastarasis ir toliau menkino nukentėjusiųjų autoritetą kitų pareigūnų akivaizdoje, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą.

Apylinkės teismui išsamiai ir visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui neliko būtinybės rengti teismo posėdį ir pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei papildomai rinkti įrodymus, išreikalaujant pareiškėjo skunde nurodytus pareigybių aprašymus.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apylinkės teismas visiškai nevertino byloje esančio Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-06-17 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, jog įžeidimas buvo nukreiptas ne į viršininko, kaip valstybės tarnautojo, einamas pareigas, bet į susiklosčiusius asmeninius santykius tarp jų dėl viršininko duotų parodymų apie D. D. teisme. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas nėra saistomas su prokuroro priimtu sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal baudžiamąjį procesą. Apylinkės teismas privalėjo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar D. D. kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą pagrįstai konstatavo pareiškėjo kaltę dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 2 d., padarymo tuo, kad jis žodžiais įžeidė policijos pareigūnus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už pareigūno įžeidimą galima tiek baudžiamoji, tiek ir administracinė atsakomybė. Atsakomybė už LR ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą kyla, jeigu savo pobūdžiu šis pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (LR ATPK 9 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą, ar už LR ATPK 187 str. 2 d. išvardintų pareigūnų įžeidimą pažeidėjas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, atsižvelgiama į LR ATPK 187 str. 2 d. dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas pažeidėjo veiksmų ypatybes bei konkrečių veiksmų pobūdį. iš LR ATPK 187 straipsnio paskirties, jo pavadinimo, dispozicijos turinio darytina išvada, kad įžeidimas siejamas būtent su tuo, kad nukentėjusysis yra kurios nors iš LR ATPK 187 straipsnyje nurodytų teisėsaugos institucijų pareigūnas. Tai ar pareigūnai įžeidinėjami dėl jų teisėtų nurodymų, reikalavimų, duodamų vykdant tarnybines pareigas, ar apskritai dėl to, kad nukentėjusysis yra pareigūnas (pažeidėjui tai suvokiant), LR ATPK 187 str. 2 d. taikymui reikšmės neturi. Kartu pažymėtina, kad įžeidimu laikytini žodžiai, kuriais siekiama policijos pareigūną pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Šiuo atveju D. D. žodžiu įžeidė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininką G. D. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados viršininką R. Z. bei sumenkino jų autoritetą kitų pareigūnų akivaizdoje.

Pripažinus D. D. kaltu pagal LR ATPK 187 str. 2 d., administracinė nuobauda jam paskirta minėto straipsnio sankcijos ribose, nepažeidžiant LR ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (LR ATPK 20 str.).

Konstatuotina, kad apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutarimą palikti nepakeistą ir D. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.