Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. Š. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 25 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. gegužės 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas trylika kartų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. Š. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – 15 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2009 m. spalio 20 d., pabaiga – 2024 m. spalio 20 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kas yra akcentuota ir tvirtinti pateiktame Komisijos nutarime, nuteistasis D. Š. šiuo metu yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktinos bausmės dalį, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra fiksuojama kaip žema, nėra pakitusi per visą bausmės atlikimo laikotarpį, o nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar išlieka aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą/ nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet privalo sumažinti, juo labiau siekiant pakeisti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą į labiau pozityvesnį. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema tai iš esmės jau nesudaro pagrindo vertinti, jog egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tačiau vis tik reikalinga vertinti ar nuteistasis asmuo daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir tik įvertinus šias aplinkybes galima priimti galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra privalomai taikomas visiems be išimties, priešingai tai yra išimtinė teisė ir gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nuteistasis asmuo, įvertinus jo asmenybės pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, savo pozityvia priešingo teisei elgesio kaita įrodo, jog yra vertas teismo pasitikėjimo.

Nors kaip teigiama, Komisijos nutarime, nuteistąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, trylika kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas šių aplinkybių išskirtinai teigiamomis ar sudarančiomis pagrindą spręsti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nelaiko. Įvertinus duomenų visumą spręstina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalėtų elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis ir pataisos procese dalyvaujantis asmuo. Vis tik norint įvertinti tai ar asmuo jau yra pasirengęs savo tikslų siekti išimtinai tik teisėtais būdais reikalinga jo elgesį vertinti kompleksiškai viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nesuabsoliutinant išskirtinių teigiamų momentų.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš aptartų dinaminių kriminogeninių veiksnių yra fiksuojamas piktnaudžiavimas alkoholiu, o iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką, dėl kurios įvykdymo asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Vis tik bylos duomenimis nėra fiksuota, kad šią probleminę sritį nuteistasis, bausmės atlikimo laikotarpiu, būtų stengęsis koreguoti, kadangi nenustatyta, jog siekiant koreguoti šią probleminę sritį būtų dalyvavęs kokiose nors elgesio keitimo programose, susijusiose būtent su alkoholio vartojimu iki 2021 m. Tai, kad nuteistasis tik nuo 2021 m. pradėjo spręsti alkoholio vartojimo problemą ir dalyvavo tik viename užsiėmime ir vienoje programoje, teismo nuomone, negali būti vertinama kaip aplinkybe patvirtinančia, kad bausmės tikslai, juos įgyvendinant įkalinimo įstaigoje, jau yra pasiekti. Be to ir aplinkybė, kad paleistas lygtinai nuteistasis D. Š. turės gyvenamąją vietą nėra laikoma išskirtinai teigiama ar apsaugančia nuo pakartotinės nusikalstamo elgesio raiškos, kadangi kaip bylos duomenys patvirtina, gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, bet tai jo nuo priešingo teisei elgesio neapsaugojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė nuteistajam priklausančiame name.

Byloje esanti (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. balandžio 27 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga yra labai dviprasmiška. Ši išvada grindžiama tuo, kad pažymoje yra fiksuota trylika atvejų, kai nuteistasis D. Š. buvo skatintas už gerą elgesį ir tai būtų galima vertinti kaip išskirtinai teigiamą nuteistojo charakteristiką, tačiau aptariamoje pažymoje nurodyta ir tai, kad net septyniolika kartų nuteistasis yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, tarp jų ir už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, už ką jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Kaip matyti iš pažymos, vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidinėjo ilgą laiką, net būdamas gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus bei vyraujančias moralias elgesio normas. Ir nors paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas fiksuotas 2021 m. sausio 20 d., tačiau kaip jau aptarta aukščiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nuteistojo elgesio analizė atliekama nesuteikiant prioriteto atskiriems bausmės atlikimo epizodams, o nuosekliai vertinant bausmę atliekančio asmens elgesį viso pataisos proceso metu.

Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad D. Š. ilgą laiką atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, priklausomybės alkoholiniams gėrimams neigia, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika yra smurtinė ir įtakota alkoholio, jo pastangos koreguoti savo elgesį nėra įtikinamos. Juo labiau vis dar išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių vienas yra tai, kad nuteistojo smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nuteistojo ankstesnių nuostatų kontekste, kurių kaita stebima dar neilgą laiko tarpą, šiuo metu neleidžia spręsti, dėl neabejotinos nuteistojo nusikalstamo elgesio pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad pataisos procesas yra ilgą laiką trunkanti nuteistojo elgesio kaita, kai elgesys pasikeičia taip ženkliai teigiamai, jog teismas gali spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais, neizoliuotas nuo visuomenės.

Pasisakytina ir tai, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, negali būti sumenkinama neatliktos bausmės dalis kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo resocializacijai, nustačius formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Priešingai, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra vertinama kaip žema ir teismas nenustato akivaizdžios pažangos ją mažinant, neatliktos bausmės dalis yra taip pat svarbus veiksnys sprendžiant ar yra sąlygos konstatuoti, kad pataisos procesas toliau gali būti tęsiamas nebe struktūruotoje aplinkoje. Vis tik nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad D. Š. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai ir 25 dienos, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Įvertinus visus nuteistąjį D. Š. charakterizuojančius duomenis spręstina, kad jo elgesys nepasižymėjo nuoseklumu, šiuo metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio riziką, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti jo akivaizdžias pastangas savo elgesį koreguoti išimtinai pozityviai, todėl spręstina, kad pataisos procesas, kaip vientisas ir nesavitikslis procesas, vis dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis D. Š. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.